SENEKOS BIOGRAFIJA
Liucijus Anėjus Seneka gimė Ispanijos Kordubos mieste apie 4m. pr. Kr. Jis buvo vidurinysis turtingo ir žinomo Romoje raitelių luomo retorikos žinovo Lucijaus Anėjaus Senekos sūnus.
Ankstyvoje vaikystėje busimas filosofas buvo atvežtas į Romą, nes tėvas ir anksčiau čia buvo įsikūręs. Seneka gavo puikų retorinį išsilavinimą ir mokėsi filosofijos pas Sotioną ir Atalą. Filosofija jaunuolį sužavėjo, jis visa galva į ją pasinėrė ir skelbė: „Jei nori būti laisvas, vergauk filosofijai“. Senekos jaunystės mokytojai padarė jam įspūdį visam gyvenimui. Užsiėmimą filosofija jis suvokė ne tik kaip pasaulėžiūros formavimą, bet kaip ir savęs tobulinimą. Visą gyvenimą jis stengėsi tobulinti sielą, ragino ir kitus taip daryti.
Turėdamas apie 20 metų, Seneka susirgo sunkia plaučių liga ir išvyko gydytis į Egiptą.Ten toliau domėjosi filosofija, parašė mūsų nepasiektą veikalą apie Egipto geografiją ir religiją.Grįžęs apie 33 ir 35 m. po Kr. buvo išrinktas kvestoriumi.
Dėl imperatoriaus Klaudijaus žmonos Valerijos Mesalinos intrigų Seneka buvo ištremtas į Korsikos salą. Jis buvo apkaltintas svetimavimu su Klaudijaus dukterėčia Livila. Aštuonerius metus Seneka praleido visai necivilizuotame krašte, apsuptas piramidžių, mąstydamas apie Dievo ir žmogaus prigimtį. Kad motina neliūdėtų, dėl iki gyvos galvos ištremto sūnaus, Seneka apie 42 m. po Kr. parašė jai skirtą veikalą: „Motinai Helvijai apie paguodą“, kuriame įrodinėjo, kad tremtis nėra blogai.
Ketvirtajai Klaudijaus žmonai panorėjus, Seneka 49 m. po Kr. rugpjūčio mėnesį buvo sugrąžintas iš tremtis.
Valdant Neronui padarė didžiulę politinę karjerą, tapo vienu iš imperijos valdovų. Sulaukęs 58 metų pasitraukė iš valstybės valdymo ir tris metus atsidėjo rašymui. Apie 62 m. po Kr. rašė „Gamtos klausimus“ ir pradėjo rašyti „Laiškus Lucilijui“..
Po to netikėtai įsivėlė į rūmų intrigas, buvo apkaltintas suokalbio rengimu ir gavo įsakymą nusižudyti. Garbaus amžiaus rašytojo tarnai perpjovė jam rankų, o po to ir kojų venas, tačiau kraujas tekėjo silpnai. Tada Seneka išgėrė nuodų ir atsigulė į karštą vonią. Mirdamas, kalbėjosi su draugais. Tarnai užrašė kiekvieną jo žodį, bet šie užrašai, deja, neišliko. Senekos savižudybės sceną nuostabiai aprašė Tacitas.
Įvadas
L. A. Senekos traktatas „Gamtos klausimai“ – vienas iš dvylikos sugrupuotų veikalų: „Apie Apvaizdą“, „Apie išminčiaus tvirtybę“, „Apie pyktį“, „Apie laimingą gyvenimą“, „Apie poilsį“, „Apie sielos ramybę“, „Apie gyvenimo trumpumą“, „Apie paguodą“, „Apie geradarystes“, „Apie atlaidumą“ bei „Laiškai Liucilijui“. „Gamtos klausimai“ skiriasi nuo kitų veikalų tuo, kad jis parašytas ne dorovine tema. Senekos nuomone, žmogaus egzistencijai skirtas tik trupinėlis laiko, todėl neverta gaišti prie sielos nestiprinančių ir netobulinančių išprotavimų bei prie žinių teikiančių dalykų. Panaši Senokos nuomonė ir apie muziką bei tiksliuosius mokslus. Labiausiai filosofas domėjosi fizika, tai yra mokslu apie gamtą. Šia tema domėjosi visą gyvenimą. „Gamtos klausimai“ – tai paties filosofo stebėjimų, patyrimų ir išgyvenimų aprašymas. Veikalo parašymo data nežinoma, tačiau manoma, kad kai jaunystėje lankėsi Egipte bei, kai brandaus amžiaus buvo ištremtas į laukinę Korsikos salą, stebėjo gamtą, jos stichijas, dangaus šviesulių kelius bei mąstė apie Dievą ir žmogų ir viską užsirašinėjo. Veikalas skirtas įvairiausių reiškinių tyrinėjimams vykstantiems žemėje, danguje ir ore. Seneka nagrinėja Nilo potvynių ir žemės drebėjimų priežastis, svarsto kas yra debesys, lietus, sniegas, kruša, žaibas ir griaustinis. Viskas aprašoma stebėjimų ir apibendrinimų metodu. Norėdamas kuo paprasčiau paaiškinti nelabai aiškius stebėjimo duomenis, Seneka pasitelkia analogijos metodą, kada pateikiamas panašus pavyzdys aiškinantis nesuprantamą hipotezę iškeltą stebėjimo metu. Jis labiau pasitiki savo sielos ir proto teikiama informacija negu savo akimis. Senokos įsitikinimu, viskas pasaulyje yra susiję, viskas yra tvarkinga, nes pasaulį sukūrė Dievas. Todėl net ir žaibai, debesys, audros ir kitos negandos pasauliui yra reikalinga. Seneka ragina žmones domėtis visatos reiškiniais, nes tai yra vertinga ir reikalinga. Gilinimasis į gamtos slėpinių paslaptis – tai artėjimas prie Dievo. Tai yra svarbiausia pažinimo prasmė.
„Gamtos klausimai“ – tai gamtotyros klausimų aprašymas ir etikos teiginių priderinimas. Seneka niekada nepamiršta pamokyti, paraginti, patarti. Tai matome ir šiame veikale. Žmogus yra per silpnas prisiminti kas yra dora, todėl Seneka nuolat jam tai primena rūsčiai smerkdamas ištvirkimą, prabangos siekimą, žiaurumą, godumą, pataikavimą ir kitas ydas.
Senekos pažiūros į įvairius gamtos reiškinius
Apie dangaus ugnis
Tai pirmoji „Gamtos klausimuose„ dėstoma dalis, kurioje Seneka skiria ypatingas mąstymo pastangas ir viso trumpo bei trapaus gyvenimo energiją fizikos mokslo aiškinimui. Šioje dalyje kalbama apie meteoritus, paskui apie drignes arba ratilus, toliau – apie vaivorykštes, atspindėjimą, kitus dangaus švytėjimus, vėl trumpai sugrįžtama prie meteoritų ir baigiama veidrodžių vaidmens žmogaus gyvenime aptarimu.
Seneka priklauso stoikų
filosofinėms pažiūroms, kurie pasaulio pradžia laiko ugnį. Pasak jų viskas atsirado iš ugnies. Galbūt todėl Seneka vieną savo didžiausių kūrinių pradeda mintimis apie didžiulius ugnies kamuolius – meteoritus, žvaigždes lekiančius per erdvę. Tai mes matome kiekvieną naktį. Iš šių gamtos reiškinių jūrininkai sprendžia apie orą.