Senovės egipto istorija
5 (100%) 1 vote

Senovės egipto istorija

Senovės Egipto istorija

Senovės Egipto istorija laikomas laikotarpis nuo priešdinastinio laikotarpio iki Egipto įjungimo į Romos imperiją. Pradžią Egipto civilizacijai, galima sakyti, davė Nilo upė. Kiekvienų metų liepos – spalio mėnesiais Nilas patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant liko nepakitusi, o jo slėnį supa iš visų pusių dykuma, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai.

Priešistorė

Archeologijos duomenys liudija, kad išsivysčiusi Egipto visuomenė egzistavo gerokai anksčiau už vieningos valstybės susidarymą. Tebesitęsiantys kasinėjimai Egipte pamažu keičia mokslininkų požiūrį į Egipto civilizacijos kilmę. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 m. pr. m. e.

Chronologija

Tradiciškai pagal Manetono periodizaciją Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus ir dinastijas, išskiriami trijų karalysčių – senosios, vidurinė ir naujosios – laikotarpiai. Egipto istorijos įvykių datavimas tebėra tyrimų objektas. Įprastinis datavimas nėra pilnai paremtas patikimomis absoliutinėmis datomis.

Priešdinastinis laikotarpis (~3200 – ~2920 m. pr. m. e.)

IV tūkstantmetyje pr. m. e. jau aptinkamos žemdirbių kultūros. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primitivių valstybinių junginių, vadinamų ‘nomais’. Šį procesą skatino irigacijos sistemos atsiradimas. IV tūkst.pr.m.e. II pusėje, prie Nilo susidarė 2 valstybiniai junginiai: Aukštutinis (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis (Nilo deltoje) Egiptas. Dėl valdžios pasienio regionams tarp šių valstybių nuolat kildavo karai. Kuri iš valstybių laimėjo, dokumentinių įrodymų nėra, išliko tik legenda, kad Aukštutinis Egiptas valdant karaliui Menui apie 3100 m. pr. m. e. užėmė Žemutinį Egiptą. Menas sukūrė dviejų valstybių sąjungą ir tapo pirmuoju Aukštutinio ir Žemutinio Egipto valdovu. It po to Egiptas laikytas dviejų karalysčių sąjunga, o naujo valdovo karūnavimas simboliškai sujungdavo šias valstybės dalis. Prasidėjo ankstyvasis dinastinis laikotarpis. Iki pirmosios dinastijos pabaigos 2780 m. pr. m. e. Egipto valstybė sustiprėja, jos įtaka siekia Numidiją.

Senoji karalystė

Senoji karalystė (2700 – 2250 m.pr.kr.) prasideda su trečiaja dinastija 2707 m. pr. m. e. Senosios karalystės įkūrėjas Džoseris. Šalis padalinama į smulkesnius administracinius vienetus. Būdinga stipri centralizuota faraono valdžia. Faraonui padeda valdyti: viziris, nomuose – faraono paskirti inspektoriai, nomarcho skiriami valdininkai. Sukuriamas sudėtingas biurokratų aparatas. Senoji karalystė yra laikotarpis, kuriame randame tipiškiausią egiptiečių meną, religiją ir kultūrą. Nuo trečiosios dinastijos stiprėja Saulės kaip pasaulio dievo supratimas, pamažu išstumiantis senesnius tikėjimus, kad žemiškasis dievas yra faraonas. Dėl to karaliai rėmėsi tuo, kad ir po savo mirties jie išlaiko veiksmingą galią. šio įsitikinimo akivaizdžiausias pavyzdys yra piramidės, kurios buvo statomos tik senosios karalystės laikotarpiu. Piramidės buvo statomos vis didesnės ir stipresnės, tam kad amžiams išlaikytų faraonų kūnus ir galią. Apie 2600 pr. m. e., ketvirtosios dinastijos metu – pastatytos garsiosios piramidės prie Gizos (netoli Kairo), siekiant pademonstruoti faraonų religijos ir valstybės galią. Didžiausios piramidės buvo pastatytos valdant faraonams Cheopsui ir Chefrenui. Iš Egipto valdžios išsilaisvino Nubija, kuri jau ilgą laiką buvo valstybės dalimi.

I-asis tarpuvaldis

Nuo 2200 iki 2050 m. pr. m. e. – I-oji krizė arba suirutės laikotarpis. Susilpnėjo centrinė valdžia, smuko amatai, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai.

Vidurinė karalystė

Vidurinė karalystė (2050 – 1750 m.pr.kr.) Sostinė iš Memfio perkeliama į Tėbus. Mentuchotepas atkuria vieningą Egipto valstybę, kuri vėl tampa centralizuota. Egipto įtakon patenka Palestina, Sirija, Finikija. Išplečiama irigacinė sistema (drėkinimo įrenginiai), pagyvėja prekyba, statybos, auga amatai, žemdirbystė, gyvulininkystė. Buvo praplėsta Egipto teritorija iki antro Nilo slenksčio. Didėjo turtinė nelygybė. Šalia diduomenės iškilo žemdirbiai, amatininkai; gausėjo nusigyvenusių žemdirbių, vergų (vergovės šaltinis – karai).

Antrasis tarpuvaldis

II krizė arba suirutės laikotarpis (1750 – 1580 m.pr.kr.). Antruoju tarpuvaldžiu Egiptą buvo užkariavusio klajokių hiksų gentys.

Naujoji karalystė

Naujoji karalystė (1580 – 332 m.pr.kr.) Echnatonas pirmosios monoteistinės reformos autorius, jis šito siekė, nes norėjo padaryti svao vaikų valdžią paveldimą, vieno dievo idėją, monoteizmo idėją, gavo iš vergų žydų. Visuomenė to nepriėmė, nes jau 2000 metų buvo susiklostęs politeizmas. Jam mirus valdžia perėjo į Hatčepsusos rankas, ji buvo pirmoji pasaulyje moteris valdovė. Jai valdant Egiptas suklestėjo. Buvo vengiama karų, todėl buvo intensyvios statybos. Kitas garsus valdovas Ramzis II – diplomatinėmis derybomis iš hetitų Egiptui atitenka žemės. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. 525 m.pr.kr. persai užima Egiptą, o 332 m.pr.kr. Aleksandras Makedonietis (prasideda Helenizmas). Nuo 304
m.pr.kr. Egiptą ima valdyti ptolemėjų dinastija, ir jų gasioji valdovė Kleopatra, kuriai nusižudžius 30 m.pr.kr. Egiptas atsiduria Romos valdžioje. Civilizacijos žlugimas prasidėjo nuo Echnatono religinės reformos. Ją pradėjo Amenchotepas III, kuris pasivadino Echnatonu ir norėjo, kad jį garbintų kaip dievą. Įkūrė sostinę Achetatoną. Jis uždraudė garbinti senuosius egiptiečių dievus. Po jo mirties reformą tęsė jo žmona Nefertitė ir sūnus Tutmozis III, po kurio mirties reforma žlugo, nes egiptiečiai nepripažino naujojo dievo. Tačiau ši reforma padėjo pagrindus dezintegracijai. Nepriklausoma valstybe Egiptas išliko iki 1300 m. pr. m. e., vėliau įėjo į kitas senovės ir Antikos imperijas. Civilizacijos laimėjimai:

– Raštas – hieroglifai. Atsirado 3100 m. pr. Kr. Sukūrė hieroglifinį, hieratinį ir demotinį raštą.

– Matematika.

Mokėjo atlikti keturis aritmetikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis.

– Geometrija.

Naudojo apytikslę π reikšmę (4×(8/9)² arba 3,160493…) apskritimo plotui skaičiuoti. Mokėjo išmatuoti žemės sklypą, statyti geometriškai labai tikslias piramides.

– Astronomija. Stebėjo dangaus kūnų pokyčius.

– Medicina. Jau buvo okulistų ir terapeutų. turėjo ligų vadovėlius.

– Sudarė kalendorių (paklaida 6 val.)

– Steigė mokyklas (vaikai mokėsi 12 metų).

Religija

Politeistinė (2000 dievų). Tikėta pomirtiniu gyvenimu, todėl stengtasi kūną apsaugoti nuo irimo jį balzamuojant aliejais ir druska. Mumijos laidotos su amuletais ir Mirusiųjų knyga. Ši knyga buvo rašoma ant papiruso ritinėlių, Joje daug užkeikimų, himnų dievams. Kiekviena gyvenvietė turėjo savo Dievą. Kiekvienas Dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį. Dievai buvo vaizduojami zoomorfinio pavidalo t.y. vaizduojami su žmogaus galva ir gyvūno kūnu ir atvirkščiai. Aukščiausias dievas saulės dievas Amonas Ra. Kiti dievai: Ozyris (mirusiųjų valdovas), Izidė (gyvybės ir sveikatos deivė), Horas (dangaus dievas), Setas (karo ir chaoso dievas), Hatora (Menų ir meilės deivė) ir t.t. Egiptiečiai garbino ir gyvūnus: jautį Apį, krokodilus, kates, gyvates ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1105 žodžiai iš 3497 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.