Seksualinis smurtas prieš vaikus šeimoje
5 (100%) 1 vote

Seksualinis smurtas prieš vaikus šeimoje

SEKSUALINIS SMURTAS PRIEŠ VAIKUS ŠEIMOJE

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Teoriniai seksualinio smurto prieš vaikus šeimoje pagrindai……………………………………….6

1.1. Smurto ir prievartos prieš vaikus samprata. Žiauraus elgesio ir seksualinės prievartos prieš vaikus šeimoje sąvokos……………………………………………………………………….6

1.2. Prievartos prieš vaikus šeimoje rūšys ir formos………………………………………………..6

1.3. Seksualinės prievartos prieš vaiką šeimoje priežastys, prielaidos………………………..8

1.4. Seksualinės prievartos požymiai, pasekmės……………………………………………………13

2. Pagalba vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą šeimoje………………………………………15

2.1 Prievarta prieš vaikus šeimoje – smurto visuomenėje atspindys. Prievartos paplitimas……………………………………………………………………………………………………………….15

2.2. Seksualinės prievartos prieš vaikus šeimoje problema Lietuvoje………………………17

2.3. Pasaulio valstybių ir Lietuvos patirties teikiant pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą šeimoje, palyginamoji analizė………………………………………………………20

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..26

Pasiūlymai………………………………………………………………………………………………………………27

Šaltinių ir literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………..29

Priedai……………………………………………………………………………………………………………………30

Įvadas

„Prievarta, patirta vaikystėje, formuoja ir deformuoja asmenybę. Prievarta patiriantis vaikas susiduria su dideliais sunkumais. Jis turi pasitikėti žmonėmis, kurie nėra verti pasitikėjimo, išsaugoti saugumo jausmą tokioje aplinkoje, kuri jam nėra saugi, kontroliuoti situacijas, kurios yra neprognozuojamos, įgauti stiprybės situacijose, kuriose jis yra bejėgis“

(J. Herman, 1997)

Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių – Biblijos, Egipto, ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų – iki šių dienų. Įprotis vaiką mušti ranka, diržu, lazda, rykšte ar kitokiais daiktais kaip „auklėjimo“ priemonės buvo gerai žinomos nuo seniausių laikų visose šalyse. Itin žalingas vaikui – seksualinis smurtas, kuris gerai žinomas nuo Antikos laikų.

Šiandien vis plačiau diskutuojama apie smurtą prieš vaikus; žmonės apie tai sužino iš žiniasklaidos įvairių akcijų, programų, seminarų. Vis dažniau per visuomenės informavimo priemones paviešinami faktai apie sužalotus, nužudytus, seksualiai išprievartautus ir kitokiais būdais nuskriaustus vaikus.

Kur prasideda smurtas? Manau, kad vaikai dažniausiai patiria smurtą ir prievartą šeimoje ar jiems artimoje aplinkoje. Šeima – tai mažiausia visuomenėje socialinė institucija, bet daranti pačią didžiausią įtaką vaiko asmenybės vystymuisi. Šeima su savo unikalia dvasia, giminystės medžiu ir kraujo ryšiais – svarbiausia ir artimiausia vaikui bendrija, kur prasideda jo ankstyvoji socializacija. Vaikui, jo savimonės ir gyvenimo jausmui didelę reikšmę turi tėvai, jų formuojamas pavyzdys – tėvų gyvenimo pavyzdys, jų pažiūros į šeimą, jų elgesys vienas su kitu.

Tačiau per pastaruosius 25 metus šeima, tas mums žinomas vienetas, įvairiais būdais pakito daugiausiai dėl tokių sociodemografinių pokyčių: mažo gimstamumo, daugėjančių skyrybų, vedybų atsisakymo pirmenybę teikiant neįregistruotam ryšiui, vis ryškėjančių poliarinių tendencijų: didesnio dirbančių, siekiančių karjeros moterų skaičiaus, iš vienos pusės, ir atvirkščiai, anksti ištekančių, neįsigijusių specialybės ir nedirbančių moterų didėjančio skaičiaus. (Lamontagne, 1999, p. 18). Lygiagrečiai iškilo trys svarbios socialinės problemos, netiesiogiai veikiančios šeimą: smurtas, nuvertėjančios moralės normos ir vis didėjantis nedarbas. (Lamontagne, 1999, p. 16).

Smurtas prieš vaikus Lietuvoje – sudėtingas socialinis reiškinys, glaudžiai susijęs su visuomenės vertybių ir moralinių nuostatų pakitimu, atsparumu įvairiems neigiamiems socialiniams reiškiniams susilpnėjimu: skurdui, nedarbui, menkam uždarbiui, netikrumui dėl ateities, migracijai, nusikalstamumui, sveikatos problemoms ir kt. Lietuvoje nemažėja nedarnių šeimų skaičius ir vis daugiau vaikų netenka tėvų globos, elgetauja, valkatauja gatvėse, patiria smurtą šeimoje, visuomenėje.

R. Mikalajūnaitė, pristatydama seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimą, pažymi: „Socialinė įtampa skatina alkoholizmą, moralinių vertybių griūtį, agresiją, nuo
kurios dažnai nukenčia vaikai“. (R. Mikalajūnaitė. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimas// Prakapas ir kt., 2001, p. 172).

Prievartą ir smurtą patyrusių vaikų apsauga pastaruoju metu tampa vis aktualesnė. Lietuvos Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę į asmens neliečiamybę, draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Deja, daugelis vaikų įvairiausiomis formomis patiria buitinį smurtą – psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, kuri palieka skausmingą, žeminantį ir amžiną pėdsaką žmogaus gyvenime.

Savo referatu aš sieksiu atsakyti į šiuos klausimus:

 Kas yra seksualinis smurtas ir prievarta? Kas yra seksualinė prievarta prieš vaikus šeimoje? Kokios yra seksualinės prievartos šeimoje rūšys ir formos?

 Kodėl dažniausiai atsiranda seksualinė prievarta prieš vaikus šeimoje? Kodėl ši problema yra ypatingai aktuali mūsų visuomenei šiandien?

 Kiek žalos daro seksualinės prievartos šeimoje pasekmės vaiko raidai ir sveikatai?

 Kaip efektingai padėti vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą šeimoje, panaudojant pasaulio ir Lietuvos patirtį?

 Kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos?

 Ką derėtų tobulinti mūsų šalyje ginant vaikus nuo seksualinės prievartos šeimoje?

Problema: susilpnėjusi moralinių vertybių sistema visuomenėje, augantis žiaurumas bei sudėtinga ekonominė situacija, šeimos kaip institucijos susilpnėjimas – tai veiksniai, įtakojantys seksualinės prievartos prieš vaikus šeimoje augimą.

Objektas: seksualinę prievartą šeimoje patyrę vaikai.

Tikslas: įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus šeimoje problemą, apsaugos sistemą bei galimos pagalbos būdus vaikams, nukentėjusiems nuo šio smurto.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti prievartos problemą Lietuvoje ir pasaulyje – šeimoje ir visuomenėje.

2. Išskirti prievartos prieš vaikus rūšis šeimoje.

3. Apžvelgti seksualinės prievartos požymius, priežastis, pasekmes.

4. Apžvelgti vaiko, nukentėjusio nuo seksualinio smurto šeimoje, pagalbos ir teisių apsaugos sistemą kai kuriose pasaulio šalyse ir Lietuvoje intervencijos, postvencijos atžvilgiu.

5. Aprašyti pagalbos būdus vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą šeimoje.

6. Aptarti prevencijos priemonių efektyvumą.

7. Išanalizuoti suinteresuotų institucijų darbo su patyrusiais seksualinį smurtą šeimoje vaikais opiausias problemas Lietuvoje.

Metodai:

• Teoriniai: pedagoginės, psichologinės, socialinės, sociologinės, metodinės literatūros studijavimas ir analizė; asmeninių žinių nagrinėjama tema įsivertinimas ir palyginimas su literatūroje pateikta medžiaga; išvadų ir pasiūlymų pateikimas.

1. Teoriniai seksualinio smurto prieš vaikus šeimoje pagrindai

1.1. Smurto ir prievartos prieš vaikus samprata. Žiauraus elgesio ir seksualinės prievartos prieš vaikus šeimoje sąvokos

Kas yra smurtas ir kas yra prievarta? Kuo skiriasi šios dvi sąvokos?

Pagal dabartinės lietuvių kalbos elektroninį žodyną, prievarta – jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti, o smurtas – tai šiurkšti prievarta.

I. Leliūgienė prievartą apibūdina taip: „Pats žodis prievarta nusako privertimą, kurį vykdo subjektas ar grupė, siekdami tam tikrų tikslų“ (Leliūgienė, 2002, p. 190). „Prievarta glaudžiai susijusi su agresija. Tai viena agresijos pasireiškimo formų“ (Ten pat, p. 191). Tačiau „prievarta, skirtingai negu agresija, turi socialinį atspalvį.[…] Prievarta – interaktyvus procesas, […]kuriame yra subjektas, vykdantis prievartą, ir auka (Ten pat, p. 190).

Smurtas kaip šiurkšti prievarta – ypatingai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai […] būna iš anksto suplanuoti. Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas (Smurtas – kas tai?, 2005-10-01).

Kalbėdama apie smurtą ir prievartą prieš vaikus šeimoje, aš apskritai numanau žiaurų elgesį šeimoje, kuris I.Leliūgienės traktuojamas (ir manau, labai tiksliai) kaip šeimos vidinių santykių bruožas, išreiškiamas sistemingu kenkimu […] vaikui, prievarta darant jam moralinę, emocinę, psichologinę arba fizinę bei seksualinę žalą“ (Leliūgienė, 2002, p. 341).

Pagaliau, pasak I. Leliūgienės (Ten pat, p. 342), vaikų seksualinė prievarta – tai suaugusiųjų išnaudojimas nepilnamečių vaikų savo seksualiniams poreikiams patenkinti. Tęsdama šią mintį, norėčiau pridurti, jog šią sąvoką galima naudoti ir kalbant apie seksualinę prievartą prieš vaikus tokiame sociume kaip šeima.

1.2. Prievartos prieš vaikus šeimoje rūšys ir formos

V.Blažys pažymi: „Seksualinės prievartos negalima nagrinėti skyrium nuo kitų prievartos formų, nes seksualinę prievartą visada lydi emocinė, o labai dažnai ir fizinė, prievarta.“ (V.Blažys. Metodinė medžiaga sveikatos priežiūros specialistams darbui su seksualinę prievartą patyrusiu vaiku// Prakapas ir kt., 2001, p. 57).

Nagrinėdama įvairius
šaltinius, priėjau išvados, kad yra daug vaiko prievartos rūšių. Jos visos skaudžios ir žeidžia tiek vaikus, tiek ir jų artimuosius. Prievarta gali būti:

Fizinė (dažniausiai naudojama kaip bausmė) „kai fizine jėga naudojama siekiant sukelti skausmą ar diskomfortą: vaikų mušimas ranka, lazda, diržu ar kitais daiktais, spardymas, purtymas, mėtymas, draskymas, žnaibymas, tampymas už plaukų, vaikų pririšimas ar užrakinimas. Be to vaiko mušimas yra jo žeminimas ir teisių pažeidimas, yra pavojingas, nes gali lemti rimtus sužalojimus ir peraugti į smurtą prieš vaikus, skatina agresyvią galvoseną ir elgesį“ (Sruoga, 2002, p. 8).

Fizinė prievarta prieš vaiką – neretas atvejis į Lietuvos šeimos gyvenime. Manau, čia nemažą rolę vaidina mumyse egzistuojantis tradicinis (tačiau šiuo atveju nereiškia, kad geras) požiūris į vaikų auklėjimą, dalinai įtakotas per amžius susiformavusi Lietuvos šeimos santvarka. Šiandien dėka mokslininkų, psichologų tyrimų mes galime paaiškinti, kad fizine jėga nubaustas vaikas jaučiasi esąs įskaudintas, nesuprastas ir todėl tėvams gali pradėti kerštauti, jų nekęsti, tyčia neklausyti. Mušami vaikai gali pasidaryti baimingi, agresyvūs, pikti.

Emocinė (psichologinė) prievarta „pasireiškia vaiko ar jo jausmų ignoravimu, nepagarba, išvaizdos, įsitikinimų, religijos, šeimos, artimųjų, finansinės ar socialinės padėties išjuokinimu; nuolatiniu nepripažinimu, nepritarimu, kritika, priekaištais, pasiekimų ar iniciatyvos nuvertinimu, atskyrimu nuo svarbių žmonių. Emocinė prievarta apima piktnaudžiavimą valdžia prieš vaiką, pasireiškiantį dažnu ar nuolatiniu nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, grasinimais, įžeidinėjimais, tyčiojimusi, žeminimu, kaltinimais, abejingumu. Emocinė prievarta nėra taip akivaizdžiai pastebima kaip fizinė. […] Tačiau ji pažeidžia psichologinę žmogaus gerovę. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia vaiko savęs suvokimui ir savigarbai“ (Ten pat, p. 8).

Emocinė prievarta patiriama, kai kontroliuojama, ribojama, varžoma asmens laisvė, draudžiama bendrauti, ignoruojami jausmai, įžeidinėjama. Tokių vaikų savo gyvenime ir darbe esu nemažai sutikusi. Manau, emocinė prievartą prieš vaiką šeimoje – ypatingai žalojantis vaiko asmenybę reiškinys, todėl kad vaikas patiria įskaudinimą nuo artimų žmonių ir kitus aukščiau išvardintus išgyvenimus ilgą laiką ir praktiškai be perstojo. Taip veikiamas vaikas dažnai užsisklendžia savyje, ieško paguodos tarp draugų, kitų šeimos narių, giminių, pradeda vartoti narkotikus, alkoholį arba konfliktuoja su skriaudėju.

Aš įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų savo vaikystėje bent kartą yra patyręs fizinę, o dažniausiai – emocinę prievartą.

Seksualinė prievarta, esu tikra, yra pati sunkiausia prievartos prieš vaikus forma, turinti skaudinančias pasekmes visai vaiko raidai. Seksualinė prievarta sutrikdo psichofizinį asmenybės vystymąsi. „Tai bet koks seksualinis suaugusiojo kontaktas su vaiku iki 18 metų, kuriuo suaugusysis siekia seksualinio pasitenkinimo. Tai gali būti seksualinės prievartos aktas, vaiko lietimas ar glostymas su seksualine potekste, vaiko skatinimas liesti suaugusįjį, apsinuoginimas ar apnuoginimas, vertimas filmuotis ar fotografuotis, vaiko išnaudojimas pornografijos ar prostitucijos tikslais. Siekdamas pasitenkinti seksualinius poreikius, suaugęs asmuo gali panaudoti fizinę jėgą, grasinti vaikui arba meluoti, jog tai, ką jis daro, yra nekenksminga“ (Sruoga, 2002, p. 8).

Akivaizdu, jog seksualinė prievarta, vaiko patirta šeimoje, yra aplamai šeimos bet kokios moralės smukimo rodiklis. Ir bet kokia seksualinės prievartos forma (kaip kontaktinė – su prasiskverbimu, taip ir nekontaktinė – seksualinio pobūdžio kalbos su vaiku, nepadorių gestų rodymas, glostymas, lietimas ir pan.), – be abejo, siaubingas reiškinys, man visiškai nesuvokiamas ir keliantis pasibjaurėjimą.

Seksualinė prievarta, net „švelnia forma“, be fizinės ir žodinės agresijos, pvz., atviras kalbėjimas apie seksą norint šokiruoti vaiką ar sukelti jo susidomėjimą, yra vaiko teisių pažeidimas ir jo silpnumo ir nekaltumo išnaudojimas. Todėl labai svarbu laiku įtarti, kad vaikas patiria seksualinę prievartą, ir apsaugoti jį nuo tolesnės prievartos, suteikti jam psichosocialinę pagalbą.

1.3. Seksualinės prievartos prieš vaiką šeimoje priežastys, prielaidos

Seksualinę prievartą vaikai patiria įvairiose šeimose. Iš pirmo žvilgsnio (iki šiol taip maniau ir aš) prievartą dažniausiai patiria šeimose, kurių ekonominė būklė yra sunki. „Tačiau ekonominė situacija, ekspertų teigimu, nėra svarbus prievartą įtakojantis veiksnys“ (R. Mikalajūnaitė. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimas// Prakapas ir kt., 2001, p. 157). Šiandien tai yra mitas, kad seksualinę prievartą vaikai patiria tik nedarniose, degradavusiose šeimose neatitinka tikrovės, nes seksualinė prievarta įvyksta ir respektabiliose šeimose (tik jos įstengia nuslėpti nusikaltimą). Daugelis šių šeimų nesiryžta ieškoti pagalbos, nedrįsta kelti baudžiamųjų bylų savo artimiesiems, draugams, bijodamas prarasti savo šeimos garbę, orumą, nenori prarasti savo šeimos maitintojo, nes tokio pobūdžio veiksmai prieš
vaikus yra nusikalstami ir baustini.

Tačiau, be abejonės, skurdą galime laikyti viena iš svarbiausių seksualinės prievartos priežasčių. D.Pūras rašo: „Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai geriausia terpė prievartai ir smurtui. JAV psichinės sveikatos duomenimis, skurdas yra psichikos sutrikimų priežastis nr.1. Jis sukuria būtent tą socialinės aplinkos terpę, kai žmonės masiškai slysta, smunka ir krenta žemyn“ (D.Pūras. Vaikų patiriamas smurtas ir prievarta: kas, kam ir kaip teiks pagalbą Lietuvoje?// Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta, 1996, p. 8).

Socialinių mokslų daktarės G. Kvieskienės teigimu, „ekonominių permainų laikais dažniausiai disfunkcinės, asocialios ir rizikos grupei priklausančios šeimos tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Kaip rodo statistika, šių šeimų vaikai dažniausiai netenka tėvų globos, tampa smurto, taip pat ir seksualinio, aukomis. Tokių šeimų yra visuose pasaulio kraštuose, tačiau tarptautinius ekspertus stebina tai, kad Lietuvoje tokių šeimų skaičius sparčiai didėja“ (Kvieskienė, 2005, p. 103). Nedarniose, nepilnose, asocialiose (alkoholikų) šeimose, kur vyrauja šiurkštumas, grubumas, fizinės bausmės, kur žiaurumas – įprastas gyvenimo priedas, vaikai labai dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis. O moterys nesugeba apginti, apsaugoti vaikų, nes dažnai ir pačios būna smurto aukomis.

Tapome liudininkais, kai tūkstančiai Lietuvos žmonių, palūžę, paklydę ant labai trapaus ekonominio pagrindo ir neatsilaikę prieš skurdą praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ar motinos pareigas. Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos stoka, tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei bei dvasinei sveikatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva 2000-2001 metais atlikto sociologinio tyrimo, skirto seksualinės prievartos prieš vaikus mastui nustatyti ir padėčiai išanalizuoti, rezultatai kiek pakoregavo tikras vaikų seksualinio išnaudojimo priežastis. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenė ir moterys kaip atskira respondentų grupė, linkusi manyti, kad pagrindinis veiksnys, įtakojantis seksualinės prievartos prieš vaikus plitimą, be sudėtingos ekonominės situacijos yra susilpnėjusi moralinių vertybių sistema (R.Mikalajūnaitė. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo sociologinio tyrimo apibendrinimas// Prakapas ir kt., 2001, p. 157).

Tačiau apklausti specialistai pagrindinėmis seksualinės prievartos priežastimis įvardijo psichinius sutrikimus, mažiau – alkoholizmą. Mokytojai ir socialiniai darbuotojai greta šių priežasčių įvardija ir nepakankamą socialinę apsaugą, teisėsaugos pareigūnai – amoralų gyvenimo būdą. (Ten pat).

Sudėtingą šalies ekonominę situaciją daugiau linkę akcentuoti vyrai (Ten pat). Iš tikrųjų, vyrai dažnai skundžiasi blogomis buitinėmis sąlygomis ir sunkia finansine padėtimi, negalėjimu ar nesugebėjimu pasiekti aukšto socialinio statuso ir visa tai bando kompensuoti diktatu šeimoje, demonstruodami valdžią, jėgą ir liedami susikaupusį pyktį, pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ant savo vaikų.

Smurtą respektabiliose šeimose dažnai lemia fiziologiniai, psichologiniai faktoriai: kai vyras neranda emocinės ir seksualinės santarvės su žmona. Neišklausytas ar nemylimas jis stiprina ryšį su augančiu vaiku, jauname ir nedeformuotame vaiko asmenyje surasdamas atsiliepimą į jo šilumos, dėmesio ar kitokį poreikį. Pasiekus kritinį tašką emocinis ryšys įgyja seksualinį atspalvį, kurio nepajėgia pastebėti nei vyras, nei žmona. Tada iki fizinių, seksualinių kontaktų su vaiku belieka vienas žingsnis, neretai jis ir žengiamas. Pirmą kartą vaikui gali net patikti, bet santykiams kartojantis, vaikas tampa susigėdęs, išsigandęs. Motinos dažnai netiki dukrų pasakojimais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2614 žodžiai iš 8661 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.