Senovės roma2
5 (100%) 1 vote

Senovės roma2

Senovės Roma

Roma – heleninės civilizacijos tęsinys.

Tradicinė Romos valstybės istorijos periodizacija yra tokia:

I. Karalių epocha – 753-509 m. pr. Kr.

II. Romos respublika – 509-27 m. pr. Kr.

1. Ankstyvoji respublika – 509m. pr. Kr.

2. Vėlyvoji respublika – 27 m. pr. Kr.

III. Romos imperija – 27 m. pr. Kr.-476 m. po Kr.

1. Principatas – 27 m. pr. Kr.-193 m. po Kr.

2. Krizė -193-284 m.

3. Dominatas – 284-476 m.

Aristokratinė respublika

Padavimas pasakoja, kad VI a. pr. Kr. pab. Romą valdęs labai žiaurus karalius Tarkvinijus. 509 m. pr. Kr. romėnai jį išvijo ir panaikino karaliaus valdžią. Valdžia Romoje pasidarė renkama.

Visa valdžia priklausė senatui. Senatas leido įstatymus, savo nuožiūra tvarkė vidaus ir užsienio politiką. Senato nariais galėjo tapti ne jaunesni kaip 45 metų amžiaus žmonės, turintys tam tikrą turtą, atlikę karo prievolę ir pabuvę valdininkais – magistratais. Senato darbams turėjo pritarti centurijų komisijos, į kurias piliečiai patekdavo priklausomai nuo savo turto.

Aukščiausioji civilinė ir karinė valdžia priklausė konsulams. Jie vadovavo respublikai, šaukė komisijas ir senatą, vadovavo kariuomenei, siūlė įstatymus, vadovavo religinėms apeigoms.

Vykdomoji valdžia priklausė magistratams (tai renkamos, kasmet perrenkamos, kolegialios, neapmokamos pareigybės).

Teisingumu rūpinosi pretoriai.

Cenzoriai tikrino senato sudėtį, prižiūrėjo mokesčių paskirstymą, surašinėjo gyventojus.

Edilai rūpinosi Romos miesto tvarka, aprūpinimu, saugumu. Jie taip pat organizuodavo viešąsias šventes.

Kvestoriai tvarkė iždą, rinko mokesčius.

Nuo 494 m. pr. Kr. iš plebėjų pradėta rinkti tribūnus, kurie turėjo ginti patricijų skriaudžiamus plebėjus. Tribūno namų durys buvo atviros dieną ir naktį, kad plebėjas galėtų bet kuriuo metu kreiptis pagalbos.

Pamažu Roma tapo demokratine respublika.

IV a. pr. Kr. plebėjams buvo padaryta dar daugiau nuolaidų. Apie 300 m. pr. Kr. plebėjai gavo teisę tapti vyriausiaisiais dvasininkais. Ši teisė galutinai sulygino plebėjus su patricijais.

Nykstant luomų nelygybei, vis labiau ryškėjo turtiniai skirtumai. Susidarė nauja aristokratija – nobiliai, pasiturintieji ne kilmės, bet turto pagrindu. Jie tapo valdančiuoju sluoksniu.

Valstybė kariavo be paliovos. Nemažai rūpesčių romėnams sukėlė galai (keltai). 390 m. pr. Kr. jie puolė Romą ir užėmė miestą. Galai Romoje išsilaikė apie 6 mėn., tačiau Kapitolijaus paimti neįstengė. Iki III a. pr. Kr. Roma pavergė visą Šiaurės ir Vidurio Italiją. Apeninų pusiasalyje buvo sukurta Romos valdoma imperija. Visa Italija buvo suskaldyta į mažus vienetus, kuriems sudarytos labai skirtingos sąlygos. Tuo buvo siekiama suskaldyti tautas, kad šios nesusivienytų kovai prieš Romą.

Kolonijos titulai buvo suteikiami miestams, kuriuose gyveno Romos kolonistai, tebeturintys visas Romos piliečių teises.

Kiti miestai – municipijos – galėjo steigti savo institucijas, bet privalėjo vykdyti įsipareigojimus Romai.

Dar kiti miestai – lotynų kolonijos – buvo tarsi Romos palydovai už jos teritorijos ribų. Pamažu jie, kaip ir municipijos, įgijo visišką Romos pilietybę.

Nuo III a. pr. Kr. vid. įvairiais pretekstais Roma įsitraukė į virtinę karų. Kai jie baigėsi apie 30 m. pr. Kr., Roma jau valdė visą Viduržemio jūros baseiną.

Roma ėmėsi atkurti politinę helenų vienybę. Taip prasidėjo pūnų (taip romėnai vadino kartaginiečius) karai.

146 m. pr. kr. Kartagina buvo visiškai nugalėta. 30 m. pr. Kr. Roma prisijungė ir Egiptą. Dabar ji buvo milžiniška valstybė, kurios viduryje plytėjo Viduržemio jūra.

Pasaulio valdovais romėnai tapo todėl, kad, nuolatos kariaudami, visada sugebėjo atsisakyti savo papročių ir įpročių, jei tik matė, kad juos galima pakeisti geresniais.

Karai ir pergalės labai sutrikdė gyvenimo pusiausvyrą.

1. Romėnų imperializmas valstybei davė tokių didelių pajamų iš karo grobio ir vergų prekybos, jog Italijoje Romos piliečiai buvo atleisti nuo žemės nuo-savybės mokesčio.

2. Užgrobti dvasiniai ir materialieji turtai neišėjo Romai į naudą. Jie romėnus ištvirkino. Žmonės ėmė veltėdžiauti.

3. Roma politiškai sujungė Heladę, bet ši sąjunga buvo tragiška. Ginklu užkariautas teritorijas romėnai pranoko tik technika, lupikiška buhalterija. Bet jie negalėjo susilyginti su pavergtom tautom kultūra, inteligentiškumu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 680 žodžiai iš 1341 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.