Senosos civilizacijos
5 (100%) 1 vote

Senosos civilizacijos

MESOPOTAMIJA

ŠUMERAI – dabartinis Irakas ( 3500 – 2300 m. pr. Kr. )

Civilizacija skirstoma į 4 laikotarpius:

• Miestų ir valstybių kūrimasis (3500 – 2800 m. pr. Kr.)

• Uruko iškilimo laikotarpis (2800 – 2700 m. pr. Kr.)

• Uruko klestėjimas (2700 – 2600 m. pr. Kr.)

• Šumerų civilizacijos vienijimas ir žlugimas (2600 – 2400 m. pr. Kr.)

Visuomenė skirstoma į 3 socialinius luomus:

• Karalius, žyniai, vergvaldžiai, kariai, pirkliai.

• Žemdirbiai, amatininkai, žvejai, raštininkai.

• Vergai

Įvykiai :

• Civilizacija buvo atkurta vykdant archeologines ekspedicijas ir suradus Asirijos sotinėje Ninevijoje Ašurbanipalo biblioteką. Joje surasta apie 20 tūkst. įrašų fragmentų molinėse lentelėse. Jose buvo užrašomi religiniai tekstai bei legendos. Šie įrašai buvo perskaityti iššifravus šumerų dantiraštį. Dantiraštis buvo rašomas nendrinėmis lazdelėmis, įbrėžiant į molį atitinkamą ženklą.

• 1889m. šumerologija buvo pripažintas kaip savarankiškas mokslas.

• Apie 3300 m. pr. Kr. Tarpupyje pradėjo ryškėti miestai : Ūras, Lagašas, Urukas. Miestuose gyvendavo apie 50 tūkst. žmonių. Juos valdė karaliai (šumerų kalboj – didelis vyras).

Pasiekimai:

▪ Pirmieji pradėjo vartoti raštą – dantiraštį.

▪ Pirmieji steigė mokyklas – lentelių namai. (Eduba)

▪ Mokėjo atlikti 4 matematikos veiksmus, kelti laipsniu, naudojo daugiaženklius skaičius, rėmėsi šešiasdešimtaine sistema.

▪ Pirmą kartą panaudojo cilindrinį (nedidelio ritinėlio formos) antspaudą.

▪ Pirmieji pasaulyje ėmė statyti miestus (Ūras, Urukas, Eridu, Kišas, Lagašas, Nipūras).

▪ Tiesė kanalus, statė šliuzus vandens lygiui reguliuoti.

▪ Išrado arklą.

▪ Statė zikuratus.

▪ Išmoko pasidaryti ratą.

▪ Gamino burinius laivus.

▪ Mokėjo išgauti bronzą (žalvarį).

▪ Gamino ginklus, papuošalus, keramiką, stiklą, kosmetiką.

▪ Sveikatos dievo simboliu laikė susivijusias gyvates.

▪ Čia gimė legenda apie tvaną – „Epas apie Gilgamešą“ (apie 2700 m. pr. Kr.)

▪ Irigacijos (drėkinimo) sistema.

▪ Architektūroje įdiegti nauji elementai : lankas, kupolas, piliastras.

Verslai : žemdirbystė, gyvulininkystė, sodininkystė, plėtojo prekybą.

Religija: politeizmas. Dievas Eulilis – oro dievas šumeruose. Dievų karalius ir žemės karaliaus globėjas.

Sąvokos:

Antropomorfinė išvaizda – išvaizda, panaši į žmogų.

Dantiraštis – rašto sistema, kurioje ženklas reiškia žodį arba skiemenį.

Irigacija – sausų žemių drėkinimas, laistymas, norint išauginti arba padidinti derlių.

Monumetalioji architektūra – didingi, tvirti, įspūdingi, ilgaamžiai ir reikšmingi statiniai (piramidės, zikuratai, Amono šventykla Luksore).

Politeizmas – daugelio dievų kultas.

Zikuratas – kelių aukštų bokšto pavidalo šventykla (saugomos brangenybės, ginklai, maisto atsargos, vykdavo religinės apeigos).

AKADŲ – SEMITŲ arba AKADŲ ŠUMERŲ CIVILIZACIJA

(2300 m. pr. Kr.)

Įvykiai:

• Valdant Sargonui I buvo atkuriama irigacijos sistema, tiesiami keliai, įvesta bendra svorio ir matų sistema. Tai padėjo vystytis žemdirbystei, amatams ir prekybai.

• Nuolatinė kariuomenė leido sukurti didelę karinę valstybę, bet kartu skatino sukilimus.

• Įsiveržus elamitams Šumero – Akado karalystė žlugo.

Įstatymai:

• Apie XXI a. pr. Kr. Valdant karaliui Urnamu sudarytas įstatymų rinkinys. Juo buvo reikalaujama, jog žemesnieji socialiniai luomai aklai paklustų aukštesniesiems.

Laikotarpis nuo 2200 – 1900 m. pr. Kr. vadinamas suirutės laikotarpiu ir jame susilpnėjo stambių miestų įtaka valstybėje.

Sargonas nušalino nuo valdžios visą aristokratiją ir tapo vienvaldžiu despotu.

Asmenybės:

• Sargonas – imperatorius. Jo valdymo laikais formavosi vienvaldystė, valstybė ėjo despotijos keliu. Subūrė nuolatinę kariuomenę, rengė užkariaujamuosius žygius į Palestiną, Siriją iki Mažosios Azijos.

Sąvokos:

Despotas – vienvaldis karalius, kuris sutelkia valdžią į savo rankas, paremdamas kariuomenės, saugumo tarnybas, įbauginant, kankinat nepatenkintus valdymo forma piliečius.

PIRMOJI ARBA SENOJI

BABILONIJOS KARALYSTĖ

( 1900 – 1500 m. pr. Kr. )

Įvykiai:

• Labiausiai Babilonija suklesti XVIII a. pr. Kr., valdant Hamurabiui. Jis sukuria galingą valstybę.

• Valdant paskutiniams Hamurabio dinastijos valdovams, prasideda tamsusis laikotarpis, apie kurį mažai išlikę žinių.

• Babilonija vėl suklesti VII a. pr. Kr., valdant karaliui Nabopalasarui. Jis suvienija Mesopotamijos miestus ir su Medija (Midija) pasidalija Asirijos valdas.

• Babilonijos valdas iki Persų įlankos praplečia Nabuchodonosaras II.

• Apie 1600 m. pr. Kr. Babilonojos karalystę nukariavo Asirija.

Įstatymai:

• Hamurabio iniciatyva apie 1750 m. pr. Kr. buvo išleistas įstatymas, kurį sudarė 3 dalys:

1) Įvade nurodytas įstatymo tikslas (įvesti teisingumą šalyje).

2) Dėstyme išdėstyti straipsniai, kurie apibūdina baudžiamąją teisę, teismo procesą, nuosavybės teisių pažeidimą, šeimos teisę, baudžiamosios teisės atpildo principą, kraujo keršto ar akies už
akį ( Taliono) principą. Įstatyme įtvirtinta patriarchatinė sistema.

3) Baigiamojoje dalyje karalius išvardija nuopelnus savo valdžiai ir prakeikė tuos, kurie nesilaikys įstatymo ar ryšis jį panaikinti.

Pasiekimai:

▪ Sukūrė astrologijos mokslą, žvaigždynams davė pavadinimus.

▪ Metus suskirstė į 12 mėnesių, mėnesį – į 4 savaites, savaitę – į 7 paras, parą – į 24 valandas.

▪ Pastatė miestą stebuklą Babiloną.

▪ Mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį.

▪ Mokyklos suteikdavo bendrąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą.

▪ Babilono gydytojai gydė akių, ausų, odos, inkstų, nervų ir širdies ligas.

▪ Žinoma babiloniečių „Poema apie pasaulio sukūrimą“.

▪ Buvo pastatyti 2 iš 7 pasaulio stebuklų : Babelio bokštas ir Karaliaus rūmai su kabančiais sodais.

Sąvokos:

Babelio bokštas – tai 7 aukštų zikuratas, kurio aukščiausiame aukšte Dievo Marduko rezidencija.

Asmenybės:

• Hamurabis – valdė nuo 1792 – 1750 m. pr. Kr., 6asis Babilonijos dinastijos karalius. Jo valdymo metais suklestėjo šalies ekonomika. Buvo statomos šventyklos ir rūmai, skatinama matematikos, astronomijos bei medicinos raida.

ASIRIJOS CIVILIZACIJA (700 – 612 m. pr. Kr.)

Įvykiai:

• Asirija suklestėjo XVa. Pr. Kr. valdant karaliui Ašurubalitui. Asirija sugebėjo valdyti užsienio politiką ir prekybą, o prekyboje nurungti netgi Egiptą.

• Suaktyvėjusi prekyba leido asirams patobulinti ginkluotę , o nuo XIa. Pr. Kr. pradėta vykdyti karinė reforma, kuri sukūrė didžiausią ir vieną galingiausių kariuomenių Rytų civilizacijose.

• 669 – 630 m. pr. Kr. civilizaciją valdo Ašurbanipalas, jis savo sūnums padalino imperiją į 2 dalis: Asiriją ir Babiloniją. Prasidėjo karas tarp brolių.

• 9a. civilizacija tampa galingiausia valstybe, prisijungia visą šiaurės Mesopotamiją.

• 7a. prasideda Asirijos civilizacijos žlugimas. Prie žlugimo prisidėjo skitai, persai, midai ir kitos gentys.

• Galutinį smūgį sudavė Babilonija.

Įstatymai:

• 8a. pr. Kr. vid. Asirijos galybę sustiprino Tiglatpalasaro III reformos:

1) Administracinė. Pagal ją buvo atimtos teisės sričių valdytojams, jie besąlygiškai turėjo paklusti karaliui.

2) Karinė. Karinė tarnyba tapo profesionali, už kurią mokėjo atlyginimus.

3) Ekonominė. Buvo pertvarkyta mokesčių sistema, kuri suteikė pirkliams išskirtines teises prekyboje.

Pasiekimai:

▪ Sukonstravo taranus, naudojo svaidymo mašinas.

▪ Mokėjo tiesti kelius ir statyti tiltus.

▪ Naudojo signalų perdavimo sistemą.

▪ Atidarė molinių lentelių biblioteką Ninevijoje (Ašurbanipalo biblioteka).

▪ Perėmė iš Šumerų ir pritaikė sau eiliuotą kūrinį, skirtą didvyriui Gilgamešui.

▪ Ištobulinta karinės technikos sritis – fortifikacija.

Religija: politeistinė, vyriausiasis dievas Ašūras.

Verslai: augino žirgus, vertėsi prekyba.

Sąvokos:

Ašurbaipalo biblioteka – joje buvo saugomi karaliaus metraščiai, kronikos, įsakymų rinkiniai, literatūros kūriniai, mokslo darbai. Išliko daugiau nei 30 000 lentelių, kuriose surašyti Mesopotamijos laimėjimai. Knygos susistemintos.

Fortifikacija – gynybinių įtvirtinimų statymas.

Taranai – įrenginiai sienoms griauti.

Asmenybės:

• Ašurbanipalas – Paskutinis Asirijos karalius (669 – 630 m. pr. Kr), sujungė valdžią, labiausiai išsilaisvinęs valdovas, vykdė, vykdė diplomatinę politiką.

• Tiglatpalasaras III – po valstybinio perversmo (VIII a. pr. Kr). Asirijos valdovas.

NAUJOJI BABILONIJOS arba

CHALDĖJŲ KARALYSTĖ (626 – 538 m. pr. Kr.)

Įvykiai:

• Civilizacijos įkūrėju laikomas Nabopalasaras. Šiuo laikotarpiu Babilonas tampa prekybos ir kultūros centru.

• Svarbiausią vaidmenį vaidina stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.

• Labiausiai valstybė suklesti valdant Nabuchodonosarui II. Jis atkuria valdžią Palestinoje, Sirijoje, užima Jeruzalę, Tyrą ir Finikiją.

• 538 m. pr. Kr. persų karaliui Kyrui užėmus Babiloną, Naujoji Babilonijos karalystė žlunga.

Pasiekimai:

▪ Didelis dėmesys buvo skiriamas miesto puošybai, modernėja statyba, atsiranda keturaukščiai.

Asmenybės:

Nabuchodonosaras II – Babilonijos valdovas, atstatė sugriautą Babelio bokštą, pastatė “kabančius sodus”.

Nabopalasaras – Nabuchodonosaro tėvas, kuris sugriovė Ninevės miestą ir nuvertė prieš tai viešpatavusių asirų valdžią.

SENOVĖS EGIPTAS (3100 – 30 M. PR. KR.)

Senovės Egipto chronologija:

1) Archajinis laikot. (3100 – 2700m. pr. Kr)

2) Senovės Karalystės laikot. (2700 – 2200 m. pr. Kr)

3) Pirmosios suirutės laikot. (2200 – 2060m. pr. Kr.)

4) Viduriniosios Karalystės laikot. (2060 – 1650m. pr. Kr.)

5) Antrosios suirutės laikot. (1650 – 1550m. pr. Kr.)

6) Naujosios Karalystės laikot. (1550 – 1060m. pr. Kr)

7) Trečiosios suirutės laikot. (1060 – 664m. pr. Kr)

8) Saiso laikot. (664 – 525m. pr. Kr)

9) Vėlyvasis laikot. (525 – 323m. pr. Kr)

10) Helenistinis laikot. (323 – 30m. pr. Kr)

11) Romėnų valdymo laikot. (30m. pr kr. – 395m.)

Visuomenė suskirstyta į 3 socialinius luomus:

• Privilegijuotoji mažuma ( faraonai, žyniai, vergvaldžiai, kariai, valdininkai, raštininkai).

• Engiamoji dauguma ( amatininkai, žemdirbiai).

• Vergai.

Įvykiai:

• 4a. parašyta pimoji Egipto
istorija, autorius Manetonas.

• 1798m. karinį mokslinį žygį į Egiptą suorganizavo Prancūzija, vad. Napoleono Bonoparto. Ekspedicijos metu buvo surastas Rozetės akmuo, kuriame egiptiečių hieroglifinis tekstas išverstas į graikų kalbą. Šis vertimas padėjo prancūzų mokslininkui Fransua Šampoljonui perskaityti hieroglifus.

• 19a. pab. Susiformavo nauja mokslo rūšis egiptologija.

• 3100m. pr. Kr. faraonas Menas suvienijo aukštutinį ir žemutinį Egiptą ir sukūrė centralizuotą valstybę su sostine Memfiu. Šiam faraonui pavyko suvienyti 42 administracinius teritorijos vienetus, kurie Egipte vadinami nomais.

• Nuo 2800m. pr. Kr pradėtos statyti piramidės. Pirmoji piramidė pastatoma valdant faraonui Džoseriui.

• Faraonai buvo laidojami mastabose, vėliau hipogėjuose.

• Faraonas skirdavo aukščiausiąjį vykdomosios valdžios pareigūną vizirį. Viziris kontroliavo visas šventyklas, kariuomenę, įstaigas ir buvo vyr. teisėjas. Jis su faraono pritarimu skyrė nomų valdytojus arba nomarchus.

• 2200m. pr. Kr. pagrindiniu vertės matu vietoj grūdų tapo auksas.

Įstatymai:

• XVa. Pr. Kr. Amenchotepas IV, pasivadinęs Echnatonu, įgyvendinta religinę reformą, uždraudžia garbinti kitus dievus. Po jo mirties religinė reforma žlunga.

Pasiekimai:

▪ Sukūrė hieroglifinį, hieratinį ir demotinį raštą.

▪ Mokėjo atlikti 4 matematikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis.

▪ Geometrija. Mokėjo išmatuoti žemės sklypą, statyti piramides.

▪ Astronomija. Stebėjo dangaus kūnų pokyčius.

▪ Medicina. Buvo okulistų ir terapeutų. Atsirado kūnų mumifikavimas.

▪ Sudarė kalendorių.

▪ Steigė mokyklas.

▪ Susikūrė monumentalioji architektūra. Seniausia – Džoserio piramidė.

Sąvokos:

Egiptologija – mokslas, nagrinėjantis Senovės Egipto civilizaciją bei kultūrą.

Faraonas – Egipto valdovas.

Gyvi užmuštieji – taip buvo vadinami vergai Egipte.

Hieroglifai – figūriniai ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius. Egiptiečių raštas.

Hipogėjai – uolose iškirstuose rūsiuose prabangūs faraonų ir didikų kapai.

Mastaba – akmeninis į vidų pasvirusiomis sienomis statinys, panašus į suolą, faraonų kapas.

Nomarchai – nomų valdytojai Sen. Egipte.

Nomas – Senovės Egipto administracinis teritorijos vienetas.

Rozetės akmuo – per Napoleono žygį 1798m. į Egiptą Rozetės vietoje rastas akmens luitas su tekstu graikų ir egiptiečių rašmenimis. Akmens įrašai daryti 193m. pr. Kr.

Šadufai – svirtiniai įrenginiai, kuriais semiamas vanduo žemei drėkinti.

Viziris – musulmonų valstybėje aukščiausios pareigos, vadovo titulas.

Religija: politeistinė.

Aukščiausias dievas – Ra. Ozyris – vaisingumo dievas, po mirties tapęs mirusiųjų valdovu. Izidė, Ozyrio žmona – gyvybės ir sveikatos deivė. Horas – dangaus dievas. Setas – karo ir griovimo dievas. Hatora – menų deivė. Totas – rašto ir išminties bei mokslo dievas. Anubis – mirusiųjų dievas. Amonas – visos karalystės dievas, sutapatintas su Saulės dievu Ra.

Asmenybės:

Amenchotepas IV (Echnatonas) – Egipto faraonas. Įvykdė religinę reformą, atsisakydamas paveldėtosios politeistinės religijos ir bandydamas įvesti monoteistinį Atono kultą.

Cheopsas – Egipto faraonas, piramidžių statybos pradininko Snofraus sūnus. Jo garbei pastatyta vad. Didžioji Gizos piramidė.

Imchotepas – III Egipto dinastijos faraono Džosrerio viziris, vyriausiasis architektas, astrologas, gydytojas.

Menas – pirmasis Egipto faraonas, valstybės kūrėjas ir vienytojas, sujungęs Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.

Nefertitė – senovės Egipto karalienė, faraono Amenchotepo žmona.

Ramzis II – Egipto faraonas nuo 1290m. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis – paskutinis Egipto klestėjimo tarpsnis. Jam valdant iškilo įspūdingi statiniai- Karnako ir Luksoro šventyklos, mirusiųjų šventykla Tėbuose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1843 žodžiai iš 6051 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.