Seimos transformacija kohabitacija
5 (100%) 1 vote

Seimos transformacija kohabitacija

1121

TURINYS

1. Įvadas

2. Šeimos transformacija – kohabitacija šiuolaikinėje visuomenėje

3. Išvados

4. Panaudota literatūra

ĮVADAS


Per paskutinius dešimtmečius Europos šalys susidūrė su svarbiais pokyčiais šeimos sektoriuje:

• Mažėja santuokų skaičius

• Didėja skyrybų skaičius

• Didėja vienišų motinų ir ne santuokoje gimusių kūdikių skaičius

• Didėja porų, gyvenančių kohabitacijoje, skaičius

Daugelyje Europos šalių santuoka praranda savo vaidmenį.. Visose visuomenėse buvo pastebimas toks reiškinys kaip kohabitacija, nors taip gyvenančių porų skaičius skyrėsi.. Kohabitacijos lygis Šiaurės Europos šalyse yra labai aukštas ir tai neabejotinai veikia mūsų šalies visuomenės požiūrį į šeimą ir jos struktūrą. Mes stebime savotišką šeimos kaitą ir santuokos vaidmens silpnėjimą. Vienas iš neregistruotų santuokų plitimą iliustruojančių rodiklių yra nesantuokinių vaikų gausėjimas. Dabartiniu metu pastebimas šio skaičiaus didėjimas Lietuvoje, o tai reiškia, kad didėja ir neregistruotų santuokų skaičius.. Kokios tokio proceso priežastys? Tai tikriausiai galima paaiškinti pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą, Vakarų kultūros plitimu, moralinių normų laisvėjimu, mažesniu religingumu ir tradicijų paisymu, atsiveriančiomis naujomis galimybėmis tiek vyrui, tiek moteriai..

Kaip šiuos šeimos pokyčius vertina pati visuomenė? Šis reiškinys yra ypač paplitęs jauniausiose amžiaus grupėse, nes jaunimas sparčiau keičia savo moralines nuostatas, tačiau vyresni žmonės neskuba atsisakyti savo tradicinių pažiūrų. Kadangi Lietuvos visuomenė yra palyginti sena, t.y. joje gyvena pagyvenę žmonės, tai kohabitacijoje gyvenančių porų skaičiaus didėjimas sukelia neigiamą tos visuomenės narių reakciją. Kitaip į tai reaguoja jaunesnė visuomenės dalis. Kas sąlygoja tradicinės lietuviškos šeimos kaitą? Lietuvoje, palyginus su Latvija ir Estija, o ypač lyginant su kitomis šalimis, kohabitacijos proceso didėjimas nėra toks aukštas. Galima spręsti, kokią didele įtaką Lietuvoje vis dar daro visuomenės kultūrinės, religinės, dorovinės ir moralinės nuostatos. Reikėtų paminėti, kad neregistruotų šeimų plitimo vertinime dominuoja atsakymas “nei gerai, nei blogai”. Tai reiškia, kad visuomenė tokių santuokas nei labai smerkia, nei labai griežtai prieš jas pasisako.

Ar gyvenimas kartu nesusituokus turi negatyvių pasekmių tokį šeimos modelį pasirinkusiai porai? Dauguma atliktų tyrimų (tiesa, jie buvo atliekami užsienio šalyse ) rezultatų leidžia teigti, jog gyvenimas kartu nesusituokus didina skyrybų riziką vėlesnėse santuokose bei atneša kitokių neigiamų pasėkmių. Bet vis tik, negalima teigti, kad kohabitacijoje gyvenančios poros sąjunga yra silpnesnė už įregistruotą. Visos minėtos neigiamos tendencijos puikiai įsitvirtina ir registruotose santuokose.

Lietuvoje svarstymui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas, kuris leistų teisiškai nustatyti sugyventinių teises ir pareigas bei atsakomybę vaikams. Vyriausybė pritarė Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Ar tai atneš laukiamų rezultatų ar tik dar pablogins situaciją?

Kadangi jaunesnės kartos vis palankiau žiūri į kohabitaciją, galima numanyti, kad oficialiai neregistruotų santuokų daugės, šis reiškinys bus toleruojamas ir įgaus socialinį pripažinimą.

Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose beveik visose Europos šalyse šeima iš esmės patyrė ryškių pokyčių visose šeimos gyvenimo srityse. Dauguma Vakarų šalių keitė šeimos teisės nuostatas dėl santuokos ir jos padarinių lyčių santykiams, skyrybų, tėvystės, kohabitacijos,santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisių.

Vienas iš ryškesnių pokyčių modernioje šeimoje yra dabartinėje visuomenėje labai paplitęs reiškinys – kohabitacija, t.y. vyro ir moters gyvenimas kartu neįregistravus oficialios santuokos. Pažiūrėkime ką sako skaičiai:

• Štai JAV 1970 m. gyvenusių kartu nesusituokus buvo 19%, o 1995 – 30%,

• Švedijoje apie 78% 16 – 29 metų amžiaus žmonių gyvena kartu nesusituokę,

• Suomijoje apie 71%

• Prancūzijoje apie 64%

• Pietų Europoje porų, gyvenančių kartu nesusituokus, yra mažai, apie 1 – 4 %

Dabar žvilgtelėkime į situaciją Lietuvoje. Iki 1990 metų šis fenomenas pas mus iš viso neegzistavo. 1988m. Demografijos Departamento prie Lietuvos Mokslų Akademijos atlikto tyrimo duomenimis iš 2.880 respondentų vos vienas procentas tepasakė, kad gyvena oficialiai neįregistruotoje santuokoje. Visa tai tik dar kartą patvirtina, kokią didelę įtaką nesantuokinių gimimų, gyvenimo ne santuokoje lygiui daro visuomenės kultūrinės, religinės, dorovinės ir moralinės nuostatos.

O kaip yra dabar? Vykstant esminiams Lietuvos visuomenės pokyčiams, lietuviškoji šeima taip pat patiria ryškų pokytį. Kalbant apie kohabitaciją, akivaizdu, kad keičiasi šeimos vertinimo nuostatos, vertybės, vidiniai saitai tarp šeimos narių. Taip pat keičiasi ir pats šeimos, kaip socialinio statuso, vertinimas visuomenėje bei individo gyvenime.

Jei 1990 m.
galima buvo kalbėti tik apie labai ribotą kohabitacijos reiškinį Lietuvoje, tai dabar akivaizdu, kad Lietuvoje daugėja porų, gyvenančių nesusituokus, kurios tokią gyvenimo formą renkasi kaip alternatyvą įprastai santuokai arba „įžangą” į registruotą santuoką. Tačiau iliustruoti šį reiškinį statistiniais duomenimis beveik nėra galimybių. Vienintelis realus informacijos šaltinis – 1995 m. sociologinio tyrimo „Lietuvos šeima ir gimstamumas” duomenys. Šį tyrimą atliko Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos instituto Demografinių tyrimų centras.

Šis tyrimas rodo, kad gyvenimo nesusituokus plitimas prasidėjo 10-ojo dešimtmečio viduryje ir ypač išsiplėtė kartoje, gimusioje 8-ojo dešimtmečio pradžioje:

• 20% 1971– 1973 m. gimusios kartos vyrų ir 14–19% moterų, sulaukę 22 metų turėjo gyvenimo kartu neregistravus santuokos patirtį,

• 1965 – 1970 metais gimusioje kartoje šie rodikliai buvo 4 ir 7%,

• 1946 – 1949 metais gimusioje kartoje – 0,4 ir 3%10.

Neregistruota šeima tampa alternatyva tradicinei šeimai. Minėtas tyrimas parodė, kad pastaraisiai metais pradėjo daugėti tokių porų. Yra manoma, kad kohabitacijoje gyvenančių žmonių yra dar daugiau, nes dauguma respondentų labia nenoriai tą pripažįsta, tikėdamiesi neigiamo visuomenės požiūrio. Kiek atviriau kalba tos poros, kurių neregistruota šeima baigėsi įregistruota santuoka. Todėl per tokias apklausas surinkti faktai nėra visiškai tikslūs.

Vis dėlto akivaizdžiai matome, kad neregistruotų šeimų Lietuvoje daugėja. Kas sąlygoja tradicinių šeimos formų kaitą? Galima įžvelgti sąsajas tarp šiuolaikinės lietuviškos šeimos pokyčių ir jau daugiau nei tris dešimtnečius kitose šalyse vykstančios šeimos transformacijos. . Akivaizdu, kad šiuos pokyčius paskatino tuo laikotarpiu vykę politiniai, ekonominiai ir sociokultūriniai pokyčiai. Lietuviai išgyveno žymius ekonominės aplinkos pokyčius – ekonomikos smukimą, nestabilumą, nedarbą, aukštas kainas ir t.t., taip pat socialinės sferos pokyčių didėjimą, šeimos idealų ir vertybių pasikeitimą. Taip pat nyksta griežtai apibrėžtos socialinės normos, kurių buvo laikomąsi iš kartos į kartą Jau minėtame 1995 m. Lietuvoje atlikto „Lietuvos šeimos ir gimstamumo“ tyrime nustatyta, kad viena iš priežasčių, sąlygojusių 10-ąjį dešimtmetį jauniausioje kartoje prasidėjusį neregistruotų santuokų plitimą, gali būti dešimt – dvidešimt metų anksčiau pradėjusios plisti skyrybos. Tyrimo rezultatai parodė, kad „asmenys, kurių tėvai išsiskyrė, kai jie dar buvo vaikai ir neturėjo 15 metų, anksčiau pradėjo vedybinį gyvenimą ir beveik apie du kartus dažniau jį pradėjo neregistravę santuokos, nei tie, kurie augo su abiem tėvais“. Taip pat atsiranda galimybė rinktis – vesti ar gyventi kartu nesusituokus, kuria pasinaudoja nemažai neapsisprendusių tuoktis porų.. Visa tai įtakojo, kad daugėja šeimų, kuriose ryšiai tarp sutuoktinių įgauna kitas gyvenimo formas – atsiranda kohabitacijoje gyvenančios poros. Jos keičia tradicinę šeimą. Kaip buvo minėta, nuo XXa. 10 dešimtmečio pradžios Lietuvoje ypač sparčiai imta perimti tradicinės šeimos pasikeitimo bruožus. Tokių šeimų daugėja, nors veikia buvusios sąlygos, ilgametis patyrimas, etnokultūriniai veiksniai. Taigi, vis labiau įsigali naujos šeimos bruožai. Mūsų katalikiškosios visuomenės požiūris į kohabitaciją vis liberalėja:

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1247 žodžiai iš 2352 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.