Sengeno erdvė europos pilietybės perspektyva
5 (100%) 1 vote

Sengeno erdvė europos pilietybės perspektyva

Įvadas

Vos per pusę šimtmečio Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams  gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi šešias valstybes nares, ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

Referate “Šengeno erdvė” ir Europos pilietybės perspektyva , norečiau aptarti kas tai yra “Šengeno erdvė”, valstybes nares, Šengeno erdvės saugumą, Lietuvos įstojimo į Šengenos erdvę galimybes. Taip pat pakalbėti apie ES pilietybę, jos nauda Lietuvai.

Šengeno erdvė, kas tai?

1985 m.penkios ES valstybės ( Belgija, Liuksenburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė panaikinti bet kokią tarp jų keliaujančių žmonių kontrolę. Taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti Šengeno erdve, ( Šengenas yra Liuksenburgo miestas, kuriame buvo pasirašytas šis susitarimas).

Šengeno valstybės šioje erdvėje nustatė bendrą vizų politiką ir susitarė įvesti veiksmingą kontrolę prie išorės sienų. Tikrinimai prie vidaus sienų gali būti atliekami tik ribotą laiką, jei tai tikrai būtina dėl viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo.

Pamažu Šengeno erdvė plėtėsi. Šiuo metu jai iš esmės priklauso visos ES šalys ir Islandija bei Norvegija, o susitarimas tapo sudedamąja ES sutarčių dalimi. Vis dėl to 10 šalių, kurios prisijungė prie ES 2004 m., nėra pilnateisės Šengeno edvės nares. Be to, Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja susitarimuose dėl sienų, kontrolės ir vizų.

Šengeno valstybių piliečiams keliaujant Šengeno erdvėje vizos nereikia. Turint atvykimo į kurią nors Šengeno valstybę vizą, galima savaime laisvai keliauti visoje Šengeno erdvėje, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę.

Į Šengeno erdvę norinčiai įsilieti valstybei keliami tam tikri reikalavimai: patikima išorinės sienos apsauga, užsieniečių įvažiavimo į šalį kontrolė, veiksmingas policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinės sistemos diegimas ir veiksminga vizų politika.

Šengeno valstybės

Šengeno erdvei dabar priklauso šios šalys:

Belgija, Liuksenburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija nuo 1985 m. birzelio 14 d.

Italija nuo 1990 m. lapkričio 27 d.

Ispanija ir Portugalija prisijungė 1991 m. birželio 25 d.

Graikija nuo 1992 m. lapkričio 6d.

Austrija nuo 1995 m. balandžio 28 d.

Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija 1996 m. gruodžio 19 d.

Šengeno erdvės saugumas

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių policinis ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno informacinė sistema (SIS) – kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir t.t.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (identifikacijos korteles, ginklus, transporto priemones) ir t.t. Centrinė Šengeno informacinė sistema yra įsikūrusi Strasbure. Ji yra susieta su kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis. Teisę naudotis šioje sistemoje kaupiamais duomenimis turi valstybių narių policijos, pasienio, imigracinių tarnybų, muitinių pareigūnai.

Teisė laisvai judėti

Asmens teisė laisvai judėti ES iškelia valstybėms narėms saugumo klausimus, nes patikrinimai buvo panaikinti beveik prie visų Sąjungos vidaus sienų. Kaip atsvara tam buvo įdiegtos papildomos saugumo priemonės prie ES išorės sienų. Tai padaryta todėl, kad teise laisvai judėti Sąjungoje gali naudotis ir nusikaltėliai. Norėdamos įveikti tarptautinį nusikalstamumą, ES nacionalinės policijos ir teisminės institucijos turi bendradarbiauti.

Laisvės, saugumo ir teisingumo sąvokos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Laisvė didžia dalimi tampa bereikšme, jei žmonės negali gyventi saugiai, jei jų negina tokios teisinės sistemos, kuriomis jie galėtų pasitikėti.

1999 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba surengė specialų susitikimą Tamperėje (Suomija) teisingumo ir vidaus reikalų klausimams aptarti. ES vadovai susitarė dėl labai aiškios ir ambicingos veiksmų programos – iki 2004 m. privalomų įgyvendinti 60 priemonių, siekiant paversti Sąjungą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdve“. Europos Komisijai buvo pavesta stebėti ES pažangą, kuri vertinama pagal rezultatų įvertinimo suvestinę.

Tamperėje buvo aptarti šie pagrindiniai klausimai:

• bendra ES prieglobsčio ir migracijos politika;

• tikrai europietiška teisingumo erdvė;

• bendra Sąjungos kova su nusikalstamumu;

• aktyvesni išoriniai veiksmai.

Vienas iš svarbiausių žingsnių supaprastinant judėjimą Europos Sąjungoje buvo žengtas 1985 m., kai Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės mažame Liuksemburgo pasienio miestelyje Šengene pasirašė sutartį, kuria buvo nuspręsta panaikinti visus, nepriklausomai nuo pilietybės, asmenų patikrinimus prie bendrų
sienų, suvienodinti pasienio kontrolę prie sienų su ne ES valstybėmis ir įgyvendinti bendrą vizų politiką. Kertant jos išorės sienas, ES piliečiams pakanka parodyti tik tapatybės kortelę arba pasą.

Nėra siekiama sukurti „Europos tvirtovę“, bet norima palengvinti žmonėms legalų įvažiavimą į Europos Sąjungą ir suteikt jiems teisę laisvai joje judėti. Tačiau tuo pačiu ES yra pasiryžusi įveikti žmones išnaudojančių nusikalstamų gaujų veiklą.

Šengenas ir Lietuva

Lietuva 2007 metų rudenį rengiasi įsitraukti ir į Šengeno erdvę – ES teritoriją be vidaus sienų. Visos valstybės, siekiančios narystės Europos Sąjungoje, turi pasirengti perimti ir įgyvendinti Šengeno normas iki narystės ES dienos (išskyrus reikalavimus dėl vidinių sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno informacinės sitemos įdiegimo ir keleivių srautų oro uoste atskyrimo – jiems įgyvendinti numatytas ilgesnis laikotarpis).

Siekiant laiku ir tinkamai pasirengti būsimai narystei Šengene, Lietuvoje:

 2000 m. gruodžio 1 d. buvo pradėtas įgyvendinti PHARE projektas, kurio tikslas – pasirengti Šengeno acquis perėmimui ir įgyvendinimui bei nacionalinės SIS atkūrimui.

 Projekto vertė yra 5,5 mln. EUR, iš kurių 4 mln. skyrė PHARE, o 1,5 mln. EUR Lietuva.

 Jį sudarė dvi dalys – mokymo ir investicijų į techninę ir programinę įrangą. Per dvejus metus buvo surengta 160 mokymo seminarų (iš jų 141 Lietuvoje ir 19 Suomijoje).

Parengtas Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas, kuriame nustatytos konkrečios priemonės, kurias Lietuva turi įgyvendinti, siekdama tinkamai ir laiku pasirengti dalyvauti Šengeno bendradarbiavime.

Didžiausių investicijų ir laiko sąnaudų pareikalavo tokių priemonių, kaip išorinių sienų (sienų su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi ir Baltarusija) kontrolės sustiprinimas (reikiamos įrangos ir infrastruktūros įdiegimas, personalo mokymai), oro uostų pertvarkymas, atsižvelgiant į Šengeno reikalavimus (keleivių, atvykusių iš Šengeno erdvės ir kitų šalių srautų atskyrimas, pasirengimas įgyvendinti bendrą vizų politiką) įgyvendinimas.

Taigi pagrindinė Šengeno bendradarbiavimo idėja: įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo principą atsisakant reguliarios vidinių sienų kontrolės (t.y. bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybės, kirtęs sieną, turi teisę laisvai judėti šioje erdvėje

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1082 žodžiai iš 3563 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.