Senovės graikija arba antikinė graikija
5 (100%) 1 vote

Senovės graikija arba antikinė graikija

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos

VII c klasės mokinio Justo Deksnio

Istorijos referatas

[pic]

Turinys1.

Pratarmė……………………………………………………….

..3psl.

2. Demokratijos atsiradimas………………………………….4psl.

3. Atėnų

demokratija……………………………………………4psl.

4. Atėnų politinės

institucijos………………………………..5psl.

5.

Sparta…………………………………………………………

…..6psl.

6. Kretos

istorija………………………………………………….6psl.7. Mikėnų

civilizacija…………………………………………..7psl.

8.

Troja………………………………………………………….

…..8psl.

9. Graikų

dievai…………………………………………………..9psl.

10. Olimpo

dievai………………………………………………..10psl.

11.

Nimfos…………………………………………………………

11psl.

12. Graikų

filosofai……………………………………………..12psl.

13.Aleksandra Makedonietis………………………………..14psl.

14.Teatras……………………………………………………….

…15psl.

16.Olimpinės

žaidynės………………………………………..16psl.

Pratarmė

Senovės graikai yra vieni pirmųjų europiečių, susipažinę su Rytų

civilizacijų laimėjimais ir išplatinę juos Europoje. Rytiečiai graikus

išmokė abėcėlės, kuri buvo gerokai supaprastinta dantiraščio ar hieroglifų

forma. Raštas graikams padėjo įamžinti filosofų, poetų, politikų darbus ir

mintis.

Graikų mąstytojai kitu žvilgsniu pažvelgė į juos supantį pasaulį.

Jie tikėjo, kad žmonijos likimas priklauso nuo dievų valios, tačiau pradėjo

suprasti, jog ir žmogus gali pažinti bei paaiškinti gamtos ir visuomenės

gyvenimo reiškinius. Graikai domėjosi valstybės valdymo menu. Jie daug

svarstė, kokia valstybės santvarka geriausia. Deja, graikų valstybių

likimas leidžia manyti, jog geriausia valstybės santvarka taip ir nebuvo

sukurta.

Graikų mitai dar ir dabar yra įkvėpimo šaltinis

rašytojams,dailininkams,skulptoriams.Senovės graikai sukūrė daug įdomių

mitų, bet vienas yra ypatingas. Kuo jis įdomus? Svarbiausias graikų dievas

Dzeusas įsimyli finikiečių karaliaus dukterį Europę ir, pavirtęs jaučiu,

pagrobia ją. Europė atsiduria nežinomoje žemėje, kuri vėliau pavadinama jos

vardu.

Senovės Graikijos istorija

Demokratijos atsiradimasAristokratai tradiciškai turėjo afiliacijos teisę, o tai tapo reikšminga

prasidėjus vidinėms migracijoms, nes tik per įsūnyjimą migrantai galėjo

įsitraukti į kitas, ne gimtąsias bendruomenes. Aristokratų valdžią stiprino

ir teisė teisti už nusikaltimus. Teisės samprata buvo kitokia. Nusikaltimas

praktiškai nesiskyrė nuo nuodėmės. Žmogžudystės atveju spręsta kaip

pralietas kraujas užteršė žemę. Dėl to VII-VIII a. pr. m. e. masiškai

vykdomi „apvalymo“ aktai. Tai galėjo daryti tik aristokratai. Aristokratų

rolė prieštaravo naujai ūkinei situacijai. VIII a. pr. m. e. įtampa pasiekė

viršūnę. Labiausiai nusiteikę kovoti su arsitokratais buvo pirkliai. Tai

buvo naujas pirklių-amatininkų-piratų sluoksnis. Kova prasidėjo dėl

įstatymų kodifikacijos. Užrašyti įstatymus galėjo tik patys aristokratai.

Aristokratams buvo būdingas asketiškas gyvenimo būdas, tačiau VII a.

padėtis keičiasi. Prekeiviai savo gyvenimo būdu užkrečia dalį aristokratų.

Nusigyvenę aristokratai VII a. vid. sudarė patį revoliucingiausią

visuomenės sluoksnį. Jie tampa tarpsluoksniu tarp aristokratų ir prekeivių.

VII a. viduryje susidaro patinė situacija. Nusigyvenę aristokratai pradeda

vadovauti tironiškai-demokratiškai revoliucijai. Tirono (tyrranos) sąvoka

tuo metu neturėjo blogos reputacijos. Tirono valdžia rėmėsi balanso

principu, paveldima buvo tik retais atvejais. Svarbiausias tirono vaidmuo

buvo teisės kodifikavimas. Tironai palaikydavo gerus ryšios su Dionizo

religija ir kultais, kurie buvo liaudiški, stengėsi uždrausti aristokratinę

religiją.

Tironai atsirado visuose Graikijos miestuose su kai kuriomis išimtimis –

Mitilena ir Atėnais. Mitilenoje sukuriama renkama valdovo pareigybė –

itakas Aisinetas (teisėjas, turintis valdovo įgaliojimus), kuris renkamas

10-iai metų. Atėnuose renkamas tironas (dialatas) yra Solonas. Jų

įgaliojimai buvo tironiški, bet pareigybės renkamos ir ribotos laiku.

Spartos ir Kretos vystymasis pasuko kita kryptimi. Kretos ir Spartos

aristokrati patys sutinka užrašyti įstatymus, užbėgdami už akių tironams.

Sparta turėjo 28 seniūnų
tarybą ir du karalius (Likurgo santvarka), be to

eforatą – stebėtojų tarybą. Tai balansuojant valdžią demokratijos Spartoje

neatsirado.

Atėnų demokratija

Klasikinis polis, kuriame matome demokratijos vystymąsi yra Atėnai. VII a.

pr. m. e. įvykdomos pirmosios reformo – Drakonto įstatymai. Kilono bandymas

įvykdyti tironišką perversmą nepavyksta. 594 m. Atėnų aristokratai išrenka

Soloną dialaku 10-čiai metų. Solonas per šį laikotarpį įtvirtino

demokratijos pagrindus.

561 m. pr. m. e. Persistratas įvykdo sėkmingą perversmą, pasitelkęs Spartos

kariuomenę. Paskutinė Atėnų demokratijos pakopa siejama su Kleistenio

vardu. Jis likviduoja bet kokius aristokratijos reliktus. Kleistenis suardo

Atėnų bendruomenę, jos galimybes grupuotis pagal interesus. Jo santvarkoje

grupinių interesų būti neturėjo, buvo sukurtos tritijos, kurios būdavo

sumaišomos, kad negalima būtų balsuoti geografiniu principu.

Atėnų politinės institucijos

Atėnų politines institucijas galima būtų išskirstyti į 3 dalis pagal

valdžios pobūdį: tautos susirinkimas, taryba ir renkami pareigūnai-

archontai ir strategai.Susirinkimas priiminėjo politinius sprendimus, o taryba užsiimė politikos

įgyvendinimu ir administraciniais reikalais. Tautos susirinkimas būdavo

šaukiamas kartą per mėnesį, vėliau maždaug 4 sykius, per metus būdavo apie

50 susirinkimų. Susirinkimas būdavo sušaukiamas Tarybos sprendimu.Reikšmingiausios archontų ir areopago institucijos nuo maždaug V a. ėmė

prarasti realią valdžią, kuri koncentravosi taryboje. Archontai buvo

pasidaliję pareigybes ir faktiškai vadovavo valstybei. Nors jų faktiška

galia buvo labai maža iš piliečių jie susilaukdavo ypatingos pagarbos,

matyt dėl sakralinių, simbolinių šių pareigų pobūdžio.Archontai turėjo savus pavadinimus. Tai eponimas, basilėjas, polemarchas ir

6 tesmotetai. Eponimas savo laiku simbolizavo aukščiausią valstybinę galią,

jo vardu būdavo pavadinami metai. Atėnų demokratijos laikais eponimui liko

tik kai kurios teisminės funkcijos. Aristokratijos metu basilėjas buvo

vyriausias atstovas nuo tautos dievams. Sąlyginai šnekant, vyriausiojo

žynio pareigos basilėjui išliko ir demokratijos laikais. Archontas

polemarchas buvo nominalus kariuomenės vadas. Tačiau demokratijos laiku

jokios realios įtakos kariuomenei neturėjo, o tik vykdė kai kurias

religines su karo dievais susijusias kulto apeigas. Tesmotetų sferai

priklausė pirmininkavimas tam tikrose bylose.Taryba buvo sudaroma iš 400, o vėliau iš 500 narių, išrenkamų burtais

vienodai nuo kiekvienos filės, t.y. po 50 iš kiekvienos. Taryba (arba bulė)

buvo turbūt artimiausiais šiuolaikinei vyriausybei Atėnų demokratinės

sistemos organas. Tie, kuriems buvo pavedamas prižiūrėti tam tikrą

projektą, atlikdavo panašias į ministro funkcijas.Kad darbas būtų efektyvesnis nuolat dirbdavo tik 1/10 tarybos- kiekvienos

filės atstovai posėdžiaudavo 1/10 metų (dar buvo įjungiama po vieną atstovą

iš kiekvienos filės). Kadangi taryba nuolat dirbdavo (1/3 pasilikdavo ir

naktimis), tai už laiką praleistą valstybinėse pareigose piliečiai gaudavo

nedidelį atlyginimą. Tas dešimtadalis tarybos narių vadinosi pritanėjais, o

jų tarybos dalis- pritanija. Pritanų rankose faktiškai buvo vykdomoji

valdžia. Taryba taip pat ruošdavo praktiškai visus nutarimus susirinkimui

tvirtinti, o kadangi susirinkimai vykdavo gana dažnai, tai buvo nesunku

visus sprendimus priimtus taryboje patvirtinti susirinkime.

Kariuomenės reikalais užsiimdavo renkami 10 strategų. Jų reikšmė buvo

didesnė dėl to, kad strategai galėjo būti perrenkami neribotą kadencijų

skaičių, kariuomenėje veikė tiesioginio paklusnumo (subordinacijos)

principas. Tačiau ir strategų veikla visiškai priklausė nuo tautos

susirinkimo. Kiekvienam karo žygiui ar operacijai susirinkimas paskirdavo

vieną iš strategų, po to jis dėl žygio turėjo susirinkimui atsiskaityti. Po

nepavykusio žygio susirinkimas galėjo strategą bausti, kartais net mirtimi.

Nors iš pradžių strategų kolegija turėjo universalią bendrą veiklos sritį,

bet dėl praktinės būtinybės ji vis labiau skaidėsi, diferencijavosi pagal

veiklą. Ir archontu, ir strategu galėjo būti išrinktas kiekvienas pilietis.

Tiek sprendimų priėmimas tiek sprendimų įgyvendinimas buvo kiekvieno

piliečio pareiga, o ne tik jų išrinktųjų ar jų lyderių. Nors ne visi Atėnų

gyventojai turėjo tokias politines teises, tačiau jokia kita demokratija

žmonijos istorijoje neturėjo tokio didelio dalyvavimo laipsnio.

Sparta

Sparta (gr. Σπάρτη) – vienas iš svarbiausių antikinės Graikijos miestų,

pats galingiausias Peloponeso miestas-valstybė, kuriam priklausė Lakonika

ir Mesenija. Spartos miestas driekiasi centrinėje Lakonikos dalyje,

dešiniajame Euroto upės krante.

Sparta yra ir šiuolaikinis miestas už kelių kilometrų nuo antikinės vietos.

2001 m. duomenimis jame gyvena 16 473 gyventojai.

Spartietiška dvasia

Spartiečiai buvo stiprūs, garbingi kariai. Juos kovos menų mokydavo nuo

septynerių (dar sakoma, kad nuo trejų) metų. Berniukams buvo skirta fizinių

pratimų, skirtų lavinti kūną, pvz. bėgioti per šakas, žarijas. Be to, juos

skaudžiai plakdavo rykštėmis, kad priprastų prie skausmo. Mergaitėms taip

pat buvo skiriama daug dėmesio. Jos buvo taip auklėjamos, kad galėtų

gimdyti stiprius
sveikus vaikus. Jei vaikas gimdavo silpnas ar ligotas,

kūdikį numesdavo nuo skardžio. Taip ruošti kariai buvo puikūs ir įgudę.

Spartos griuvėsiai

Kretos istorija.Mino epochaApie 1900 p. m. e. saloje prasideda salos klestėjimo laikotarpis. Tuo metu

pastatomi rūmai Knose, Feste, Malijoje, Archane (gr. Archanes), Zakre (gr.

Zakros) ir Kidonijoje, todėl galima daryti išvadą, kad Kretą tuo metu valdė

stiprūs valdovai, tačiau tarp jų nesutarimų nebūdavo, matyt, visi pripažino

Knoso valdovo viršenybę. Salos miestai, o ypač sostinė Knosas, pasipuošė

didingais rūmais. Suklestėjo amatai, atsirado raštija ir literatūra. Tuo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1446 žodžiai iš 4809 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.