Senovės civilizacijų charakteristika
5 (100%) 1 vote

Senovės civilizacijų charakteristika

Klaipėdos Vytauto Didžiojo Gimnazija

[pic]

Parengė:

2002©

Šumero civilizacija

Šumerai – viena seniausių pasaulio civilizacijų, gyvavusi IV – I

a.pr.m.e. Jie vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė

raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose,

moksle. Šumerai įsikūrė tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Ši teritorija

pavadinta Mesopotamija.

Politika

Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėti

statyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3000 m. pr. Kr. jų buvo

apie 20. žymiausi iš jų buvo Eridu, Uras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras.

Urukas – pirmasis ir svarbiausias politinis centras, pirmoji sostinė. Jį

supo 9,5 kilometro gynybinė siena. Į Zikuratą (“Dievų kalną”), kurio

pačiame viršuje stovėjo šventykla, galėdavo įžengti tik žiniai, kurie ten

atlikdavo ritualines apeigas. III pr. Kr. pradžioje šumerų miestai –

valstybės tapo stambiais politiniais, tikiniais ir prekybos centrais.

Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai – valstybės nuolat

kariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte.

Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonas

nukariavo šumerų miestus. Šumerų kraštas tapo Sargono imperijos dalimi. Jo

sukurtoji imperija laikoma pirmaja žmonijos istorijoje. Po daugiau nei

šimtmečio gyvavymo, imperija suiro, dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų.

Po to apie 2100 m. pr. Kr. Uro miestas ėmė valdyti Šumerą ir Akadą. Vėliau

iškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę.

III tūkstantmečio pradžioje kiekvienas šumerų miestas turėjo dvejopą

valdžią – žynių ir karalių

Vėlyvaisiai šumerų gyvavimo amžiais Babilonas buvo nežymus

miestas. Jis iškilo, nes kiti miestai kariaudami tarpusavyje nusilpo. Jam

buvo patogi vieta iškilti. Jis stovėjo ant Eufrato krantų ir netoliese

tekėjo Tigras. Babilone kryžiavosi karavanų keliai, dėl to miestas išaugo į

didelį prekybos centrą. Sparciai daugėjo gyventojų. Didžiausią galybę

karalystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792 – 1750 m. pr. kr.). Hamurabis

vienas garsiausių valdovų per visą Mesopotamijos istoriją. Jis buvo sumanus

politikas, nes sudarydamas sąjungas ar abipuses pagalbos sutartis,

nevengdamas pažadų ir grasinimų, naudodamas karinę jėgą, prisijungė

kaimyninius kraštus. Jis tapo vienvaldžiu viešpačiu nuo Persu įlankos iki

Asirijos kalnų. Po Hamurabio mirties Babilonas dėl puldinėjimų visiškai

suiro.

Suklestėjimo viršunę pasiekė karalius Nabuchodonosoras II. Buvo sukurta II

Babilono karalystė tačiau ir ši greit nusmuko.

Raštas

Šumere sukuriamas pirmasis raštas. Rašto atsiradimą lėmė Šumero

miestų – valstybių ūkio vystymasis. Rašantysis nulipdydavo iš molio

lentelę. Ant jos brėždavo nendrine lazdele. Nubraižytas simbolis reikšdavo

žodį arba skiemenį. Simbolis primena netvarkingai suverstus kylius arba

dantis. Dėl to toks rašta pavadintas dantiraščiu. Ūkininkai jame užrašydavo

savo sukauptą ūkio patirtį. Prirašytos molio lentelės būdavo džiovinamos

saulėje arba degamos ugnyje.

Religija

Kultūra ir religija padėjo šumerams atsispirti asimiliacijai,

išlaikyti papročius bei tradicijas ir net primesti juos užkariautojams.

Senieji Mesopotamijos gyventojai garbino daug dievų.Vyriausias buvo

laikomas dangaus dievas Anus. Jo sūnus Enlilis – debesų ir vėjo dievas, o

pastarojo sūnus – vandens gelmių dievas Enkis. Šie trys dievai buvo

pasidaliję pasaulį. Anui priklausė oras ir dangus, Enliliui – žemė, o

Enkiui – vanduo. Juodagalviai garbino iš viso 3000 dievų. Jie buvo

įsivaizduojami kaip žmonės. Jų palankumą tikėjosi užsitarnauti statydami

zikuratus ir aukodami jiems. Būdingi mitai, legendos apie dievus ir žmogaus

sutverimą.

Mokslas

Šumerai naudojo įvairius skaičiavimus: sudėtį, atimtį, daugybą,

dalybą, kėlimas laipsniu ir kt. Matemetikoje naudojo daugiaženklius

skaičius. Skaičiuodavo remiantis šešiasdešimtaine sistema

Babilono matematikai mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį. Turėjo supratimą

apie geometriją. Mokėjo apskaičiuoti stačiakampio ir trikampio kraštines.

Dangaus tirinėjimai padėjo atsirasti astronomijai ir astrologijai.

Menas

Babilonas labiausiai garsėjo savo kabančiais sodais.Šumerai sukūrė

pati pirmą pasaulije epą – padavimą apie Gilgameša.

Teisė

Buvo sukurta rašytinė teisė. Seniausi Žemėje, įstatymai išlikę

iki mūsų dienų, yra iš Mesopotamijos. Tai buvo savotiška dantiraštinės

literatūros rūšis. Jai pradžią davė vadinamieji valdovų įrašai, kuriais

valdovao siekė susilpninti socialinius prieštaravimus: neleisti

bendruomenės nariams nusigyventi, prarasti žemę. Valdovas siekė socialiai

sulyginti visuomenę. Atsirado įstatymų kodeksas, ūgtelėjo šumerų teisinė

mintis. Hamurabis pirmasis atskirus 282 įstatymus sujungė į vieną ir

paskelbė jį viešai. Įstatymai gynė žmones ir jų nuosavybę. Buvo laikomasi

principo – akis už akį, dantis už dantį , gyvybė už
gyvybę.

Švietimas

Šumerai pirmieji ėmė steigti mokyklas, kurias vadino “lentelių

namais”. Jose mokėsi tik berniukai. Mokymas prasidėdavo, supažindinus su

lentelės ir braižiklio paruošimu. Kasdieninėms pratyboms mokytojai naudojo

iš anksto parengtus tekstus. Jie laikomi pirmaisiais vadovėliais žmonijos

istorijoje. Buvo mokoma matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos ir

kitų dalykų.

Ekonominis socialinis vystymasis

Stokodami vietinių gamtinių išteklių – akmens, madienos, geležies

– šumerai išplėtojo prekybą su kalnų ir dykumų gyventojais. Iš svetur

parsigabendavo trūkstamų žaliavų .

Pirkliai priklausė turtingiausiam miestiečių sluoksniui.Jie nuolat keliavo.

Per visa tūkstantmetį jų veiklos sritis buvo užsienio prekyba. Svetur

gabeno javus, alyva, prieskonius, datules, vilna, išgražintus ginklus

papuošalus, keramikos irankius , indus ir kosmetikos dalykus. Ilgainiui

išsivystė prekyba ir krašto viduje. Be dalidžių, stalių, mūrininkų, akmens

skaldžių, laivų statytojų, aludarių, mėsininkų atsirado graveriai ir

akmenkaliai, molio raižybos meistrai, imantrių indų gamintojai, pinimo

meistrai, audėjai. Amatininkai priklausė šventyklai arba karaliui. Šumerai

labiausiai vertino amatininkų talentą.

Technikos pasiekimai

Pirmieji išmoko drėkinti laukus kanalais, žemę įdirbdavo plūgais.

Išrado ir panaudojo ratą bei burinius laivus. Išmoko tobulai apdirbti

metalus. Pradėjo gaminti stiklą, degti molį, gaminti puodus žiedžiamuoju

ratu. Šumerai arklą išrado 3000 m. pr. Kr.

Egipto civilizacija

Politika

Egiptiečių civilizacija gyvavo daugiau kaip 3000 metų.Vienintelis

gyvybės šaltinis buvo upė Nilas, be kurios neegzistuotų ir Egiptas. Nilas

buvo geriausias būdas susisiekti su kitais kraštais. Iš pradžių laivai buvo

daromi iš tankiai suklotų ir surištų papiruso ryšulių. Vėliau imta statyti

medinius laivus. Apie 6000m.pr.Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapo

žemdirbiais ir gyvulių augintojais.

Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamais nomais.

Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius

reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas.

Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių

junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės. Nilo deltoje

įsikūrė Žemutinio Egipto karalystė, o į pietus nuo deltos iki pirmojo Nilo

sleksčio – Aukštutinio Egipto karalystė.Apie 3100 m.pr.Kr. galingas

Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo

šalį. Ten, kur ribojosi abi karalystės, valdovas įkūrė sostinę – Memfį.

Senąją karalystę labiausiai išgarsino ketvirtosios dinastijos faraonai

(karaliai) – piramidžių statytojai. Tai buvo faraonų galybės laikai. Po to

jų valdžia ėmė silpnėti. Vis didesnę valdžią įgijo vietos valdininkai.

Egiptas suskilo į keletą tarpusavyje kariaujančių valstybėlių. Kovos tęsėsi

beveik du šimtmečius. Tai – pirmosios suirutės laikai.

Apie 2050 m.pr.Kr. Egipte įsigalėjo Tebų valdovai. Sostinė iš

synykusio Memfio buvo perkelta į Tebus. Šalį valdė vienas faraonas. Egipte

pradėjo vystytis. Tačiau faraonai nepasiekė tokios galybės, kokia buvo

Senojoje karalystėje. Ji pradėjo silpnėti ir apie 1800 m.pr.Kr. prasidėjo

antrosios suirutės laikotarpis. Vyko tarpusavio karai. Iš Azijos į

nusilpusį Egiptą įsiveržė gentys, vadinamos hiksais, t.y kalnuoto krašto

valdovai. Užkariautojai užvaldė Žemutinį Egiptą, jiems pakluso ir

Akštutinio Egipto valdovai.

Egiptiečiai niekino hiksus. Tačiau iš jų perėmė nemažą naujovių:

išmoko lydyti bronzą, iš kurios gaminosi darbo įrankius ir ginklus, ėmė

naudoti arkliais traukiamus kovos vežimus, tobulesnius lankus, išmoko

audimo meno.

Apie 1600 m.pr.Kr. egiptiečiai išvijo hiksus iš savo šalies. Juos

išvijus, prasidėjo šlovingsa laikotarpis, vadinams Naująja karalyste. Jis

truko 1570 – 1100 m.pr.Kr. Karalystė buvo galingesnė ir turtingesnė negu

bet kada anksčiau. Tai – imperijos amžius.Žymiausiu Naujosios karalystės

valdovu laikomas Ramzis II. Jam teko du dešimtmečius kovoti su hetitais,

kurie skverbėsi į rytinę imperijos dalį. 1296 m.pr.Kr. Kadešo mūšyje

susikovė egiptiečių ir hetitų kariuomenės, tačiau viena kitos neįveikė.

Faraonas vedė hetitų karaliaus dukterį ir taip išsaugojo taiką.

XV a.pr.Kr. net 22 metus Egiptą valdė faraonė Hatšepsuta. Ji

nesiekė karo pergalių, bet rūpinosi prekyba ir statė šventyklas.

Architektūra tuo laikotarpiu pasiekė didžiausių laimėjimų, nes visi

faraonai statė šventyklas.

Netrukus, po Ramzio II viešpatavimo, imperija ėmė silpnėti, nes

puldinėjo svetimšaliai.

525 m.pr.Kr. Egiptas tapo Persijos imperijos dalimi. Po dviejų šimtmečių

šalį užėmė Graikijos valdovas Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties tris

šimtmečius Egiptą valdė Aleksandro Makedoniečio generolas Ptolemėjus ir jo

palikuonys. Paskutinė iš Ptolemėjų buvo Kleopatra. 30 m. pr. Kr. Nilo

kraštas atiteko Romos imperijai ir tapo viena iš jos provincijų.

Raštas

Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr.Kr.
pabaigoje.

Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo akmenyje. Iš pradžių

egiptiečiai rašė piešinių pavidalo ženklais. Tokie rašto ženklai vadinami

hieroglifai. Graikiškai tai reiškai šventi paveikslėliai. Egiptiečiai

turėjo per 700 hieroglifų. Tokių ženklų rašymas buvo sudėtingas. Vėliau

ženklai buvo supaprastinti, paliekant tik būtiniausius vaizduojamųjų daiktų

kontūrus. Laikui bėgant imta rašyti dar paprastesniu raštu, sudarytu iš

brūkšnelių, lankelių ir skritulėlių.

Egiptiečių raštą išmokti nebuvo lengva patiems egiptiečiams.

Sunkiai pavyko užmirštą raštą perskaityti mūsų laikų mokslininkams.

Hieroglifus 1822 metais iššifravo prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampoljonas.

Religija

Egiptiečiai tikėjo, kad dievai ir dievybės valdo gamtą, nuo

kurios priklauso žmonių gyvenimas. Šį tikėjimą perėmė iš protėvių, kurie,

atklydę į Nilo slėnį iš skirtingų vietų, tikėjo skirtingus dievus.

Skirtingų nomų gyventojai garbino skirtingus gyvūnus, nes manė kad šie turi

ypatingų galių.

Dievų ir dievybių buvo daug ir įvairių.Mokslininkai jų

suskaičiavo apie 2000.Toje gausybėje keli dievai laikyti

svarbesniais.Dievai, vaizduojami egiptiečių, dažnai būdavo gyvūnų arba

žmonių su gyvūnų galvomis pavidalo.Labiausiai buvo garbinamas saulės dievas

Ra.Egiptiečiai manė, kad Ra sukūrė žemę, gyvulius ir augalus.Jis buvo

laikomas vyriausiuoju dievu Senosios karalystės laikais.Pasikeitus

valdovams ir sostinę perkėlus į Tebus, Ra galia nublanko. Tebų valdovai

garbino dievą Amoną. Tačiau senojo Ra įtaka buvo tokia didelė, kad abu

saulės dievai susiliejo į vieną, vadinamą Amonu Ra.

Buvo labai paplitęs žemės derlingumo dievo Ozirio ir jo žmonos

Izidės garbinimas.Taip pat egiptiečiai brangino vandenį, todėl jį laikė

dievų dovana.

Mokslas

Egiptiečių mokslo žinios ir aukšta kultūra stebino kitų kraštų

gyventojus.

Egiptiečių kasdienybė reikalvo nuolat skaičiuoti.Sudėtingus skaičiavimus

reikėjo atlikti statant piramides, šventyklas, įrengiant grėkinimo

sistemas. Taip atsirado matemetika. Egiptiečiai mokėjo atlikti visus

keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis.Jie išmoko

matavimo meno, manoma, kad iš to atsirado žemės matavimo menas

(geometrija). Taip pat egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti nupjautinės

piramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu.

Paplito astronomija ir astrologija.

Menas

Senovės egiptiečių tikėjimas nulėmė mumijų, didingų piramdžių,

paslaptingų kapų ir šventiklų atsiradimą bei savitumą. Pirmoji piramidė

buvo pastatyta apie 2700 m. pr. Kr. Ją vakariniame Nilo krante, netoli nuo

senosios sostinės Memfio, kur stūkso beveik 80 piramidžių, pastatė faraonas

Džoseris. Didžiąja vadinama Cheopso piramidė. Greta stovinčios Chefreno

piramidės aukštis 136 metrai, o Mikerino – 66 metrai. Taip pat būdavo

statomos šventyklos, vadinamos dievų namais

Teisė

Egipto teisės sistemos nebuvimas parodė šalies silpnumą.

Švietimas

Egipte vaikai pradėdavo lankyti mokyklas, sulaukę 5 metų.

Mokydavosi 10 metų ir daugiau. Mokykloje būdavo kelios klasės. Jose vaikai

praleisdavo visą dieną. Įgydavo matematikos, astronomijos, geometrijos,

medicinos žinių. Naudingu dalyku buvo laikomas gebėjimas nuspėti ateitį,

išburti arba užkeikti, todėl viso to buvo mokomasi.

Ekonominis socialinis vystymasis

Socialinai laiptai, nelabai išvystyta ekonomika. Nilas –

vienintelis vandens kelias, leidžiantis vystyti prekybai su kitomis

šalimis.

Technikos pasiekimai

Sukurta irigacinė (drėkinimo) sistema. Išplito šventyklų,

piramidžių statyba.

Indijos civilizacija

Politika

Apie 2500 m. pr. Kr. Indo upės slėnyje atsirado viena iš

ankstyviausių civilizacijų. Beveik tūkstantmetį čia klestėję miestai pamažu

sunyko. Iš Centrinės Azijos atsikėlę klajokliai arijai susimaišė su vietos

gyventojais. Susiliejus jų kultūroms, susiformavo nauja ir savita

civilizacija. Tas laikotarpis vadinamas vedų vardu, nes apie jį žinoma tik

iš vedų — seniausių indų rašytinių kūrinių.

Visą tūkstantmetį nuo arijų atsikėlimo Indija nebuvo vieninga valstybė. Ją

sudarė daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių karalysčių.

512 m. pr. Kr. Indo slėnį užkariavo Persijos karaliaus Darijaus I

kariuomenė. Beveik po 200 metų Šiaurės Indija atiteko užkariautojams

makedoniečiams ir graikams. Mirus jų valdovui Aleksandrui Makedoniečiui,

indai sukilo ir išvijo graikus. Indams vadovavo jaunas karys Čandragubta.

Jo kariuomenė nukariavo kaimynines kunigaikštystes ir suvienijo visą

Šiaurės Indiją. Indija tapo imperija. Čandragubtos anūkas Ašoka praplėtė

jos teritoriją, prijungdamas centrines Indostano pusiasalio sritis. Po jo

mirties imperija suskilo į smulkias karalystes.Indiją valdė daug dinastijų.

Raštas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2222 žodžiai iš 7370 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.