Senato nutarimo projektas vagystė ir plešimas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Senato nutarimo projektas vagystė ir plešimas dokumentas

11213141



LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO NUTARIMO

PROJEKTAS

Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas

Didžiąją dalį Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėjamų baudžiamųjų bylų sudaro bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose.

Išanalizavus apibendrinimui pateiktas 2004 metais išnagrinėtas baudžiamąsias bylas darytina išvada, kad teismai paprastai tinkamai aiškina ir taiko BK 178 ir 180 straipsnius, teisingai nustato tuos vagystę bei plėšimą kvalifikuojančius požymius, kurių vienoda kvalifikavimo praktika buvo susiformavusi taikant iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį Baudžiamąjį kodeksą.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas numato naujus plėšimą ir vagystę kvalifikuojančius požymius, kurių sąvokos Baudžiamajame kodekse nepateikiamos. Iki tol susiformavusi teismų praktika nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodinė medžiaga šių veikų kvalifikavimo klausimais yra nepakankama vieningam įstatymo taikymo praktikos formavimui. Dėl to pasitaiko klaidų nustatant grobimo dalyką, pagrobto turto vertę, įsibrovimo į patalpą ar saugyklą požymį, kišenvagystės požymius. Neretai daroma klaidų kvalifikuojant veikas, kai, pagrobiant svetimą turtą, padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, kai turto pagrobimas vagystės būdu kvalifikuojamas kaip sukčiavimas ar turto pasisavinimas, kai svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ar panaudojimas kvalifikuojamas pagal BK 178 ir 180 straipsnius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

N u t a r i a :

I. Išaiškinti teismams, kad:

1. Vienodas baudžiamųjų įstatymų dėl atsakomybės už kėsinimąsi į nuosavybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisingumo ir teisėtumo principų įgyvendinimo garantijų užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintų nuosavybės santykių apsaugą.

2. Vagystės objektas – visų formų ir rūšių nuosavybė. Plėšimo nusikalstamos veikos objektą sudaro ne tik visų formų ir rūšių nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė.

3. Vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas.

4. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).

Pinigai – tai apyvartoje esanti nacionalinė ir kitų šalių valiuta.

Vertybiniai popieriai, kaip vagystės ir plėšimo dalykas, yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo.

Vardiniai vertybiniai popieriai, kurių turinyje nurodyta reikalavimo teisė konkrečiam asmeniui, nėra vagystės ir plėšimo dalykas.

Išimti iš apyvartos ar ribotai apyvartoje esantys daiktai nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal Baudžiamojo kodekso 119, 254, 256, 263, 296, 302 ir 306 straipsnius.

VARIANTAS. Jei padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 256, 296, 302, 306 straipsniuose, tačiau paminėtuose straipsniuose sankcija yra švelnesnė už atitinkamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 ar 180 straipsniuose (pvz., BK 296 straipsnis ir 178 straipsnio 1 dalis), tai tokiais atvejais veika kvalifikuotina pagal abu straipsnius.

Jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagrobiamas apyvartoje esantis turtas (pvz., radioaktyvios ar branduolinės medžiagos pagrobiamos kartu su kapsule ar kasete, kurioje jos buvo laikomos, narkotinės medžiagos pagrobiamos kartu su seifu, kuriame jos saugomos), tai tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ar 180 straipsniuose.

5. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Pagal BK 178 ir 180 straipsnius svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, nes bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.

Pagal BK 178 ir 180 straipsnius nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal minėtus straipsnius, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme.

Kai turtą pagrobia kartu gyvenantis šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz., vaikas, įvaikis), tai, vertindami tokį atvejį, teismai turi išsiaiškinti to asmens ryšį su pagrobtu turtu (ne juridinį, o faktinį svetimumo aspektą). Faktinis naudojimasis daiktu nustatomas konkrečioje byloje išsiaiškinant aplinkybes, ar toks asmuo buvo turto savininkų išlaikomas, vedė
bendrą ūkį arba iki įvykio naudojosi ar tvarkė turtą, kurį vėliau pagrobė. Jei, išsiaiškinus šias aplinkybes, nustatoma, kad iki pagrobimo asmuo turtu naudojosi ar įgyvendino valdymo teises, tai tokia veika kaip svetimo turto pagrobimas nekvalifikuojama.

VARIANTAS: Kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso jungtinės ar bendrosios nuosavybės teise (pvz., vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, tačiau teismai į šią aplinkybę gali atsižvelgti spręsdami baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus.

Svetimas turtas nėra ir tie daiktai, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė, bei daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju. Pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas, priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas.

6. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę.

BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis kvalifikuojamas kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Jei turto vertė didelė, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis įprastine to daikto rinkos verte veikos padarymo metu (įprastinė daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią paprastai galima gauti iš daikto).

Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorius, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 litą sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

7. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose.

Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai.

8. Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu, išskyrus du atvejus: kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą; kai vagystės ar plėšimo būdu kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą, tačiau pagrobto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę ar plėšimą.

BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik už rengimąsi padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas.

9. Jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz., pateikiamas suklastotas leidimas patekti į saugomą teritoriją, kurioje tas turtas yra).

Jei veiksmais, atitinkančiais apgaulės požymius, kaltininkas užvaldo asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, turtą, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagystė.

Mokėjimo instrumento
pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų. Atsakomybė už mokėjimo instrumento pagrobimą reglamentuota Baudžiamojo kodekso 214 straipsnyje, o pasinaudojimas mokėjimo instrumentu (pvz., atsiskaitymas už prekes, grynųjų pinigų paėmimas iš bankomato) kvalifikuotinas kaip sukčiavimas, nes asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką.

10. Jeigu svetimą turtą pasisavina ar iššvaisto asmuo, turintis priėjimą prie turto ryšium su savo darbo pareigų atlikimu, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo.

11. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo. Taip pat pagal sutaptį turi būti kvalifikuojama veika, kai plėšimo metu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ar neatsargus gyvybės atėmimas.

Jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Jei smurtas panaudojamas siekiant išvengti sulaikymo po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą vagystės būdu, tokia veika, atsižvelgiant į kitus veikos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas.

Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).

Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Jei plėšimo metu fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą vykdomi vienu metu, tai nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti abu nusikalstamos veikos požymiai.

12. Plėšimas ir turto prievartavimas – pagal kai kuriuos požymius panašios veikos.

Ir plėšimas, ir turto prievartavimas gali būti padaromi panaudojant smurtą ar grasinant panaudoti smurtą siekiant užvaldyti svetimą turtą. Atribodami plėšimą ir turto prievartavimą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo; turto prievartavimo atveju reikalaudamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą.

Jei plėšimo būdu pagrobus ar pasikėsinus pagrobti turtą, be to, yra pareiškiamas reikalavimas ir asmuo verčiamas perduoti kitą turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181
straipsnius.

13. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar kitokią prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius – kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2433 žodžiai iš 4834 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.