Semantika
5 (100%) 1 vote

Semantika

1. Semantika kaip mokslo šaka. Semantikos raida.

Pagrindinės semantikos kryptys ir jų atstovai.

Leksinė semantika yra kalbotyros mokslo sritis(leksikologijos dalis)

, tirianti žodžių visumos turinį-žodžius, jų ryšius ir struktūras reikšmės

požiūriu. Termino semantika sinonimai: reikšmė, semiotika.

Pirmą kartą ši termina pavartojo pranc. kalbininkas Breal(1987)

„Semantikos tirinėjimai“

Semantika buvo apibrežta kaip mokslas tiriantis reikšmių kitimus

(siaurėjima, platėjimą)ir jų priežastys.

Brealio pasekėjai Vendryes, Meje, Pokrovskij. Vieni

aiškinosi žodžių

prasmių kitimo priežastys žmonių sąmonės ir psichikos

kitime(Paulis); kiti realijją sudarančių žodžių

reikšmės pagrindo kitimus; Tautų ir

dvasinės, bei materialinės kultūros kitimus;

visuomeninio gyvenimo kaita2. Bendrieji semiotikos teiginiai. Ženklo bruožai.

Žodžio kaip ženklo funkcijos.

Semiotika yra mokslas tirinėjantis ženklus. Ženklas-pojučiais

suvokiamas tikrovės dalykas, kuris kažką signalizuoja.

Ženklo bruožai:

1) tam tikra forma išreikštas turinys

2) ženklai atsiranda tik žmonių bendravimo procese,

tada kai susidaro ženklinė situacija.

Tam kad susidarytu ženkl. sit.turi dalyvauti 4 objektai:

1)tas, kuris nori informaciją perteikti;

2)tas, kuriam informacija teikiama;

3)tas, apie kuri yra ta informacija;

4)ženklas, kuriuo informacija yra perteikiama.

3)ženklai turi turėti tą pačią reikšmę tik tam tikro

komunikacijos proceso dalyviams.Ženklas tampa

ženklu tik tada, kai yra susitarimas tarp

percipiento ir recipiento, kad būtent toks

ženklas žymi būtent tą dalyką.

Pagrindiniai ženklai skirstomi į

Naturaliuosius-neturi sąmoningo tikslo būti ženklais

(pvz. rudeni paukščiai skrenda į pietus)

Dirbtinius-kalbiniai(morfema, fonema, žodis),

nekalbiniai(kelio ženklai)

Visi ženklai tai ir žodžiai, kurie turi materialiąją formą.

Ženklai funkcionuoja sistemoje.

Žodžio funkcijos:

Reprezentacinė(atstovaujanti)-reprez. tikrovės obj.

prieš tai įgydamas daugumai suprantamą reikšmę.

Nominacinė(įvardijanti)-tikrovės faktų pavadinimas, lemiamas

1) tikrovės 2) mąstymo 3) kalbos

Nominacija

1.pirminė-įvardijimas-žodžio kaip ženklo sukurimas

2. antrinė-žodžio vartojimas- tiesioginė ir netesioginė

(keletos reikšmių) nominacija.

3. Reikšmė. Leksinė ir gramatinė žodžio reikšmės.

Reikšmių perkelimo būdai: metaforizacija, metonimizacija.

Reikšmė yra turinys.Žodžio turinyje reikia išskirti leksinę

ir gramatinę dalys,nors griežtos ribos tarp ju nėra.

Gramatinė reikšmė-tai kas žodyje reiškiama reguliariai

ir standartinėmis priemonėmis(galunė, priesaga), tai kas

atspindi ne pačius daiktus ar reiškinius, o ryšius tarp jų ir

santikius( pvz. laukas-laukuose (bendrai-leksinė r.).

Leksinė reikšmė-tai yra tam tikras tikrovės daiktų, reiškinių,

santykių, atspindžių kalbančių sąmonėje supratimas.

Odeno ir Ričardsono trikampis

ženklas pavadina objektą(denotatą), denotatas apibendrina

sąvoką(designata). Žodis (ženklas) išreiškia (leksinės reikšmės)

pagalba designatą.

Metaforizacija-tai vieno daikto pavad. Perkeliamas kitam

daiktui, kai tie daiktai yra panašus ir turi vieną(keletą) bendrų

požymių. Dažniausia perkelimo sąlyga buna išorinis panašumas.

Tai gali būti formos, didžio, išvaizdos panašumas.

pvz-balti žiemos patalai.

Metaforizacijos pagrindas gali būti daiktų savybės, jų

paskirties funkcijų panašumas, pvz. aiškus protas

Sintetinė metafora-jungia du skirtingus pojučius,

pvz. šilta spalva, švelnus skonis, šiurkštus tonas.

Metaforos tikslas-pasakyti išraiškingiau.

Metonimija-vieno daikto pavadinimas pavartojamas

kitam daiktui pavadinti, nes tie daiktai yra tarpusavyje

susije tuo, kad vyksta tuo pat metu toje pačioje vietoje

ir susiję kaip priežastis ir pasekmė, įeina vienas į kitą.

Pvz. pastatėme gražų moliuką ant kalno(namą iš plytų).

Vienas iš metonimijos atvėjų yra sinechdoka(kartu

suprantama)pvz. šeimoje 6 burnos; valdžia vėluoja į darbą.

Metonimijoje priešingai nei metaforoje nėra palyginimo

(pvz. perskaičiau Tolstojų)

4. Frazeologizmai, jų klasifikacija. Frazeologizmai

gimtojoje ir studijojamoje kalboje.

Frazeologizmas- neskaidomas žodžių junginis ir turi apibendrintą

vientisinę reikšmę. Frazeologizmai skiriasi nuo laisvų junginių

tuo kad yra stabylus. Stabilumas reiškiasi:

• Junginis apibendrintas semantikos, kuri visiškai arba

bent kiek nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmės.

• Tie junginiai yra fiksuotos leksinės ir

iš dalies gramatinės sudeties.

• Jie turi daugiau / mažiau apibrežtą leksinę

aplinką. Reikšmės požiuriu frazeologizmai gali būti

suskirstiti į motivuotos ir nemotyvuotos reikšmės.

Motyvaciją reiškia 2 faktoriai:

Bendros junginio reikšmės

Atskiru žodžių reikšmės santykiai ,

pvz. dėti į akį- nutolusi nuo motyvacijos

Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai vadinasi

Idiomomis-visiškai sustabarėję uždari frazeologizmai,

pvz. beržinė košė.

Frazeologizmai turi savo kontekstą, todėl gali

būti naudojami be spec. fraz. aplinkos.

Motyvuotos reikšmės frazeologizmais laikomi

tokie junginiai, kur tarp visos fraz. reikšmės ir atskirų

fr. žodžių juntamas ryšys. Jie yra skirstomi
į:

• Tropinius: metaforiniai ir metoniminiai:

pvz: priremti prie sienos, suimti už gerklės, tupėti po sparnu

• Lyginamuosius: fr. jun.turintis paliginimo formą:

sėdėti lyg ant žarijų,

• Fraz. samplaikas: fr. reikšmė yra artima dėmenų

tiesioginėms reikšmėms:

vargais negalais, skūra ir kaulai

Dalis frazeologizmų sintaksiškai nekaitomi ž.

junginiai, einantys po viena gali būti sak. dalimis.

Jie gali būti:

• Prijungiamieji: vienas skiemuo tra sintaksiškai svarbesnis,

o kt. sint. priklausomas: balta varna, gyvas galas, lengva ranka.

Jie gali būti skirstomi į:

Veiksmažodinius(nuleisti rankas),

daiktavardinius(pramušta galva), būdvardinius,

skaitvardinius, prieveisminius

• Sujungiamieji:dėmėnys yra sintaksiškai

lygiaverčiai(nei šilta, nei šalta)

• Lyginamieji:kai yra lyginamieji jungtukai kaip,

lyg, tartum( kaip iš akies lupta)

Frazeologizmų šaltiniai:

Šnekamoji kalba, Antikos mitai, Garsių rašytojų

posakiai, Biblijos posakiai

5. Semema. Sema. Semų tipai: denotacinės ir

konotacinės semos.

Semema- žodž. reikšmė. Paprastai sememos gali būti

konkrečios arba abstrakčios.

Konkretus tipas:Sememos turi labai apibrežtą formą,

jų ryšiai su kitomis sememomis siauresni, bet stipresni

(rudas-šokoladas). Sememos skiriasi pagal jų santykį

su atspindimu daiktu ar reiškiniu. Jo reikšmė gali sietis

su daiktu tiesiogiai arba netiesiogiai per ryšį su kitu daiktu.

Ki ryšys suvokiamas, bet nėra tiesioginis-

perkeltinė reikšmė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 986 žodžiai iš 3278 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.