1. Semantika kaip mokslo šaka. Semantikos raida.
Pagrindinės semantikos kryptys ir jų atstovai.
Leksinė semantika yra kalbotyros mokslo sritis(leksikologijos dalis)
, tirianti žodžių visumos turinį-žodžius, jų ryšius ir struktūras reikšmės
požiūriu. Termino semantika sinonimai: reikšmė, semiotika.
Pirmą kartą ši termina pavartojo pranc. kalbininkas Breal(1987)
„Semantikos tirinėjimai“
Semantika buvo apibrežta kaip mokslas tiriantis reikšmių kitimus
(siaurėjima, platėjimą)ir jų priežastys.
Brealio pasekėjai Vendryes, Meje, Pokrovskij. Vieni
aiškinosi žodžių
prasmių kitimo priežastys žmonių sąmonės ir psichikos
kitime(Paulis); kiti realijją sudarančių žodžių
reikšmės pagrindo kitimus; Tautų ir
dvasinės, bei materialinės kultūros kitimus;
visuomeninio gyvenimo kaita2. Bendrieji semiotikos teiginiai. Ženklo bruožai.
Žodžio kaip ženklo funkcijos.
Semiotika yra mokslas tirinėjantis ženklus. Ženklas-pojučiais
suvokiamas tikrovės dalykas, kuris kažką signalizuoja.
Ženklo bruožai:
1) tam tikra forma išreikštas turinys
2) ženklai atsiranda tik žmonių bendravimo procese,
tada kai susidaro ženklinė situacija.
Tam kad susidarytu ženkl. sit.turi dalyvauti 4 objektai:
1)tas, kuris nori informaciją perteikti;
2)tas, kuriam informacija teikiama;
3)tas, apie kuri yra ta informacija;
4)ženklas, kuriuo informacija yra perteikiama.
3)ženklai turi turėti tą pačią reikšmę tik tam tikro
komunikacijos proceso dalyviams.Ženklas tampa
ženklu tik tada, kai yra susitarimas tarp
percipiento ir recipiento, kad būtent toks
ženklas žymi būtent tą dalyką.
Pagrindiniai ženklai skirstomi į
Naturaliuosius-neturi sąmoningo tikslo būti ženklais
(pvz. rudeni paukščiai skrenda į pietus)
Dirbtinius-kalbiniai(morfema, fonema, žodis),
nekalbiniai(kelio ženklai)
Visi ženklai tai ir žodžiai, kurie turi materialiąją formą.
Ženklai funkcionuoja sistemoje.
Žodžio funkcijos:
Reprezentacinė(atstovaujanti)-reprez. tikrovės obj.
prieš tai įgydamas daugumai suprantamą reikšmę.
Nominacinė(įvardijanti)-tikrovės faktų pavadinimas, lemiamas
1) tikrovės 2) mąstymo 3) kalbos
Nominacija
1.pirminė-įvardijimas-žodžio kaip ženklo sukurimas
2. antrinė-žodžio vartojimas- tiesioginė ir netesioginė
(keletos reikšmių) nominacija.
3. Reikšmė. Leksinė ir gramatinė žodžio reikšmės.
Reikšmių perkelimo būdai: metaforizacija, metonimizacija.
Reikšmė yra turinys.Žodžio turinyje reikia išskirti leksinę
ir gramatinę dalys,nors griežtos ribos tarp ju nėra.
Gramatinė reikšmė-tai kas žodyje reiškiama reguliariai
ir standartinėmis priemonėmis(galunė, priesaga), tai kas
atspindi ne pačius daiktus ar reiškinius, o ryšius tarp jų ir
santikius( pvz. laukas-laukuose (bendrai-leksinė r.).
Leksinė reikšmė-tai yra tam tikras tikrovės daiktų, reiškinių,
santykių, atspindžių kalbančių sąmonėje supratimas.
Odeno ir Ričardsono trikampis
ženklas pavadina objektą(denotatą), denotatas apibendrina
sąvoką(designata). Žodis (ženklas) išreiškia (leksinės reikšmės)
pagalba designatą.
Metaforizacija-tai vieno daikto pavad. Perkeliamas kitam
daiktui, kai tie daiktai yra panašus ir turi vieną(keletą) bendrų
požymių. Dažniausia perkelimo sąlyga buna išorinis panašumas.
Tai gali būti formos, didžio, išvaizdos panašumas.
pvz-balti žiemos patalai.
Metaforizacijos pagrindas gali būti daiktų savybės, jų
paskirties funkcijų panašumas, pvz. aiškus protas
Sintetinė metafora-jungia du skirtingus pojučius,
pvz. šilta spalva, švelnus skonis, šiurkštus tonas.
Metaforos tikslas-pasakyti išraiškingiau.
Metonimija-vieno daikto pavadinimas pavartojamas
kitam daiktui pavadinti, nes tie daiktai yra tarpusavyje
susije tuo, kad vyksta tuo pat metu toje pačioje vietoje
ir susiję kaip priežastis ir pasekmė, įeina vienas į kitą.
Pvz. pastatėme gražų moliuką ant kalno(namą iš plytų).
Vienas iš metonimijos atvėjų yra sinechdoka(kartu
suprantama)pvz. šeimoje 6 burnos; valdžia vėluoja į darbą.
Metonimijoje priešingai nei metaforoje nėra palyginimo
(pvz. perskaičiau Tolstojų)
4. Frazeologizmai, jų klasifikacija. Frazeologizmai
gimtojoje ir studijojamoje kalboje.
Frazeologizmas- neskaidomas žodžių junginis ir turi apibendrintą
vientisinę reikšmę. Frazeologizmai skiriasi nuo laisvų junginių
tuo kad yra stabylus. Stabilumas reiškiasi:
• Junginis apibendrintas semantikos, kuri visiškai arba
bent kiek nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmės.
• Tie junginiai yra fiksuotos leksinės ir
iš dalies gramatinės sudeties.
• Jie turi daugiau / mažiau apibrežtą leksinę
aplinką. Reikšmės požiuriu frazeologizmai gali būti
suskirstiti į motivuotos ir nemotyvuotos reikšmės.
Motyvaciją reiškia 2 faktoriai:
Bendros junginio reikšmės
Atskiru žodžių reikšmės santykiai ,
pvz. dėti į akį- nutolusi nuo motyvacijos
Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai vadinasi
Idiomomis-visiškai sustabarėję uždari frazeologizmai,
pvz. beržinė košė.
Frazeologizmai turi savo kontekstą, todėl gali
būti naudojami be spec. fraz. aplinkos.
Motyvuotos reikšmės frazeologizmais laikomi
tokie junginiai, kur tarp visos fraz. reikšmės ir atskirų
fr. žodžių juntamas ryšys. Jie yra skirstomi
į:
• Tropinius: metaforiniai ir metoniminiai:
pvz: priremti prie sienos, suimti už gerklės, tupėti po sparnu
• Lyginamuosius: fr. jun.turintis paliginimo formą:
sėdėti lyg ant žarijų,
• Fraz. samplaikas: fr. reikšmė yra artima dėmenų
tiesioginėms reikšmėms:
vargais negalais, skūra ir kaulai
Dalis frazeologizmų sintaksiškai nekaitomi ž.
junginiai, einantys po viena gali būti sak. dalimis.
Jie gali būti:
• Prijungiamieji: vienas skiemuo tra sintaksiškai svarbesnis,
o kt. sint. priklausomas: balta varna, gyvas galas, lengva ranka.
Jie gali būti skirstomi į:
Veiksmažodinius(nuleisti rankas),
daiktavardinius(pramušta galva), būdvardinius,
skaitvardinius, prieveisminius
• Sujungiamieji:dėmėnys yra sintaksiškai
lygiaverčiai(nei šilta, nei šalta)
• Lyginamieji:kai yra lyginamieji jungtukai kaip,
lyg, tartum( kaip iš akies lupta)
Frazeologizmų šaltiniai:
Šnekamoji kalba, Antikos mitai, Garsių rašytojų
posakiai, Biblijos posakiai
5. Semema. Sema. Semų tipai: denotacinės ir
konotacinės semos.
Semema- žodž. reikšmė. Paprastai sememos gali būti
konkrečios arba abstrakčios.
Konkretus tipas:Sememos turi labai apibrežtą formą,
jų ryšiai su kitomis sememomis siauresni, bet stipresni
(rudas-šokoladas). Sememos skiriasi pagal jų santykį
su atspindimu daiktu ar reiškiniu. Jo reikšmė gali sietis
su daiktu tiesiogiai arba netiesiogiai per ryšį su kitu daiktu.
Ki ryšys suvokiamas, bet nėra tiesioginis-
perkeltinė reikšmė.