Senoves egipto architektura ir menas
5 (100%) 1 vote

Senoves egipto architektura ir menas

Turinys:

1. Įžanga;

2. Architektūra:

2.1. Gyvenamųjų namų statyba;

2.2. Piramidės-Egipto simbolis;

2.2.1. Seniausios piramidės

2.2.2. Cheopso piramidė;

2.2.3. Chefreno piramidė;

2.2.4. Mikerino piramidė;

2.2.5. Vėlesnių laikų piramidės;

2.3. Švenyklos;

2.4. Tėbų architekūra;

2.5. Karnakas-šventyklų miestas;

2.6. XIX dinastijos laikmečio architektūra;

3. Menas:

3.1. Stiliaus įpatumai;

3.2. Skulptūra;

3.3. Dailė:

3.3.1. Senoji dailė;

3.3.2. Viduriniosios karalystės dailė;

3.3.3. Naujosios karalystės dailė;

4. Išvados;

1.Įvadas

Kiekviename pasaulio kampelyje rasime vienokio ar kitokio pavidalo meno. Tačiau meno, kaip nenutrūkstamų kūrybinių pastangų istorija, prasideda ne Pietų Prancūzijos urvuose, ir ne tarp Šiaurės Amerikos indėnų. Nėra jokio tiesioginio ryšio tarp šių keistų meno užuomazgų ir mūsų laikų, tačiau tiesioginė tradicija, perduota meistro pameistriui mėgėjui ar kopijuotojui sieja mūsų laikų meną su prieš kokius penkis tūkstančius metų Nilo slėnyje gyvavusiu menu. Egiptas- viena seniausių pasaulio civilizacijų. Raidos pradžioje turėjo puikiai išvystytą žemės ūkį, vėliau pasaulį nustebino unikaliais architektūriniais statiniais. Net senaisiais laikais Egipto savitumas traukė keliautojų, mokslininkų, kaimyninių tautų dėmesį. Jau graikai Egipto smukimo laikais vis gausesniais būriais lankydami kraštą stebėjosi jo paminklais ir gyvenimo būdu, žavėjosi kūrybine žmogaus mintimi, architektais sukūrusiais nuostabios konstrukcijos pastatus. Archeologai iki šių dienų atranda vis naujų meno šedevrų iš kurių galima daryti prielaidas, kad egiptiečiai buvo labai praktiški žmonės: viskas, ką jie sukūrė-matematikos sistema, inžineriniai statiniai ir net menas, turėjo praktinę paskirtį. Tą galima pasakyti ir apie didingų piramidžių statybą. Joks karalius ir jokia tauta nebūtų taip išlaidavusi, jei būtų manę, kad stato tik paminklą. Mes gerai žinome, kad piramidės karaliui ir jo pavaldiniams turėjo didžiulę reikšmę. Karalius buvo laikomas juos valdančia dieviškos prigimties būtybe, kuri palikusi šia žemę, vėl kilsianti pas dievus iš kur buvo atkeliavusi. Jie tikėjo, kad piramidė ,besistiebianti į padebesius, padės jam ten nukakti. Šiaip ar taip piramidė turėjo apsaugoti karaliaus kūną nuo sunykimo .Juk egiptiečiai tikėjo, kad jeigu po mirties siela turi gyventi su dievais, tai ir kūnas turi būti išsaugotas. Todėl jie neleisdavo mirusiam kūnui nykti, ištepdavo mirusįjį visokiais balzamais ir įvyniodavo į drobules. Tokiai karaliaus mumijai būdavo kraunama gigantiška piramidė ir jo kūnas akmeniniame karste būdavo pastatomas to didžiulio akmenų kalno centre. Aplink laidojimo kriptą būdavo užrašomi burtažodžiai ir užkeikimai, turėję padėti mirusiajam keliauti į kitą pasaulį. Tačiau šie seniausi architektūros paminklai nėra vieninteliai liudytojai to milžiniško senųjų tikėjimų poveikio meno raida. Todėl per tūkstančius įvairių karalių valdymo metų išaugo gausybė piramidžių, kurios vienaip ar kitaip, atspindėjo senovės Egipto architektūrą. Ilgas- 3000 metų Egipto valstybės gyvavimas skirstomas į tris laikotarpius: Senąją, Viduriniąją ir Naująją karalystes. Dėl ypatingai lėto egiptiečių kultūros keitimosi, kurį daugelis egiptologų vadina egiptietišku konservatyvumu, kūrinių, sukurtų ankstyvaisiais ir vėlyvesniais istorinio gyvenimo laikais esminis skirtumas yra nedidelis. Šiandien galime išskirti šias senojo Egipto meno šakas, tai architektūra, skulptūra, tapyba, reljefas ir taikomoji dailė. Jos yra išnagrinėtos ir aprašytos bendruose ir atskiruose šiuos klausimus nagrinėjančiuose veikaluose. Tačiau tų kūrinių visumą mes galime pamatyti tik knygose,kino bei teatrų scenose. Senojo Egipto tikrovės nebėra. Apie Egipto praeitį kalba griuvėsiai, jo paminklai išsklaidyti po pasaulio muziejus.

2.Architektūra

2.1 Gyvenamųjų namų statyba

Architektūra-pagrindinė senojo Egipto meno šaka. Ji sąlygojo visų dailės šakų vystymąsi ir apsprendė jų charakterį. Egipto architektūrą sudarė trys pagrindinės sritys. Tai gyvenamųjų namų, kapų ir šventyklų kūrimas bei statyba.

Gyvenamųjų namų statybai nebuvo skiriamas toks didžiulis dėmesys kaip piramidžių ir šventyklų statybai. Dar prieš Senosios karalystės egzistavima, gyvenvietės, kurios buvo rastos visu Nilo pakraščiu buvo pastatytos iš nedegtų molio plytų. Apie Viduriniosios karalystės gyvenamųjų namų architektūrą galima spręsti iš atkasto faraono Sesostrio II piramidės statytojų miestelio, esančio prie dabartinės Kahuno vietovės. Masyvi siena skyrė miestą į dvi dalis. Didžiajame, rytų plote buvo kunigų, architektų namai, sodai, ūkio pastatai. Vakariniame-maži amatininkų nameliai. Visi pastatai iš plytų. Tuo tarpu rytinėje miestelio dalyje namų konstruktyvinės dalys suręstos iš akmenų. Čia namai buvę erdvūs, turėję dažniausiai apie 70 patalpų. Namo vidurinėje dalyje buvo kolonų salė, o aplink-gyvenamieji kambariai.. O štai Naujosios
karalystės architektai, norėdami paslėpti pigią statybinę medžiagą-nedegtas plytas, stengėsi jas išdekoruoti. Todėl sienas ir pilonus padengė puikiais realistiniais reljefais bei tapybos vaizdais, naudojo daug paauksavimų, fajanso bei spalvotų akmenų inkrustacijų. Labiausiai tai atspindi Achetatono miesto gyvenamieji pastatai. Jie padeda pažinti apskritai Egipto gyvenamųjų namų architektūrą. Jai būdinga mokamai surasta simetrija, planuojant pagrindines patalpas ir geras antraeilės reikšmės patalpų išdėstymas. Šių rūmų bei vilų apiforminimas buvo pagrįstas tradicinių elementų- pilonų, įvairiaspalvių vėliavų, kolonų bei skulptūrų derinimu, plačiai panaudojamos įvairios naujos medžiagos bei ornamentai- reljefai, paauksavimai, tapyba praturtinta įvairiaspalvėmis fajanso inkrustacijomis. Kai kurių kolonų liemuo pakrypęs, kaip vėjo lankstomo medžio, kapiteliai augalinių motyvų arba paukščių pavidalo. Arčiausiai faraono rūmų bei vyriausios šventyklos spietėsi ištaigingi turtingųjų namai-toliau sodai, sandėliai. Žemesnio, viduriniojo, luomo gyvenamieji namai buvo žymiai kuklesni, o patys neturtingiausi glaudėsi visai mažučiuose nameliuose. Jų buveinės neturėjo nei erdvių verandų pasislėpti nuo saulės, nei sodų, nei ūkio pastatų.

2.2 Piramidės-Egipto simbolis

2.2.1.Seniausios piramidės;

Tačiau kiekvienas žino, kad Egiptas-piramidžių šalis, šalis tų akmeninių kalvų, stūksančių it vėjo nugairinti tolimo horizonto kelrodžiai. Kad ir kokios jos regis tolimos ir paslaptingos, daug gali apie save papasakoti. Gizos piramidės- didžiausias Egipto faraonų galybės ir didybės įsikūnijimas, iš kur į jas žiūrėtum: ar iš kito Nilo kranto, kai jų viršūnės iškyla iš rytmečio rūko, ar stovėdamas šalia, kai jų milžiniškos klinčių briaunos akinančioje vidudienio saulės šviesoje atrodo lyg laiptai kylantys tiesiai į dangų. Jų fonas-Vakarų dykuma, ir pirmiausia stebina ne piramidžių dydis, o jų spalva-šiltas saulės auksas, kurį ryškina milžiniškų stačiakampių blokų, iš kurių jos sukrautos, sandūrų juodi šešėliai. Seniausia Egipte išlikusi piramidė stovi netoli rombinės Snofraus piramidės. Tai pietinė piramidė Dahšūre. Ji pastatyta anksčiau už Didžiąją, bet ne ką mažesnė. Kas ją statė nežinia. Daugelį metų buvo priskiriama Snofrui, tačiau jo vardas rastas ant rombinės piramidės pamato akmens. Matyt jos kaimynę pastatė kitas III dinastijos faraonas. Tačiau iš visų Egipte statytų piramidžių įžymiausios yra trys, esančios Gizo vietovėje, tai Cheopso, Chefreno ir Mikerino. Taigi Gize piramidės stovi architektūrinio ansamblio viduje, aptvertos mūro siena. Mažesni pastatai-šventyklos, giminių piramidėlės bei diduomenės mastabos išdėstytos taip, kad pabrėžtų jų didingumą. Rytinėje pusėje, prie piramidės, yra kapo šventykla, kuri dengta galerija jungiasi su slėnio arba vartų šventykla. Snofraus sūnus ir įpėdinis buvo Cheopsas. Nusprendęs pralenkti visus savo pirmtakus jis pasinaudojo Gizos aukštuma ir ten pastatė didžiausią už visas Didžiąją piramidę.

2.2.2. Cheopso piramidė;

Didžioji piramidė tebėra visų piramidžių karalienė. Ji vadinasi ”Cheopso horizontu”. Kiekvienas Cheopso piramidės gigantiškų pakopomis sudėtų luitų sveria apie pustrečios tonos. Faraono Cheopso laikais pastatytoje Didžiojoje piramidėje yra du milijonai trys šimtai tūkstančių tokių didžiulių kalkakmenio blokų. Piramidės aukštis šiandien siekia 147,9 metrų, viršūnės jau nubyrėję. Nubyrėjusi ir piramidės paviršių dengusi puikaus kalkakmenio danga, todėl aiškiai matoma akmens blokų konstrukcija. Piramidės vidaus patalpos-koridoriai, galerijos, mirusiųjų salės ir aukų sandėliai-labai sumaniai išdėstytos, jų įrengimo technika bei apdaila stebina ir šių dienų žiūrovą. Ypač įspūdinga yra didžioji galerija, vedanti į faraono Cheopso karsto kambarį. Jos ilgis 47 metrai, aukštis pradžioje-8,5 metro, kylant į viršų jis mažėja ir priartėjus prie karsto kambario tesiekia-3,5 metro. Šios galerijos sienas dengią akmenys yra taip tobulai nušlifuoti ir taip mokamai suleisti, kad siūlių beveik negalima įžiūrėti. Karsto kambario sienos rausvo granito. Jame rasti akmens blokai, kuriuose įrėžtas faraono Cheopso vardas ir 17-tieji jo viešpatavimo metai.Didžioji Gize piramidė rodo, kokio aukšto lygio buvo pasiekusi Egipto piramidžių architektūra. Ji ne tik savo didingumu, bet ir plano tikslumu, nuostabiai suderintų proporcijų grožiu pralenkia visas kitas piramides.Todėl antikiniais laikais ši piramidė buvo vadinama septintuoju pasaulio stebuklu.

2.2.3.Chefreno piramidė;

Antrasis Cheopso sūnus Chefrenas pasistatė piramidę, kuri savo didingumu gali būti lyginama su tėvo. Chefreno piramidės ansamblis buvo aptvertas mūro siena, ir įeiti į jį galima tik pro slėnio šventyklos portalą, prie kurio stovėjo sfinksas. Dėl to pati šventykla dažnai vadinama Sfinkso rūmais. Ji pastatyta iš masyvių kalkakmenio blokų, iš vidaus ir lauko dengta granito plokštėmis, kurios išliko tik viduje. Grindys ir mažesnių kambarių sienos-alebastrinės. Slėnio šventyklos 12 metrų aukščio, dvejų durų portalas nukreiptas į rytus, prie Nilo kanalo
įrengto uosto. Pro abejas duris įeinama į siaurą vestibiulį, kurio rūsyje rasta įžymioji dioritinė Chefreso statula, o iš vestibiulio į salę. Salės perdengimo balkiai remiasi ant šešiolikos keturkampių rausvo granito stulpų, tarp kurių stovėjo dvidešimt trys faraono statulos. Šventykla buvo apšviečiama pro mažus langelius prie pat lubų; kiekvienas langelis apšviesdavo jam priskirtą statulą. Už salės buvo tradicijos reikalaujamos penkios nišos, šventų šventovė, aukų sandėliai ir kitokios paskirties patalpos. O prie Chefreso kapo šventyklos uoloje yra iškaltos penkios patalpos apeiginiams laivams; iš lauko jos užmūrytos plytomis, o iš vidaus sienos dekoruotos reljefais, vaizduojančiais medinius laivus.

2.2.4.Mikerino piramidė;

Trečiosios, Mikerino, piramidės nėra net su kuo palyginti: Jos pamatas užima dvigubai mažesnį plotą, o aukštis tesiekia 62 m. Jos paviršius buvo dengtas granito plokštėmis. Faraonas nespėjo jos baigti, o sūnus pats sau nesistatė piramidės ir tėvo piramidės nebaigto ansamblio dalis pastatė iš nedegtų plytų. Mikerino piramidės slėnio šventykla statyta iš Nilo dumblo plytų, ir tik kolonų postamentai, dalis grindų ir slenksčiai-iš kalkakmenių. Portalas veda į nedidelį vestibiulį, kurio lubos remiasi ant keturių kolonų. Už jo didysis plytomis grįstas kiemas, jo sienose-nišos, toliau baseinas, kolonų salė, šventų šventovė ir keletas mažesnių kambarių. Pietinėje dalyje buvo rasta gražiausia triados statula, vaizduojanti faraoną Mikeriną tarp dviejų deivių. Ši Mikerino piramidė buvo statyta ant nuolaidaus plokštikalnio, kuris išlygintas kalkakmenio blokais. O toliau nuo trijų didžiųjų piramidžių driekiasi nesuskaičiuojamos mastabų “gatvės”. Tenai buvo palaidota diduomenė, viziriai, iždo saugotojai, faraonų rūmų karo vadai, kurie mirusį faraoną lydėdavo kaip ir gyvą.

2.2.5.Vėlesnių laikų piramidės;

Jau vėlesniais V dinastijos laikais piramidžių apimtis sumažėjo, tačiau meninei išraiškai buvo skiriama daugiau dėmesio. Šios dinastijos piramidžių kolonos turi palmių bei papirusų pavidalo kapitelius; sienos gausiai dekoruotos spalvotais reljefais, vaizduojančias religines bei karų scenas.Taigi toks laipsniškas piramidžių mažėjimas rodo, kad vėlesnių faraonų galia irgi menkėjo. Didžiąją piramidę galėjo pastatyti tik toks valdovas, kuris visiškai kontroliavo visą šalies ekonomiką. Jam turėjo priklausyti viskas: medžiagos, neriboti darbo jėgos resursai, geriausių šalies meistrų menas. Cheopso valdymas buvo Egipto faraonų galybės viršūnė. Po jos prasidėjo smukimas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1981 žodžiai iš 6268 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.