Sektos kultai bažnyčios ir žmonijos požiūris į juos
5 (100%) 1 vote

Sektos kultai bažnyčios ir žmonijos požiūris į juos

1121314151617181

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………. 3

I. LABIAUSIAI PASAULYJE ŽIAURUMU PAGARSĖJUSIOS SEKTOS………………… 5

1. Aum Shinri Kyo……………………………………………………………………………………… 5

2. Mansono šeima………………………………………………………………………………………. 6

3. Dovydo šaka………………………………………………………………………………………….. 9

II. DESTRUKTYVIŲ KULTŲ KELIAMAS PAVOJUS JŲ NARIAMS IR VISUOMENEI………………………………………………………………………………………………………. 13

1. Destruktyvių kultų keliamas pavojus jų nariams………………………………………….. 14

1. 1. Psichinės problemos……………………………………………………………………………… 14

1. 2. Somatinės ir socialinės problemos………………………………………………………….. 15

2. Destruktyvių kultų keliamas pavojus visuomenei………………………………………… 15

2. 1. Faktoriai, sąlygojantys kai kurių destruktyvių kultų narių galimą dalyvavimą antivisuomeninėse akcijose………………………………………………………………………………. 15

2. 2. Faktoriai, galintys kai kuriuos destruktyvius kultus paversti kriminalinėmis, o blogiausiu atveju – teroristinėmis grupėmis…………………………………………………………. .15

2. 3. Kai kurių destruktyvių kultų dalyvavimo organizuojant ir vykdant teroristinį aktą motyvai………………………………………………………………………………………………………….. 16

2. 4. Galimybė tam tikrus destruktyvaus kulto narius paversti užprogramuotais “teroristais – kamikadzėmis”……………………………………………………………………………… 17

2. 5. Faktoriai, apsunkinantys destruktyvių religinių organizacijų kontrolę………… 18

III. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ ŽMONĖS NEĮSTENGIA PALIKTI KULTŲ IR PATARIMAI, KAIP APSISAUGOTI NUO JŲ ĮTAKOS…………………………………………………..19

1. Poreikiai, kurių žmonės ieško kultuose………………………………………………………. 19

2. Sektos vadovo įskiepytos fobijos……………………………………………………………….. 20

3. Narkotinė priklausomybė…………………………………………………………………………… 21

4. Patarimai, kaip apsisaugoti nuo kultų įtakos…………………………………………………. 22

4. 1. Patarimai tėvams, kaip apsaugoti vaikus nuo kultų įtakos…………………………… 22

4. 2. Patarimai įsitraukusių į kultų veiklą artimiesiems………………………………………. 22

4. 3. Patarimai buvusių kultų narių artimiesiems………………………………………………. 24

IV. BAŽNYČIOS POŽIŪRIS Į DESTRUKTYVIUS KULTUS………………………………….. 26

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………….. 28

NUORODOS………………………………………………………………………………………………………… 30

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………… 32

ĮVADAS

Vis dažniau girdime pasakojimų, kaip daugelį žmonių, jų artimuosius nepažįstami žmonės užkalbindavo gatvėje su klausimais „Ar jūs tikite į Dievą?“, „Ar skaitėte Bibliją?“. Arba siūlydavo įvairias religinio turinio knygas, bukletus, brošiūras. Šie žmonės – religinių sektų nariai, nors patys tai griežtai neigia. Pastaruoju laiku atsiranda vis daugiau tokių grupių, tikinančių, kad jų tikėjimas yra vienintelė tikroji tiesa, o taip pat skelbiančių artėjančią pasaulio pabaigą. Nors, kaip rašoma II Vatikano Susirinkimo Pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes: “Kita vertus, vis gausėja žmonių, praktiškai atsisakiusių religijos. Dievą ir tikėjimą neigti arba jų nepaisyti jau nebėra neįprasta, kam ryžtųsi tik vienas kitas kaip ankstesniais laikais. Šiandien tai neretai vaizduojama kaip mokslo pažangos arba savotiško naujojo humanizmo reikalavimas”1. Nepaisant to, nemažai žmonių net nepastebi, kaip atsiduria kultų įtakoje.

Kultų paskirti verbuotojai dažnai kreipiasi į tuos, kurie tuo metu yra neįprastoje, nestabilioje ar nemalonioje socialinėje ar psichologinėje padėtyje. Tai gali būti studentai (ypač pirmaisiais studijų metais), pagyvenę žmonės (neseniai tapę pensininkais arba vieniši), naivūs paaugliai, beieškantys savo vietos gyvenime, žmonės, išgyvenantys stresą (liga, artimųjų mirtis, skyrybos ir pan.), bedarbiai. Taip pat rizikos grupę sudaro asmenys, užsiėmę intensyviais dvasiniais ieškojimais, siekiantys
„absoliučios“ tiesos. Tačiau, galima sakyti, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, destruktyvių kultų manipuliacijų auka, nors trumpam, gali tapti kiekvienas, ypač tuo atveju, jei verbuotojas tikrai gerai išmano savo darbą.

Lietuvoje vis daugėjančių įvairių naujų netradicinių religijų ir kultų veikla vieniems kelia susidomėjimo, kitiems pykčio jausmus. II Vatikano Susirinkimo Tikėjimo laisvės deklaracija Dignitatis humanae skelbia, kad: “Žmonės visi privalo ieškoti tiesos, ypač apie Dievą ir Jo Bažnyčią, ir pažinę ją, priimti ir jos laikytis”2. Todėl kiekvienas turi pareigą ir teisę ieškoti tiesos religiniuose dalykuose, kad galėtų priimti teisingus sprendimus. Religinėms bendruomenėms, kol jos nepažeidžia teisingų viešosios tvarkos reikalavimų, teisėtai priklauso apsauga, kad jos galėtų veikti pagal savo normas. Deja, neretai pasitaiko, kad tos normos būna nepriimtinos ir netgi keliančios grėsmę visuomenei. Mažai žmonių palieka kultus (jei apskritai palieka) su nepažeista psichika. Į destruktyvių kultų padarytus nuostolius įeina ne tik žmonių sveikata ir gerovė, bet neretai ir gyvybės.

Pasirinkau šį darbą, dėl to, kad, mano manymu, tai tikrai aktuali tema dabartinėje visuomenėje, nors nemažai žmonių vis dar numoja į ją ranka. Religija užima labai svarbią vietą žmogaus gyvenime ir daro jam labai didelę įtaką, todėl neįmanoma nekreipti dėmesio, jei tokia įtaka daroma destruktyvių religinių organizacijų. Ypač kai kalbama apie paauglius. Jiems sektos gali padaryti didžiausią poveikį. Dauguma paauglių trokšta išsiskirti iš visuomenės, būti “kitokie”, o sektos tuo naudojasi. Todėl mano darbo tikslas – išanalizuoti destruktyvių kultų keliamą pavojų žmonių gyvybei. Tikslui pasiekti, naudojausi analitiniu metodu ir išsikėliau sau šiuos uždavinius:

1. apžvelgti pagrindinių žiaurumu garsėjančių kultų veiklą;

2. aptarti jų keliamą pavojų;

3. atskleisti, kokios priežastys neleidžia daugeliui narių palikti kultus;

4. paaiškinti Bažnyčios požiūrį į tokio pobūdžio kultus.

Savo darbe naudojau lietuvių ir užsienio autorių literatūrą. Daugiausiai rėmiausi A. Paškaus knyga „Dievai, dvasios ir žmonės Naujajame amžiuje“, nes joje autorius išsamiai atskleidžia sektų keliamą pavojų žmonėms. Nagrinėdama žiauriausias žinomas sektas, rėmiausi internetu, kadangi jame pateikiama naujausia informacija apie šių sektų struktūrą ir jų verbavimo pasekmes.

Lietuvoje tokių destruktyvių kultų kaip, pavyzdžiui, Aum Shinri Kyo, kurio tragiškas pasekmes sukėlusią veiklą paminėsiu šiame darbe, pasekėjų nėra, bet galima į tai pažiūrėti ir iš kitos pusės – dar nėra, o galbūt mes tiesiog dar to nežinome. Tačiau ir pas mus jau pasitaiko atvejų, kai informacinėse televizijos laidose išgirstame, kaip į vieną ar kitą sektą įtraukti jaunuoliai dingo be žinios, rasti nužudyti arba patys nusižudę. Todėl manau, kad niekada nėra per anksti imtis atsargumo priemonių, kalbėti tokiomis temomis, aiškinti žmonėms, o ypač paaugliams, apie destruktyvių kultų keliamą grėsmę, nes žmogaus gyvybė – didžiausia Dievo dovana ir mes visais įmanomais būdais turime ją saugoti.

I. LABIAUSIAI PASAULYJE ŽIAURUMU PAGARSĖJUSIOS SEKTOS

Daugelis sektų vadovų yra įsitikinę (arba bando tuo įtikinti aplinkinius), kad jie yra „mesijai“, „pranašai“ ir pan. Jie gali pasirodyti esą psichinių sutrikimų turintys žmonės arba gudrūs manipuliatoriai aplinkiniais, siekiantys šlovės, pelno ir puikiai išmanantys savo darbą. Jų „prekė“ – „vieta rojuje“, ir jie pristato save kaip tarpininką tarp norinčiųjų tos „prekės“ ir Dievo, su kuriuo negalima susitikti asmeniškai. Jie “laiko save esant Dievo pasiuntiniais, turinčiais specialų priėjimą prie Dievo” 3. Sektų nariams teigiama, kad:

a) jų vadovas – pranašas, šventasis, pats mesijas, gyvas Dievo įsikūnijimas žemėje ir t. t.;

b) jų organizacija – vienintelė, skelbianti tiesą ir turi išskirtinę teisę teikti „vietą rojuje“. Sektos tikslas – atversti visus žmones į jų tikėjimą, t. y. paversti visą pasaulį į save panašiais. Dauguma sektų skelbia, kad jų tikėjimas – vienintelis, galintis suteikti žmogui amžinąjį gyvenimą po mirties.

Sektos skirsto žmones į dvi grupes – „savus“, t. y. tuos, kurie priklauso sektai – teisinguosius, šventus, išgelbėtus, ir „svetimus“, t. y. visus likusiuosius – puolusius, blogus, einančius į pragarą – “žemiškuosius“.

Sektos reikalauja iš savo narių nepriekaištingo paklusimo jų vadovams, skatinamos apkalbos, įskundimai (sektų nariai neturi teisės ko nors slėpti nuo savo vadovo, privalo viską papasakoti apie save ir tai, ką žino apie kitus), nusižeminimas (dažnai sektų nariai viešai atgailauja). Sektos įpareigoja tuoktis, draugauti ir padėti vieni kitiems tiktai sektos „rėmuose“.

Dažnai, skelbiant savo tikėjimą, išrenkamos ištraukos iš Švento Rašto, tarytum skatinančios elgtis būtent taip, kaip jas pateikia sektų lyderiai. Tačiau iš tiesų, ištraukos, ištrauktos iš konteksto, neturi prasmės, bet leidžia manipuliuoti kitų žmonių elgesiu, priklausomai nuo pasirinkto tikslo. Bet koks nukrypimas nuo vadovo nurodymų vertinamas kaip nuodėmė,
– tai valdžia, tariamai duota Dievo. Nepaklusti vadovui tolygu nepaklusti Dievui. Su nepageidaujamais asmenimis pasielgiama įvairiai, priklausomai nuo sektos politikos – gali būti ir fizinis susidorojimas.

Šioje dalyje aptarsiu ypatingu žiaurumu pasaulyje garsėjančias sektas.

1. Mansono šeima

Čarlzas Mailzas Mansonas (gim. 1934m. lapkričio 11d.) – asmuo, turintis ypatingų sugebėjimų vadovauti kitiems. Jis subūrė destruktyvų kultą, kurį spauda vėliau pavadino “Šeima” (The Family)4. Vienu metu “Šeimos”narių skaičius siekė daugiau kaip 100 asmenų, įsikūrusių Los Andžele.

Mansono pasekėjai vadino jį ir Dievu, ir Šėtonu. Būdamas “Šeimos” guru, pats Mansonas save laikė Jėzaus Kristaus reinkarnacija5.

Kaip teigia Los Andželo policija ir apygardos prokuroras, Mansonas siejo save su viską naikinančiu ateities karu tarp juodaodžių ir baltųjų. Nužudydamas kelis žymius žmones, jis tikėjosi sukelti “paskutiniosios dienos” konfliktą. Nors pats Mansonas, kaip manoma, nėra nieko nužudęs, jis liepdavo savo pasekėjams įvykdyti žmogžudystes, kas būdinga daugeliui destruktyvių kultų. Vadovai patys “nesitepa rankų”, o pasinaudoja fanatiškai atsidavusiais pasekėjais.

Pirmąja “Šeimos” auka tapo Garis Hinmanas, muzikantas ir prekiautojas narkotikais iš Los Andželo. Jo kūnas buvo rastas 1969m. liepos 31d.

Pirmoji masinių “Šeimos” įvykdytų žmogžudysčių serija buvo įvykdyta aktorės Šaronos Teit Polanski namuose 1969m rugpjūčio 9d. Trys aukos – Abigeilė Folger, Stivenas Parentas ir Voytekas Frykovskis buvo nušauti ir/ar nudurti. Šarona Polanski, tuo metu buvusi aštuntą mėnesį nėščia, mirė nuo daugybės durtinių žaizdų.

Kitos žmogžudystės, pavadintos “LaBianca nužudymais”, įvykdytos po dviejų dienų Leno ir Rozmari LaBiankų namuose.Jie buvo nudurti.

Pagrindinis lūžis byloje įvyko 1969m. lapkritį. Čarlzas Mansonas ir trys jo pasekėjai buvo apkaltinti Polanski ir LaBiankų žmogžudystėmis. Teismas buvo įspūdingas. Mansonas dauguma laiko praleido atsukęs nugarą į teisėją, jo veiksmus kartojo jo pasekėjai. Mansonas plikai nusiskuto galvą ir išsipjaustė svastiką ant kaktos. Visi keturi buvo pripažinti kaltais ir nuteisti mirties bausme6. 1970m., pasikeitus Kalifornijos įstatymui, mirties nuosprendžiai buvo pakeisti į kalėjimą iki gyvos galvos.

1997m. kovo mėnesį Čarlzas Mansonas, tuo metu jau būdamas 62 metų, pateikė savo devintą nesėkmingą prašymą paleisti lygtinai.

2. Aum Shinri Kyo (Aukščiausioji tiesa)

Aum Shiri Kyo – tai destruktyvus kultas, įsikūręs Japonijoje. Jo pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: Aum – viena iš budistų mantrų, Shinri Kyo – japonų kalboje reiškia “aukščiausia tiesa”7. Tai netradicinė religija, atsiradusi 1987m., ir budizmo elementus jungianti su krikščionybe. Ji buvo atmesta Japonijos budistų lyderių,kaip teisėta budistų tikėjimo grupė.

Sektos lyderis Shoko Asahara gimė 1955 m. Tikrasis jo vardas – Chizuo Matsumoto8. Jis buvo pusiau aklas nuo gimimo ir lankė aklųjų mokyklą. Suaugęs ėmė užsiiminėti akupunktūra. 1976 metais vedė ir atvyko į Tokiją. 1980m. atidarė liaudies medicinos parduotuvę. Tačiau 1982 metais jam buvo pateiktas kaltinimas dėl sukčiavimo, ir, uždaręs parduotuvę, Asahara įsteigė jogos mokyklą. Vėliau išvyko į Himalajus studijuoti budizmą ir induizmą. Tai ir paskatino jį 1997 metais įkurti Aum Shinri Kyo sektą. Asahara teigia esąs artimas Dalai Lamos draugas, bet pastarasis neigia pažįstąs Asaharą9.

Sekta griežtai centralizuota. Kiekvienas naujas jos narys įtraukiamas į kompiuterinį katalogą, jam priskiriamas asmeninis numeris ir, po “įšventinimo”, suteikiamas naujas vardas. “Įšventinimo” iškilmėse gali dalyvauti tik sektos nariai, visiems pašaliniams tai griežtai draudžiama. Stojantysis į sektą privalo užpildyti gana išsamią anketą – nurodyti gimimo datą (minučių tikslumu), kraujo grupę, pranešti, kuo gali būti naudingas organizacijai: darbo pobūdį, interesus, galimybę vairuoti automobilį, profesionalius įgūdžius užsienio kalbas ir kt. Taip pat privalo sumokėti gana solidžią auką. Viskas, ką daro sektos narys, yra fiksuojama: sąmonės pasikeitimas, piniginės aukos, paaukotų drabužių spalva ir dydis, išplatintų kasečių, knygų ir plakatų skaičius, draugiški ryšiai, seminarų ir meditacijų lankymas ir kt.

Tik gavę nario numerį sektos nariai gali pradėti dvasinio tobulėjimo kelią. Sekta labai paslaptinga, pagrindinės tiesos slepiamos nuo pašalinių ir „nepašvęstųjų“ sektos narių. Yra sudaryta 20 “šventumo” lygių10.

Svarbiausia – kaupti nuopelnus mokytojui, tai padeda didinti balų skaičių, kuris yra būtinas pereinant iš vieno lygio į kitą. Pirmam iš 20 lygių reikia surinkti 15 balų. Toliau – daugiau. Kelias į “tobulumą” pasirodo gana ilgas. Balus taip pat galima užsidirbti įvairiais jogos pratimais, dalyvavimu gausiuose seminaruose ir meditacijose, platinant lapelius ir Asaharos knygas. Išdalinus 1000 reklaminių lapelių, teikiamas vienas balas, jį taip pat galima gauti ir išklijavus 20 skelbimų. Už kiekvieną naują atvestą žmogų – 5 balai. Be to, sekta sudariusi ištisą paskatinimų sistemą įgudusiems naujų narių
“tiekėjams”: atvedusieji du žmones gauna mažytę mokytojo nuotrauką; už penkis žmones – vidutinio dydžio nuotrauką; už 10 – didelę. O atvedusieji 20 ir daugiau žmonių gauna garbaus mokytojo energija “pakrautų” saldainių ir gelbėtojo titulą.

Sektoje viskas parduodama. Paaukok daugiau – ir iškart žengsi laipteliais aukštyn į tobulumą. Sumokėk milijoną – gausi įrašytą kasetę paslaptingų mantrų ar “didžiojo aukotojo” titulą.

Asahara skelbiasi esąs Kristus. “Skelbiu save Kristumi” – taip vadinasi jo knyga, ant kurios viršelio pavaizduotas jis pats, kabantis ant kryžiaus su erškėčių vainiku ir raiščiu aplink juosmenį. Knygą sudaro trys dalys: pirmoje Asahara įrodinėja, kad jis – tikrasis Kristus, antroje – atskleidžia “tikrąją” Evangelijos esmę ir trečioje praneša, kad budizmas ir krikščionybė yra visiškai tolygios religijos. Jis priskiria sau šiuos Jėzaus žodžius; “Kai ateis Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę…” ( Jn 16, 13 ). Asahara teigia esąs “Tiesos Dvasia”, apie kurią kalba Jėzus. Jis netgi teigia, kad pralenkė Jėzų: „Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, bet aš, kitas Kristus, neturiu būti nukryžiuotas, bet privalau eiti toliau ir paskleisti Tiesą po visą pasaulį”11. Asahara tikina, kad jis moka skraidyti ir kad jo neveikia traukos dėsniai. Jis turi dziudo antrosios kategorijos juodąjį diržą. 1990 metais Asahara balotiravosi į Japonijos parlamentą, tačiau rinkimuose patyrė visišką nesėkmę.

Remdamasis Apreiškimo knyga ir Nostradamo raštais, jis išpranašavo dideles nelaimes, įvyksiančias paskutiniais šio tūkstantmečio metais. Asaharos grupė pasiekė viršūnę savo narių skaičiumi ~ 20000 pasaulyje. Dauguma narių buvo įvilioti į grupę pažadais, kad jie išvystys antgamtines galias; kitus patraukė tai, kad grupė nepripažįsta korupcijos ir materializmo, būdingų Japonijai. Nariams buvo primesta daugybė despotiškų, griežtų elgesio taisyklių. Jos buvo aiškinamos, kaip senovinių tradicijų dalis.

Asahara teigė, kad jis buvo persikėlęs į ateitį, į 2006 metus, ir kalbėjęsis su žmonėmis, išgyvenusiais III-ąjį Pasaulinį karą. Asahara rinko grupę kovoti pasaulinėje revoliucijoje prieš Japonijos priešus, įskaitant ir JAV. Grupė įkūrė kelias chemines gamyklas ir kaupė įvairių chemikalų atsargas, kaip pasiruošimą Armagedonui.

Aum Shinri Kyo sekta suorganizavo mažiausiai devynias biologines atakas Japonijoje, įskaitant vyriausybės rūmus ir JAV bazę Yokosukoje. Sektos nariai purškė bakterinius toksinus ir mikrobus nuo namų stogų ir sunkvežimių. Atakos buvo “nesėkmingos” – niekas nežuvo. Bakterijos buvo nepakankamai nuodingos.

1989m. advokatas Tsutsumi Sakamoto davė interviu, kuriame atskleidė nelegalios kulto veiklos detales. Interviu taip ir nebuvo transliuojamas. Sakamoto kartu su žmona ir vaiku buvo pagrobti ir nužudyti Aum Shinri Kyo narių. Teisme kaltinančios pusės liudininkai teigė, kad kulto nariai įsiveržė į Sakamoto namus, kol visa šeima miegojo, suleido jiems mirtinas kalio chlorido dozes ir uždusino.

Asahara buvo teisiamas dėl nervus paralyžiuojančių dujų paleidimo Tokijo metro stotyje 1995m. kovo 20d. Žuvo 11 keleivių ir 5000 buvo sužeisti. JAV Senato tvirtinimu, jei kaltinamieji nebūtų padarę klaidų dujų paruošime, tai tūkstančiai nekaltų metro keleivių būtų žuvę ir dar daugiau būtų sužeistų. Buvo apkaltinti daugiau kaip 100 kulto narių. Spėjama, kad teismai užsitęs daugiau kaip 10 metų. Valdžia mėgino paskelbti kultą už įstatymo ribų. Narių skaičius sumažėjo iki 700012.

Ikuo Hayashi, pravarde “Daktaras mirtis” – oficialus kulto medicinos specialistas. Jis buvo pripažintas kaltu,dėl to, kad paleido mirtinas dujas Tokijo metro sistemoje. “Daktaras” nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Jo akivaizdus gailėjimasis ir bendradarbiavimas tyrime turėjo įtakos sprendimui nuteisti jį įkalinimu iki gyvos galvos vietoje mirties bausmės.

Japonijos valdžiai 1997m.sausį nepavyko išardyti sektą. Buvo nepakankamai priežasčių teigti, kad ji tebekelia grėsmę visuomenei, nes ją sudaro tik 1000 narių. Apytikriais apskaičiavimais narių skaičius varijuoja nuo 1000 iki 5000. 1997m. rugpjūtį Aum Shinri Kyo įsteigė naujų “departamentų” ir atnaujino 5 vietinius skyrius bei vieną treniruočių centrą.

1998m. spalį Kazuaki Okazaki, “Aukščiausios tiesos” narys, buvo pripažintas kaltu veikęs su kitais penkiais sektos nariais teisininko Tsutsumi Sakamoto, jo žmonos Sakoto ir jų sūnaus Tatsuhiko nužudyme 1989m. lapkritį. Jis taip pat pripažintas kaltu 1999m. vasarį nužudęs sektos narį Shuji Taguchi. Okazakis buvo nuteistas mirties bausme.

Rika Matsumoto, sektos vadovo Shoko Asahara trečioji duktė, dabar vadovauja kultui. Grupė tiki, kad ji turi didelių dvasinių sugebėjimų, nes gimė po to, kai 1982m. jos tėvas buvo “apšviestas”.

2000m. sausio 18d. Aum Shinri Kyo pakeitė savo pavadinimą į Aleph13. 2000 metų vasario vidury Kiyotaka Tonozaki buvo nuteistas iki gyvos galvos dėl dalyvavimo 1995m. dujų atakoje metro. Jis buvo vairuotojas ir atliko esminį vaidmenį iš anksto apgalvotame užpuolime. 2000m. liepos 17d. Toru Toyoda ir Kenichi Hirose buvo nuteisti mirties bausme už nervinių dujų paleidimą metro.


3. “Dovydo šaka”

1993m. balandžio 19 d. Jungtines Valstijas ir visą pasaulį sukrėtė “Dovydo šakos” sektantų mirtys Veiko (Waco) miestelio fermoje (Teksaso valstija) įengtame forte. Milijonai žmonių savo televizorių ekranuose matė, kaip gaisro liepsnose žuvo 86 sektos nariai – tarp jų daugiau kaip pusė – vaikų ir moterų.

Dovydiečių sektą 1935 metais įkūrė bulgarų emigrantas Viktoras Hutevas. Į fermą vidury tuščių Teksaso ganyklų V. Hutevui pavyko pritraukti tik keletą dešimčių žmonių. Po jo mirties 1955 metais sektos galva tapo jo žmona. Ji paskelbė naują “programą” – 1959 metų balandžio mėnesį bus pasaulio pabaiga.

Artėjanti paskutiniojo teismo diena – panašioms sektoms įprastas dalykas. Visada atsiranda nuodėmingųjų, kurie mielai atiduoda sektai ne tik savo sielą, bet ir turtą – ką su juo veiks amžinybėje? Tik, savaime suprantama, pasaulio pabaigos nebuvo, ir apgauti “dovydiečiai” paliko sektą.

Tačiau netrukus jie ir vėl susibūrė apie naują pranašą, kuriam mirus, sektą “paveldėjo” jo žmona Luisa Roden. Ji susižavėjo jaunu ir uoliu Vernonu Hovelu – būsimuoju Deividu Korešu. Iki to laiko Vernono gyvenimo kelias nebuvo kažkuo ypatingas. Jis gimė Hiustone 1959 metais. Nebaigė net pradžios mokyklos. Per pirmuosius dvidešimt savo gyvenimo metų Vernonas atrado vienintelę aistrą –„ pamėgo Šventąjį Raštą, kurį palaipsniui išmoko mintinai“ .

Luisa Roden jautė Vernonui simpatiją, netgi pabandė su juo turėti vaiką. Jai tuo metu buvo šešiasdešimt septyneri metai, o Vernonui tik dvidešimt penkeri! Tačiau Luisos sūnus Džordžas Rodenas pavydėjo Vernonui – jis pats norėjo perimti “šeimyninę sektą” ir nenorėjo konkurentui nusileisti. Luisai mirus, prasidėjo “dvikova”, kas bus “naujuoju Gelbėtoju”. Džordžas paskelbė, kad savo motiną atgaivins ir taip įrodys savo “dieviškumą”. Tuo tikslu jis mirusios motinos palaikus supjaustė į keletą gabalų. Kai ši “operacija” nepavyko, dviejų kandidatų į “gelbėtojus” rankose atsidūrė pistoletai, bet į incidentą įsikišo vietos šerifas. Džordžas atsidūrė beprotnamyje, o Vernonas liko laisvėje.

1988 metais Vernonas atsidūrė sektos priešakyje ir tuojau pat paskelbė naują “programą” – pasaulio pabaiga jau čia pat, todėl visi privalo atgailauti ir netrokšti žemiškųjų dalykų. Kad savo pasekėjams padarytų didesnį įspūdį, Vernonas Hovelas pakeitė vardą ir tapo Deividu Korešu. Deividas arba Dovydas – pagal biblinį Dovydą, Korešas – pagal hebrajišką karaliaus Kyro vardą. Jis mėgdavo kartoti : “jei Biblijoje rašoma teisybė, tai Kristus esu aš” .

Korešas skelbė savo pasekėjams, kad jie turi ruoštis paskutiniajai kovai su netikinčiais. Kažkada buvusi jauki Veiko gyvenvietė – mažos trobelės, pasklidusios tarp medžių ir pievų 32 hektarų plote, tapo fortu, apjuostu mūro siena ir sutvirtintu požeminiais bunkeriais, kuriuose buvo sandėliuojamos maisto atsargos, vanduo ir ginklai. Fortas paskelbtas “apokalipsės ranča”. Už betoninių požemių bunkerių sienų sukaupė tonas šovinių, pabūklų, kulkosvaidžių, šimtus patrankų ir automatų. Korešas pripirko ginklų už ketvirtį milijono dolerių. Norėdamas “įkvėpti” savo pasekėjus, Korešas kasdien demonstravo savo mėgiamus videofilmus apie Vietnamo karą.

Savo sektos nariams Korešas skiepijo discipliną ir saiką. Sektantai nuolat treniravosi, laikėsi vegetariškos dietos, studijavo Bibliją ir sunkiai dirbo. Moterys rūpinosi namais ir vaikais, vyrai rengėsi paskutiniam mūšiui – grūdinosi, bėgiojo, šaudė, tvirtino forto sienas, kasė bunkerius. Kad “apsaugotų” nuo nuodėmės savo šalininkus, Korešas griežtai uždraudė alkoholį ir televiziją, liepdavo pasninkauti, vaikų gimimo dienos nebūdavo švenčiamos. Atskiro nario uždarbis, pensija ar santaupos būdavo paaukojamos sektai. Korešas įrengė atskirus vyrų ir moterų miegamuosius. Sektos vyrai buvo raginami pakentėti – tobulos moterys jų laukia danguje. Tačiau pačiam Deividui Korešui jokie apribojimai negaliojo. Jis leido sau viskį, alų, mėsą, oro kondicionierių, tabaką, televiziją, roko muziką, automobilį, o svarbiausia – moteris. Per visą savo sektos vadovo kelią Korešas turėjo 18 “žmonų”, netgi anksčiau oficialiai susituokusių su kitais vyrais. Jos pagimdė jam 17 vaikų. Savo vienintelę teisėtą žmoną Rachelę vedė, kai jai tebuvo 14 metų. Apsišaukėlio Kristaus “haremui” priklausė net vienuolikos, dvylikos metų paauglės. Kaip teigia viena iš išsigelbėjusių sektos narių, keturiolikmetė Kiri Jevel, kurią Korešas versdavo su juo lytiškai santykiauti: “Po to jis liepdavo nusiprausti ir skaitydavo Bibliją” . Tačiau, kaip teigia pats Korešas, jo “haremas” buvo “motyvuotas”: kadangi Jėzus Kristus paskutiniojo teismo dieną turės dalyvauti nuodėmingojo pasaulio teisme, jis, Korešas, tai yra Kristus, privalo pats išbandyti visas žmogaus nuodėmės formas. Palikuonys buvo išimtinai Korešo privilegija, visi kiti “dovydiečiai “ turėjo prisiekti kūniškąjį tyrumą.

Sekta ilgą laiką gyveno mažai bendraudama su kaimynais, o šie irgi nelabai rūpinosi sektos vidiniu gyvenimu. Tačiau po truputį pradėjo sklisti kalbos, kad sektoje blogai elgiamasi
to, pradėjo kelti įtarimą ir tai, kad sektos nariai pradėjo ginkluotis. Remdamasi šiais kaltinimais, JAV generalinė prokurorė Žaneta Reno leido šturmuoti fortą .

1993 metais vasario 28 dieną į “Dovydo šakos” fortą ėmė brautis FTB agentai. Tačiau “dovydiečių armija” buvo pasirengusi, ataka nepasisekė. Susišaudymo metu žuvo keturi FTB agentai, penkiolika buvo sužeisti. Po nepavykusios atakos prasidėjo forto apsiaustis, kuri tęsėsi 51 dieną. Jos metu Deividas Korešas kartu su savo pavaduotoju Stivu Šneideriu derėjosi su FTB. Iš pradžių pareiškė, kad pasiduos, jei Amerikos radijas paskelbs jo pamokslą. Paskui – kai pasibaigs Velykų šventė. Visada, kai ateidavo pažadėtas laikas pasiduoti, Korešas teigdavo, kad jį aplankęs Dievas Tėvas ir duodavęs vis naujus nurodymus .

Po savaitės apsiausties Korešas vis dėlto išleido iš forto tvirtovės 21 vaiką (tačiau nei vieno savo) ir dvi vyresnio amžiaus moteris, o pats liko užsibarikadavęs forte su 90 suaugusių ir 17 vaikų . Korešas nutarė įgyvendinti savo žūties viziją – žūti kovoje su netikinčiais. Kelionėje į dangų jį turėjo lydėti jo mokiniai, pasiryžę mirti drauge.

Trečiąją apsiausties savaitę FTB agentai, pasitarę su geriausiais Amerikos psichologais, pradėjo psichologinį karą. Dieną ir naktį grojo trankią muziką, o naktimis fermą apšviesdavo galingi prožektoriai, tačiau tai “dovydiečiams” netgi patiko, kadangi fermoje jau seniai buvo išjungta elektra. Kai ir tai nepadėjo, pas sektantus buvo pasiųsti du teisininkai. Sugrįžę jie pasakė, kad Korešas tikrai nepasiduos, o daugelis jo sektos narių pasiryžę mirti kartu.

Korešo “avelių banda” paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis gyveno dar keisčiau negu anksčiau. Iššaudyti langai buvo uždengti šiaudų kūliais ir sunkiais apklotais, už kurių prieblandoje suaugę ir vaikai garsiai skaitė Bibliją. Fermoje niekada nebuvo vandentiekio, tad “dovydiečiai” nustojo prausęsi. Nebuvo ten net kanalizacijos, todėl jie kas rytą prieš duris išpildavo turinį statinės, kuri visiems tarnavo kaip tualetas.

Balandžio 19 dieną, po 51 dieną trukusios apsiausties, FTB nutarė pulti. Prie fermos atvežė keturis specialiai paruoštus tankus, kurie pirmiausia turėjo pramušti pagrindinio forto pastato sieną, o paskui prileisti ypatingai stiprių ašarinių dujų. Pareigūnai iš pradžių paskambino Korešo pavaduotojui Stivui Šneideriui ir perspėjo, kad pradės ašarinių dujų ataką, jei sektantai nepasiduos. Tačiau Šneideris padėjo telefono ragelį. Tuomet FTB šarvuočiai pramušė keletą skylių komplekso sienose ir pradėjo leisti dujas.

“Tuo metu kaip tik snaudžiau koplyčioje, – prisimena Džeimsas Kastilas (25 m.), vienas iš devynių sektos narių, kurie išliko gyvi. – Mane pažadino baisūs smūgiai, sienos siūbavo. Tai tankai daužė angas sienoje. Paskui pažeme pradėjo kamuoliais virsti dujos. Nuvirto laiptai, krito tinkas, bet niekas nepanikavo. Visi buvo užsidėję dujokaukes, vaikai jas sandarino rankšluosčiais. Dauguma iš mūsų žmonių stengėsi skaityti Bibliją, bet per dujokaukių stiklą tai buvo sunku” .

FTB agentai, prieš pradėdami puolimą, tikėjosi, kad dujų ataka bus geriausias būdas išvengti galimos masinės savižudybės, nes ašarinių dujų poveikis turėtų sukelti stovykloje paniką ir sąmyšį. Jie buvo pasirengę leisti į fermą ašarines dujas 48 valandas – kol “neišrūkys” visų “dovydiečių”. Po pirmojo dujų atakos pusvalandžio tankai atsitraukė, kad fermos gynėjai galėtų nekliudomi išeiti. Niekas neišėjo. Dar du kartus tankai buvo prisiartinę prie fermos tam, kad įleistų po 18 balionų dujų. Po trečiosios dozės fermoje kilo gaisras. Likę gyvi “dovydiečiai” tvirtina, kad vienas tankas prakirto balioną su propanu, kuris stovėjo už virtuvės sienos. Propanas sprogo ir sukėlė gaisrą. Tačiau videofilmas, nufilmuotas iš FTB sraigtasparnio, kuriame buvę žmonės stebėjo visą akciją, aiškiai rodo, kad gaisras kilo vienu metu keturiose vietose. Panašu, kad pats Korešas ir keli jo pasekėjai padegė fermą. Taip pat ir išsigelbėję sektantai paliudijo matę, kaip stovykloje esantys žmonės vienu metu keliose vietose fakelais padeginėjo savo tvirtovę. Išdžiūvę mediniai pastatai, presuoto šieno paketai, didžiulės krovinių atsargos ir stiprus vėjas prisidėjo prie to, kad ferma užsiliepsnotų kaip fakelas. Devyniems žmonėms paskutinę akimirką pasisekė pabėgti. Aštuoniasdešimt šešiems “dovydiečiams” tą akimirką iš tikrųjų atėjo pasaulio pabaiga.

Visą atsakomybę dėl šios operacijos prisiėmė JAV generalinė prokurorė Žaneta Reno . Ji pareiškė, kad apgailestauja dėl taip susiklosčiusių įvykių, pavadino juos ypač tragiškais ir baisiais, bei pridūrė, kad jei būtų žinojusi, jog yra didžiulė masinės savižudybės galimybė, niekuomet nebūtų davusi sutikimo tokiai operacijai.

II. DESTRUKTYVIŲ KULTŲ KELIAMAS PAVOJUS JŲ NARIAMS IR VISUOMENEI

1. Destruktyvių kultų keliamas pavojus jų nariams

Didžiausias pavojus, kokį tik kultas gali sukelti jam priklausančiam nariui, yra savižudybė. Deja, tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje.

Baudžiamajame kodekse teigiama, kad savižudybė – gyvybės atėmimas sau – nėra
nusikaltimas. Kurstymas ar padėjimas nusižudyti asmeniui, kuris dėl nepilnametystės ar psichikos sutrikimų nesupranta savo elgesio arba negali valdyti savo veiksmų, laikomas tyčiniu nužudymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daugelį kultų narių savižudybių atvejų galima vadinti tyčiniu nužudymu, nes labai dažnai buvimas kulte žmogui sukelia psichinių problemų, kurios neleidžia jam būti atsakingam už savo veiksmus.

Tačiau tirti savižudybių kaltininkus niekas neskuba, nepaprastai sunku įrodyti, kas paskatino žmogų tokiam žingsniui. Savižudybių priežasčių gali būti daug ir įvairių. Viena iš svarbiausių, skatinančių žmogų nusižudyti, yra depresija. Jos atsiradimą ir progresavimą daugeliu atveju lemia griežtos kultų doktrinos. Pavyzdžiui, daugelyje kultų teigiama, kad bet koks blogis kyla iš šėtono ar kitų piktųjų jėgų . Tokiu atveju, grupės narys, kuris nepajėgia susidoroti su savo ydomis (ar su tuo, ką kultų vadovai vadina “ydomis”), pradeda manyti, kad yra šėtono įtakoje, iš kurios negali išsivaduoti. Tai skatina depresinių nuotaikų atsiradimą, kurios progresuodamos gali priversti žmogų pakelti prieš save ranką.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4572 žodžiai iš 8957 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.