Semantinė ir mašininė – technologinė informacija vadyboje
5 (100%) 1 vote

Semantinė ir mašininė – technologinė informacija vadyboje

TURINYS

I. Įvadas…………………………………………………………………1.

II. 1. Informacija vadyboje……………………………………………..2.

2. Informacijos klasifikavimas…………………………………………………….3.

3. Reikalavimai informacijai………………………………………….4.

4. Informacijos pasikeitimas………………………………………….4.

4.1. Pasikeitimo informacija funkcijos……………………….4.

4.2. Komunikacija……………………………………………5.

4.3. Informacijos perdavimo kanalai………………………..6.

4.4. Komunikacijos proceso barjerai………………………..7.

5. Informacijos poreikis………………………………………………9.

III. Išvados…………………………………………………………….10.

IV. Naudotos literatūros sąrašas…………………………………….11.

ĮVADAS

Informacija – tai mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba masinės informacijos priemonėmis.

Informacijos įvairovė: tai ir žmonijos sukauptos žinios apie techniką, technologiją; tai ir genetikos specialistų nagrinėjama biologinė informacija; tai ir gamtoje išliekanti istorinė informacija. Žmonės, turėdami išskirtinę savybę suvokti informaciją ir mąstymu sukurti naujas žinias, sąmoningai gausina informaciją, ja naudojasi, kaupia, perduoda vieni kitiems. Informacija yra vertingiausia iš visko, kas yra sukurta žemėje.

Visuomenė vystosi spartėjančiai: vis greičiau atnaujinama technika ir technologija, keičiasi sukuriamos ir suvartojamos energijos proporcijos, naudojamos vis tobulesnės ryšio, susisiekimo priemonės ir kt. Dėl to ne mažesniu tempu gausėja informacijos. Jos susikaupė tiek, kad žmonės didelę dalį gyvenimo turi paskirti vien jos priėmimui ir įsisavinimui. Mokyklos, universitetai, radijas, televizija, spauda – tai tūkstančiai galingų informacijos “fabrikų”.

Informacijos surinkimas. Iš pradžių žmogus intuityviai tik savo jutimo organais įvertindavo atstumą, svorį, greitį, temperatūrą ir kt. Vėliau pradėjo naudoti paprastus prietaisus: liniuotę, svarstykles, termometrą ir pan. Mūsų amžiuje daugybė prietaisų įgalina labai tiksliai viską išmatuoti, įvertinti, gauti tokią informaciją, kuri žmogaus jutimais nepasiekiama.

1. Informacija vadyboje

Žodis informacija kilęs iš lotynų kalbos informatio, reiškiančio išsiaiškinimas, pranešimas. Tačiau toks abstraktus sąvokos aiškinimas priimtinas tuomet, jeigu yra nesvarbus tos informacijos turinys ir reikšmė. Asmenys, naudojantys informaciją savo veikoje, ją vertina įvairiais požiūiais.

Svarbiausieji požiūriai i informaciją yra trys:

 Pragmatinis (iškelto tikslo pasiekimo);

 Semantinis (turinio prasmės);

 Sintaksės (pateikimo formos).

Pragmatiniu požiūriu informacija vadyboje vertinama kaip labiausiai reikalingas išteklius, turintis ne maženę reikšmę nei gamyboje naudojami ištekliai: žaliavos, medžiagos, energija ir pan. kitaip nei kiti ištekliai, informacija yra ne vienkartinio naudojimo išteklius, ilgai nepraarndantis savo kokybės. Anaiptolnaudojant šį išteklių, gali išryskėti jo trūkumai, kuriuos įmanoma ištaisyti ir tuo pagerinti ištekliaus, t.y. informacijos kokybę. Kuo tikslesnė informacija, tuo aukštesnė jos kokybė, ir vadovai, priimdami sprendimus, saugiai gali ja remtis. Tačiau apskritai informacijos įsigijimo kaštai kyla priklausomai nuo norimos kokybės. Jei aukštesnės kokybės informacija iš esmės nepagerina vadovo sugebėjimo priimti sprendimus, vadinasi, ji neverta papildomų kaštų.

Verslininko informacija – tai įvykis, kuris turi pasekmių. Žinios , kurios neturi pasekmių, verslininkui nėra informacija. Nuo jų reikia gintis visomis priemonėmis, kad butų išsaugotas smegenų neuronų tinklas švarus, kadangi žinios tik sukelia būklę, kurioje gabumai panaudojami tik iš dalies.

Skirtingai nuo kitų išteklių, informacija yra ne gamtinis išteklius ar fizinio darbo (rankų, mechanizuoto, automatizuoto) rezultatas, o protinio darbo produktas.

Informacijos vertinimas ištekliaus ir intelektinio produkto požiūriu yra labai svrbus. Informacija veikia kitų rūšių išteklių vertinimą ir naudojimą, tarp jų ir gamtinių.

Semantiniu požiūriu informacija galima skirstyti į:

 Politinę;

 Mokslinę;

 Techninę;

 Ekonominę;

 Socialinę.

Vadyboje naudojama visų nurodytų rūšių informacija, tačiau daugiausia – ekonominė ir socialinė. Pirmoji susijusi su organizacijos ūkine veikla, antroji – su visuomenės poreikių tenkinimu.

Sintaksės požiūriu visų rūšių informacija gali būti pateikiama vartotojui labai įvairia forma: pradedant žodžiu ir baigiant koduota kompiuteryje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama informacijos pateikimo vartotojui formoms, nes informacija tampa preke, t.y. kuriasi informacijos apdorojimo industrija.

Vykdomos veiklos požiūriu informaciją suprantame, nagrinėjame ir vertname kaip visumą pranešimų apie procesus, vykstančius organizacijoje ir ją supančioje aplinkoje. Vadybos, kaip informacinio proceso, esmė slypi informacijos keitimesi tarp valdančiojo posistemio
(subjekto) ir valdomojo posistemio (subjekto). Vadyboje susidduriame su nepaliaujamu informacijos apimties didėjimu dėl spartaus mokslo ir technikos vystymosi, sudėtingesnės gamybos, paslaugų tiekimo ir gamybinių santykių, spartaus gamybos ir paslaugų apimčių didėjimo. Teigima: jei gamybos apimtys didėja aritmetine proporcija, tai informacija – geometrine. Taigi, organizacijos veiklos efektyvumas daug priklauso nuo to, kaip pavyksta išspręsti informacijos rinkimo , pateikimo, kaupimo, apdorojimo ir naudojimo klausimus.

Taigi privalome:

 Suklasifikuoti informaciją;

 Žinoti informacijai keliamus reikalavimus;

 Žinoti informacijos naudotojo poreikius;

 Sukurti informacijos duomenų bazes.

2. Informacijos klasifikavimas

Informaciją galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Žmogui, kaip informacijos naudotojui, ypač svarbu žinoti informacijos šaltinį. Atsižvelgiant į šį kriterijų, skiriamos penkios informacijos rūšys:

1. Elementarioji – informuojanti apie vienos fizinės sistemos poveikį kitai;

2. Genetinė – turinti didelės įtakos gyvojo organizmo vystymuisi;

3. Biologinė – gyvojo organizmo perteikiama informacija;

4. Semantinė – žmogaus ar visuomenės skleidžiama informacija;

5. Mašininė-technologinė – žmogaus sukurtos mašinos ar technologijos skleidžizma informacija.

Vadyboje reikšminga semantinė ir mašininė-technologinė informacija. Ji yra klasifikuojama pagal įvairius požymius:

 Pagal susidarymo vietą – vidinė informacija, susidaranti sistemos viduje, ir išorinė, susidarnati sistemos aplinkoje;

 Pagal judėjimo kryptį – įeinanti ir išeinanti iš sistemos;

 Pagal susidarymo struktūrą – pirminė (fiksuota pirminiu pavidalu) ir išvestinė agreguotoji (tarpinė ir galutinė);

 Pagal vadybos lygius – įvairių lygių vadovams ir pavaldiniams;

Pagal turinį – supažindinamoji ir tvarkomoji;

 Pagal fiksavimo būdą – žodinė ir dokumentinė;

 Pagal fiksavimo pobūdį – fiksuojamoji ir nefiksuojamoji;

 Pagal atvaizdavimo pobūdį – raidinė, skaitmeninė, simbolinė;

 Pagal stabilumo laipsnį – sąlygiškai pastovi ir kintanti;

 Pagal darbo pobūdį – projektinė (konstruktorinė), technologinė, techninė, finansinė, vadybos;

 Pagal vadybos funkcijas – prognozių, planavimo, oragnizacinė, kontrolės, apskaitos, atsiskaitomybės, analitinė;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 916 žodžiai iš 3016 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.