Senekos laimės samprata
5 (100%) 1 vote

Senekos laimės samprata

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Kaip Seneka supranta draugystę 5

3. Yra riba, kurią žmogus peržengęs tampa gobšus 6

4. Mano ir Senekos laimės sampratos neatitikimai 8

4.1. Kodėl jausdamas malonumą žmogus nėra laimingas? 9

4.2. Kas trukdo nepilno proto žmonėms būti laimingiems? 11

5. Išvados 12

6. Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Pradėsiu nuo to, kodėl aš pasirinkau būtent šį filosofą, t.y. Seneką. Kadangi buvau mažai susidūręs su filosofais prieš universitetą ir bestudijuodamas šį semestrą negalėjau pakankamai laiko skirti knygų skaitymui, tai natūralu, jog filosofą rinkausi iš mūsų nagrinėtų. Dabar kodėl būtent jį. Man padarė neblogą įspūdį jo “Laiškai Lucilijui”, t.y. ištraukos, kurias mes turėjome prievarta paskaityti. Man jie paliko gerą įspūdį ir aš galėčiau juos apibūdinti lygiai taip pat, kaip nieko apie tapybą nenusimanantis žmogus parodoje pasako: “O, man šitas darbas patinka, bet negaliu paaiškinti kodėl.” Kažkas panašiai ir man buvo. Galbūt dėlto, jog ten buvo nagrinėjamos temos, būdingos ne tik dabartiniam laikmečiui, bet ir mano amžiui. Prie tokių paminėčiau Senekos sampratą apie draugystę, apie jo turto supratimą (“Skurdžius ne tas, kuris mažai turi, bet tas, kuris trokšta daugiau turėti.”) Kadangi aš pasisakau prieš nacionalizmą ir ypač prieš rasizmą, tai tuo labiau prieš vergovę, tai man patiko dar to laiko Senekos nusiteikimas prieš vergovę. Jis, kaip ir kiti stoikai, “vergą laikė pilnaverčiu žmogumi” (1,165). Nors, aišku, jis pats jų turėjo pakankamai daug, bet gerai, kad suprato šį beprasmį išnaudojimą. Labiausiai man įstrigusi vieta buvo apie filosofus. Iš jo parašymo tapo aišku, kad tik sveikas (dvasia) ir doras žmogus gali užsiiminėti filosofija. Be to tik sužinojęs kažką, žmogus supranta, jog jis nieko nežino. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie filosofiją. Aš buvau eilinis beraštis neigiantis filosofiją, nors nieko apie ją nenusimaniau. Aš ir dabar dar nieko nenusimanau šioje srityje, bet galiu teigti, jog tas dalykas vertas dėmesio, bent mano. Aš tada nusprendžiau, jog reikėtų perskaityti likusius “Laiškus Lucilijui”, tačiau ir vėl pritrūko laiko, net ruošiantis referato rašymui jo neužteko. Todėl taip ir nesužinojau kitų jo laiškų, bet tikiuosi, kada nors juos vis tiek perskaitysiu. Jau ruošdamasis referato rašymui, aš perskaičiau Senekos “Apie laimę” ir labai pakeičiau nuomonę apie šį filosofą. Jis jau nebeatrodė toks priimtinas man. Mano laimės samprata iš esmės skyrėsi nuo jo, tačiau aš mačiau, kad kažkuria prasme ir jis yra teisus. Taigi, vietoje to, kad rašyčiau apie Senekos mirties sampratą, aš nusprendžiau išdėstyti savo prieštaravimus Senekai. Jo samprotavimai yra gražūs ir galima būtų jiems pritarti, bet kaip ir visada teorija skiriasi nuo praktikos.

Kaip Seneka supranta draugystę

Aš manau, jog Seneka pilnai išnagrinėjo draugystės problemas. Jo manymu, draugą reikia rinktis atidžiai, reikia įžvelgti jo sielą ir tik po ilgesnio laiko galima juo pasitikėti. Kas ir bebūtų, jei mes pasitikėtume kiekvienu pasitaikiusiu žmogumi. Mes nežinotume, ar jis gali mus išduoti, taip pat ar gali mums padėti. Tačiau pasirinkus draugą, mes juo turime pilnai pasitikėti, atskleisti jam visas paslaptis. Aišku, yra dalykų, kurių nenorime pasakyti net artimiausiam draugui, bet Seneka sako, jog tada jis nėra tikras draugas, juk “kodėl mes turėtume slėpti nuo draugo kokias nors mintis?” (2,386). Tikrai, kodėl? Jei jis yra tikras draugas, tai su juo galima jaustis ir kalbėti taip kaip būnant vienam. Be to problemos pasakymas kitam, padeda mums atsipalaiduoti, lyg ta problema jau būtų išspręsta. Iš kitos pusės, kitas asmuo ir padeda tą problemą išspręsti, juk dvi galvas kartu sudėjus, gauname geresnį rezultatą. Suradęs tikrą draugą, jau nesiblaškyk ir daugiau neieškok naujų draugų. Nes mes negalime turėti daug tikrų draugų, kuriems galėtume išsipasakoti savo vargus ir džiaugsmus. Seneka mano, kad turėdamas daug draugų, iš tikrųjų tu turėsi tik bičiulius, kuriems tu nenorėsi atskleisti visas mintis. Tuo pačiu tu apgaudinėsi savo bičiulius ir to pačio bijosi iš jų, “mat, apgaulės baimė moko apgaudinėti kitus ir savo įtarinėjimais suteikia teisę nusikalsti” (2,286). Kaip pasirodo tai aktualu buvo ir bus visą laiką, nes žmogus taip sudarytas, jog jis negali ištverti vienumos, todėl ieško draugų, gyvena šeimoje, dėl to kūrėsi kaimai, vėliau miestai. O, tarp kitko, miestas yra visai neblogas pavyzdys šiam draugystės apibūdinimui. Kažkada visi miesto gyventojai (tada dar kaimo) buvo draugai, bičiuliai. Jie galėjo vienas kitu pasitikėti, išsipasakoti savo vargus. Tačiau, plečiantis kaimams, t.y. didėjant draugų ratui, tas bendravimas pamažu mažėjo ir mes dabar, gyvendami mieste, bendraujame jau su mažiau žmonių. Tai rodo, jog kuo daugiau yra draugų, pažįstamų, tuo pasitikėjimas visais mažėja ir mes galiausiai turime atsirinkti pačius priimtiniausius, ir kuo jų mažiau, tuo yra geriau. Ir svarbiausia, jog rinktumėmės neprabėgomis, o gerai apsvarstę. Šitą taisyklę Seneka taiko ir daugiau gyvenimo atvejų. Pavyzdžiui, knygų yra tiek daug (dabar yra dar daugiau, net neaišku kiek dešimčių ar šimtų kartų), jog visų mes net negalime perskaityti, o
juo labiau įsidėti į galvą. Tačiau visų ir nereikia, juk ne visos yra vienodai reikšmingos. Todėl Seneka liepia perskaičius knygą, įsidėti tik tai, kas tavo manymu yra reikšminga. Be to reikia sugebėti atsirinkti, kas yra reikšminga, kad kitą kartą nereikėtų skaityti taip nereikšmingos knygos. Todėl kiekvienas turi padaryti sprendimą, ką priimti ir ką atmesti. Čia jau veikia individo protas. Seneka pataria remtis autoritetais, tačiau negalima pasikliauti vien autoritetu. Nes ir jie klysta, be to jau reikia proto, kad atsirinktum, kas tau yra autoritetas ir kas nėra. Protas padeda mums analizuoti vieną ar kitą dalyką, jis remiasi atmintimi, t.y. patyrimu, “bet viena yra atsiminti, kita – žinoti. Atsiminti – tai saugoti atminty tai, ką tau kiti pavedė, o žinoti – priešingai – daryti savaip nepaisant pavyzdžio ir nesižvalgant kiekvieną kartą į mokytoją”. Mokytojas mums reikalingas tik pačioje pradžioje, kad užvestų mus ant tiesaus kelio, nes mes sugaištume daug laiko jo beieškodami, tačiau toliau reikia jau pačiam orientuotis, nes kitaip niekada nepraaugtume savo mokytojo. Žmogus, dėl savo prigimties, trokšta visko ir kuo daugiau, bet Seneka pataria atsirinkti tik tai kas mums tikrai būtina ir naudinga, bet juo labiau ne daugiau. Tačiau čia aš jau turėčiau pereiti prie kito skyrelio…

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1135 žodžiai iš 3235 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.