Klaipėdos Vytauto Didžiojo Gimnazija
[pic]
Parengė:
2002©
Šumero civilizacija
Šumerai – viena seniausių pasaulio civilizacijų, gyvavusi IV – I
a.pr.m.e. Jie vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė
raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose,
moksle. Šumerai įsikūrė tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Ši teritorija
pavadinta Mesopotamija.
Politika
Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėti
statyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3000 m. pr. Kr. jų buvo
apie 20. žymiausi iš jų buvo Eridu, Uras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras.
Urukas – pirmasis ir svarbiausias politinis centras, pirmoji sostinė. Jį
supo 9,5 kilometro gynybinė siena. Į Zikuratą (“Dievų kalną”), kurio
pačiame viršuje stovėjo šventykla, galėdavo įžengti tik žiniai, kurie ten
atlikdavo ritualines apeigas. III pr. Kr. pradžioje šumerų miestai –
valstybės tapo stambiais politiniais, tikiniais ir prekybos centrais.
Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai – valstybės nuolat
kariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte.
Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonas
nukariavo šumerų miestus. Šumerų kraštas tapo Sargono imperijos dalimi. Jo
sukurtoji imperija laikoma pirmaja žmonijos istorijoje. Po daugiau nei
šimtmečio gyvavymo, imperija suiro, dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų.
Po to apie 2100 m. pr. Kr. Uro miestas ėmė valdyti Šumerą ir Akadą. Vėliau
iškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę.
III tūkstantmečio pradžioje kiekvienas šumerų miestas turėjo dvejopą
valdžią – žynių ir karalių
Vėlyvaisiai šumerų gyvavimo amžiais Babilonas buvo nežymus
miestas. Jis iškilo, nes kiti miestai kariaudami tarpusavyje nusilpo. Jam
buvo patogi vieta iškilti. Jis stovėjo ant Eufrato krantų ir netoliese
tekėjo Tigras. Babilone kryžiavosi karavanų keliai, dėl to miestas išaugo į
didelį prekybos centrą. Sparciai daugėjo gyventojų. Didžiausią galybę
karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792 – 1750 m. pr. kr.). Hamurabis
vienas garsiausių valdovų per visą Mesopotamijos istoriją. Jis buvo sumanus
politikas, nes sudarydamas sąjungas ar abipuses pagalbos sutartis,
nevengdamas pažadų ir grasinimų, naudodamas karinę jėgą, prisijungė
kaimyninius kraštus. Jis tapo vienvaldžiu viešpačiu nuo Persu įlankos iki
Asirijos kalnų. Po Hamurabio mirties Babilonas dėl puldinėjimų visiškai
suiro.
Suklestėjimo viršunę pasiekė karalius Nabuchodonosoras II. Buvo sukurta II
Babilono karalystė tačiau ir ši greit nusmuko.
Raštas
Šumere sukuriamas pirmasis raštas. Rašto atsiradimą lėmė Šumero
miestų – valstybių ūkio vystymasis. Rašantysis nulipdydavo iš molio
lentelę. Ant jos brėždavo nendrine lazdele. Nubraižytas simbolis reikšdavo
žodį arba skiemenį. Simbolis primena netvarkingai suverstus kylius arba
dantis. Dėl to toks rašta pavadintas dantiraščiu. Ūkininkai jame užrašydavo
savo sukauptą ūkio patirtį. Prirašytos molio lentelės būdavo džiovinamos
saulėje arba degamos ugnyje.
Religija
Kultūra ir religija padėjo šumerams atsispirti asimiliacijai,
išlaikyti papročius bei tradicijas ir net primesti juos užkariautojams.
Senieji Mesopotamijos gyventojai garbino daug dievų.Vyriausias buvo
laikomas dangaus dievas Anus. Jo sūnus Enlilis – debesų ir vėjo dievas, o
pastarojo sūnus – vandens gelmių dievas Enkis. Šie trys dievai buvo
pasidaliję pasaulį. Anui priklausė oras ir dangus, Enliliui – žemė, o
Enkiui – vanduo. Juodagalviai garbino iš viso 3000 dievų. Jie buvo
įsivaizduojami kaip žmonės. Jų palankumą tikėjosi užsitarnauti statydami
zikuratus ir aukodami jiems. Būdingi mitai, legendos apie dievus ir žmogaus
sutverimą.
Mokslas
Šumerai naudojo įvairius skaičiavimus: sudėtį, atimtį, daugybą,
dalybą, kėlimas laipsniu ir kt. Matemetikoje naudojo daugiaženklius
skaičius. Skaičiuodavo remiantis šešiasdešimtaine sistema
Babilono matematikai mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį. Turėjo supratimą
apie geometriją. Mokėjo apskaičiuoti stačiakampio ir trikampio kraštines.
Dangaus tirinėjimai padėjo atsirasti astronomijai ir astrologijai.
Menas
Babilonas labiausiai garsėjo savo kabančiais sodais.Šumerai sukūrė
pati pirmą pasaulije epą – padavimą apie Gilgameša.
Teisė
Buvo sukurta rašytinė teisė. Seniausi Žemėje, įstatymai išlikę
iki mūsų dienų, yra iš Mesopotamijos. Tai buvo savotiška dantiraštinės
literatūros rūšis. Jai pradžią davė vadinamieji valdovų įrašai, kuriais
valdovao siekė susilpninti socialinius prieštaravimus: neleisti
bendruomenės nariams nusigyventi, prarasti žemę. Valdovas siekė socialiai
sulyginti visuomenę. Atsirado įstatymų kodeksas, ūgtelėjo šumerų teisinė
mintis. Hamurabis pirmasis atskirus 282 įstatymus sujungė į vieną ir
paskelbė jį viešai. Įstatymai gynė žmones ir jų nuosavybę. Buvo laikomasi
principo – akis už akį, dantis už dantį , gyvybė už
gyvybę.
Švietimas
Šumerai pirmieji ėmė steigti mokyklas, kurias vadino “lentelių
namais”. Jose mokėsi tik berniukai. Mokymas prasidėdavo, supažindinus su
lentelės ir braižiklio paruošimu. Kasdieninėms pratyboms mokytojai naudojo
iš anksto parengtus tekstus. Jie laikomi pirmaisiais vadovėliais žmonijos
istorijoje. Buvo mokoma matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos ir
kitų dalykų.
Ekonominis socialinis vystymasis
Stokodami vietinių gamtinių išteklių – akmens, madienos, geležies
– šumerai išplėtojo prekybą su kalnų ir dykumų gyventojais. Iš svetur
parsigabendavo trūkstamų žaliavų .
Pirkliai priklausė turtingiausiam miestiečių sluoksniui.Jie nuolat keliavo.
Per visa tūkstantmetį jų veiklos sritis buvo užsienio prekyba. Svetur
gabeno javus, alyva, prieskonius, datules, vilna, išgražintus ginklus
papuošalus, keramikos irankius , indus ir kosmetikos dalykus. Ilgainiui
išsivystė prekyba ir krašto viduje. Be dalidžių, stalių, mūrininkų, akmens
skaldžių, laivų statytojų, aludarių, mėsininkų atsirado graveriai ir
akmenkaliai, molio raižybos meistrai, imantrių indų gamintojai, pinimo
meistrai, audėjai. Amatininkai priklausė šventyklai arba karaliui. Šumerai
labiausiai vertino amatininkų talentą.
Technikos pasiekimai
Pirmieji išmoko drėkinti laukus kanalais, žemę įdirbdavo plūgais.
Išrado ir panaudojo ratą bei burinius laivus. Išmoko tobulai apdirbti
metalus. Pradėjo gaminti stiklą, degti molį, gaminti puodus žiedžiamuoju
ratu. Šumerai arklą išrado 3000 m. pr. Kr.
Egipto civilizacija
Politika
Egiptiečių civilizacija gyvavo daugiau kaip 3000 metų.Vienintelis
gyvybės šaltinis buvo upė Nilas, be kurios neegzistuotų ir Egiptas. Nilas
buvo geriausias būdas susisiekti su kitais kraštais. Iš pradžių laivai buvo
daromi iš tankiai suklotų ir surištų papiruso ryšulių. Vėliau imta statyti
medinius laivus. Apie 6000m.pr.Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapo
žemdirbiais ir gyvulių augintojais.
Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamais nomais.
Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius
reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas.
Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių
junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės. Nilo deltoje
įsikūrė Žemutinio Egipto karalystė, o į pietus nuo deltos iki pirmojo Nilo
sleksčio – Aukštutinio Egipto karalystė.Apie 3100 m.pr.Kr. galingas
Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo
šalį. Ten, kur ribojosi abi karalystės, valdovas įkūrė sostinę – Memfį.
Senąją karalystę labiausiai išgarsino ketvirtosios dinastijos faraonai
(karaliai) – piramidžių statytojai. Tai buvo faraonų galybės laikai. Po to
jų valdžia ėmė silpnėti. Vis didesnę valdžią įgijo vietos valdininkai.
Egiptas suskilo į keletą tarpusavyje kariaujančių valstybėlių. Kovos tęsėsi
beveik du šimtmečius. Tai – pirmosios suirutės laikai.
Apie 2050 m.pr.Kr. Egipte įsigalėjo Tebų valdovai. Sostinė iš
synykusio Memfio buvo perkelta į Tebus. Šalį valdė vienas faraonas. Egipte
pradėjo vystytis. Tačiau faraonai nepasiekė tokios galybės, kokia buvo
Senojoje karalystėje. Ji pradėjo silpnėti ir apie 1800 m.pr.Kr. prasidėjo
antrosios suirutės laikotarpis. Vyko tarpusavio karai. Iš Azijos į
nusilpusį Egiptą įsiveržė gentys, vadinamos hiksais, t.y kalnuoto krašto
valdovai. Užkariautojai užvaldė Žemutinį Egiptą, jiems pakluso ir
Akštutinio Egipto valdovai.
Egiptiečiai niekino hiksus. Tačiau iš jų perėmė nemažą naujovių:
išmoko lydyti bronzą, iš kurios gaminosi darbo įrankius ir ginklus, ėmė
naudoti arkliais traukiamus kovos vežimus, tobulesnius lankus, išmoko
audimo meno.
Apie 1600 m.pr.Kr. egiptiečiai išvijo hiksus iš savo šalies. Juos
išvijus, prasidėjo šlovingsa laikotarpis, vadinams Naująja karalyste. Jis
truko 1570 – 1100 m.pr.Kr. Karalystė buvo galingesnė ir turtingesnė negu
bet kada anksčiau. Tai – imperijos amžius.Žymiausiu Naujosios karalystės
valdovu laikomas Ramzis II. Jam teko du dešimtmečius kovoti su hetitais,
kurie skverbėsi į rytinę imperijos dalį. 1296 m.pr.Kr. Kadešo mūšyje
susikovė egiptiečių ir hetitų kariuomenės, tačiau viena kitos neįveikė.
Faraonas vedė hetitų karaliaus dukterį ir taip išsaugojo taiką.
XV a.pr.Kr. net 22 metus Egiptą valdė faraonė Hatšepsuta. Ji
nesiekė karo pergalių, bet rūpinosi prekyba ir statė šventyklas.
Architektūra tuo laikotarpiu pasiekė didžiausių laimėjimų, nes visi
faraonai statė šventyklas.
Netrukus, po Ramzio II viešpatavimo, imperija ėmė silpnėti, nes
puldinėjo svetimšaliai.
525 m.pr.Kr. Egiptas tapo Persijos imperijos dalimi. Po dviejų šimtmečių
šalį užėmė Graikijos valdovas Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties tris
šimtmečius Egiptą valdė Aleksandro Makedoniečio generolas Ptolemėjus ir jo
palikuonys. Paskutinė iš Ptolemėjų buvo Kleopatra. 30 m. pr. Kr. Nilo
kraštas atiteko Romos imperijai ir tapo viena iš jos provincijų.
Raštas
Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr.Kr.
pabaigoje.
Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo akmenyje. Iš pradžių
egiptiečiai rašė piešinių pavidalo ženklais. Tokie rašto ženklai vadinami
hieroglifai. Graikiškai tai reiškai šventi paveikslėliai. Egiptiečiai
turėjo per 700 hieroglifų. Tokių ženklų rašymas buvo sudėtingas. Vėliau
ženklai buvo supaprastinti, paliekant tik būtiniausius vaizduojamųjų daiktų
kontūrus. Laikui bėgant imta rašyti dar paprastesniu raštu, sudarytu iš
brūkšnelių, lankelių ir skritulėlių.
Egiptiečių raštą išmokti nebuvo lengva patiems egiptiečiams.
Sunkiai pavyko užmirštą raštą perskaityti mūsų laikų mokslininkams.
Hieroglifus 1822 metais iššifravo prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampoljonas.
Religija
Egiptiečiai tikėjo, kad dievai ir dievybės valdo gamtą, nuo
kurios priklauso žmonių gyvenimas. Šį tikėjimą perėmė iš protėvių, kurie,
atklydę į Nilo slėnį iš skirtingų vietų, tikėjo skirtingus dievus.
Skirtingų nomų gyventojai garbino skirtingus gyvūnus, nes manė kad šie turi
ypatingų galių.
Dievų ir dievybių buvo daug ir įvairių.Mokslininkai jų
suskaičiavo apie 2000.Toje gausybėje keli dievai laikyti
svarbesniais.Dievai, vaizduojami egiptiečių, dažnai būdavo gyvūnų arba
žmonių su gyvūnų galvomis pavidalo.Labiausiai buvo garbinamas saulės dievas
Ra.Egiptiečiai manė, kad Ra sukūrė žemę, gyvulius ir augalus.Jis buvo
laikomas vyriausiuoju dievu Senosios karalystės laikais.Pasikeitus
valdovams ir sostinę perkėlus į Tebus, Ra galia nublanko. Tebų valdovai
garbino dievą Amoną. Tačiau senojo Ra įtaka buvo tokia didelė, kad abu
saulės dievai susiliejo į vieną, vadinamą Amonu Ra.
Buvo labai paplitęs žemės derlingumo dievo Ozirio ir jo žmonos
Izidės garbinimas.Taip pat egiptiečiai brangino vandenį, todėl jį laikė
dievų dovana.
Mokslas
Egiptiečių mokslo žinios ir aukšta kultūra stebino kitų kraštų
gyventojus.
Egiptiečių kasdienybė reikalvo nuolat skaičiuoti.Sudėtingus skaičiavimus
reikėjo atlikti statant piramides, šventyklas, įrengiant grėkinimo
sistemas. Taip atsirado matemetika. Egiptiečiai mokėjo atlikti visus
keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis.Jie išmoko
matavimo meno, manoma, kad iš to atsirado žemės matavimo menas
(geometrija). Taip pat egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti nupjautinės
piramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu.
Paplito astronomija ir astrologija.
Menas
Senovės egiptiečių tikėjimas nulėmė mumijų, didingų piramdžių,
paslaptingų kapų ir šventiklų atsiradimą bei savitumą. Pirmoji piramidė
buvo pastatyta apie 2700 m. pr. Kr. Ją vakariniame Nilo krante, netoli nuo
senosios sostinės Memfio, kur stūkso beveik 80 piramidžių, pastatė faraonas
Džoseris. Didžiąja vadinama Cheopso piramidė. Greta stovinčios Chefreno
piramidės aukštis 136 metrai, o Mikerino – 66 metrai. Taip pat būdavo
statomos šventyklos, vadinamos dievų namais
Teisė
Egipto teisės sistemos nebuvimas parodė šalies silpnumą.
Švietimas
Egipte vaikai pradėdavo lankyti mokyklas, sulaukę 5 metų.
Mokydavosi 10 metų ir daugiau. Mokykloje būdavo kelios klasės. Jose vaikai
praleisdavo visą dieną. Įgydavo matematikos, astronomijos, geometrijos,
medicinos žinių. Naudingu dalyku buvo laikomas gebėjimas nuspėti ateitį,
išburti arba užkeikti, todėl viso to buvo mokomasi.
Ekonominis socialinis vystymasis
Socialinai laiptai, nelabai išvystyta ekonomika. Nilas –
vienintelis vandens kelias, leidžiantis vystyti prekybai su kitomis
šalimis.
Technikos pasiekimai
Sukurta irigacinė (drėkinimo) sistema. Išplito šventyklų,
piramidžių statyba.
Indijos civilizacija
Politika
Apie 2500 m. pr. Kr. Indo upės slėnyje atsirado viena iš
ankstyviausių civilizacijų. Beveik tūkstantmetį čia klestėję miestai pamažu
sunyko. Iš Centrinės Azijos atsikėlę klajokliai arijai susimaišė su vietos
gyventojais. Susiliejus jų kultūroms, susiformavo nauja ir savita
civilizacija. Tas laikotarpis vadinamas vedų vardu, nes apie jį žinoma tik
iš vedų — seniausių indų rašytinių kūrinių.
Visą tūkstantmetį nuo arijų atsikėlimo Indija nebuvo vieninga valstybė. Ją
sudarė daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių karalysčių.
512 m. pr. Kr. Indo slėnį užkariavo Persijos karaliaus Darijaus I
kariuomenė. Beveik po 200 metų Šiaurės Indija atiteko užkariautojams
makedoniečiams ir graikams. Mirus jų valdovui Aleksandrui Makedoniečiui,
indai sukilo ir išvijo graikus. Indams vadovavo jaunas karys Čandragubta.
Jo kariuomenė nukariavo kaimynines kunigaikštystes ir suvienijo visą
Šiaurės Indiją. Indija tapo imperija. Čandragubtos anūkas Ašoka praplėtė
jos teritoriją, prijungdamas centrines Indostano pusiasalio sritis. Po jo
mirties imperija suskilo į smulkias karalystes.Indiją valdė daug dinastijų.
Raštas