Senstančio žmogaus kognityvinė raida
5 (100%) 1 vote

Senstančio žmogaus kognityvinė raida

112131



TEMA:

„SENSTANČIO ŽMOGAUS KOGNITYVINĖ RAIDA“

PLANAS:

1.Savivoka:Kas tai kognityvinė teorija?

2.Ar tai apie save?

3.Asmenybės senėjimo teorija:

A}Modernioji teorija.

B}Naujausios senatvės teorijos

4.Senstančio žmogaus kognityvinė raida:

A}Mąstymas.

B}Suvokimas

5.Psihinės būsenos:emocijos ir motyvai

6.Išvados ir asmenybės raidos senstant pasikeitimai.

Nuorodos į literatūrą:

1.Barbara Hansen Lemme „Suaugusiojo raida“ 3 skyrius 104-105 psl.

2.Juozas Kairys „Senatvės psihologija“ 3.skyrius 54.psl.

3.Vytauto Didžiojo universitetas“Socialinė gerantologija:ištakos ir perspektyvos“ 4.28 4.3 4.31 4.32 91-99 psl.

4.David Myars“Psichologija“16 skyrius 561-566 psl.

Ateina laikas ,kai pasaulis tampa nesuprantamas,nepriintina tampa naujas gyvenimo stilius,atsiranda pojūtis,kad mes pasauliui svetimi.Senėjimo požymis-praeities ‚“balanso“suvedimas.Žmogus tarsi atsisako gyvenimo,žiūri į save tarsi į numirusį,mąsto apie tai,kas liks po jo.?Bet anaiptol,tai nereiškia.kad bet kokia kaina stengiantis išlaikyti jaunatvę,galima palengvinti savo dalią irnetapai juokingu.Žmogus ima jaustis nereikalingas sumažėjus fizinėms ir psichinėms galimybėms,net ir nedidelio dėmesio ir atminties susilpnėjimas dažnai išgyvenamas kaip pavojus .Mūsų visuomenės vertybių hierarhijoje didelę reikšmę turi darbas. Daugelis žmonių darbo netekimas išėjimas į pensiją sumažina savo vertės suvokimą .Susidaro įspūdis,kad seni žmonės tuo mažiau gerbiami visuomenės,kuo daugiau dėl medicinos pažangos pailgėja jų gyvenimas.Dėl to kyla žmonių noras kuo ilgiau dirbti.Įvyksta pokyčių ir tarpasmeniniuose santykiuose.Miršta daugiau vis artimųjų ,pažystamų draugų,o naujus kontaktus darosi vis sunkiau užmegsti.Pamažu ,bet neišvengiamai žmogumi ima rūpintis kaip daiktu.Žmogus nustoja būti asmenybe.

Kas gi pasidaro,kad žmogus nustoja būti asmenybe?

Pirmiausia turime susivogti savivoką. Kas aš? Ar mes patys save suvokiame ir apibūdiname,“įsitikinimą kas mes esame“ Taigi savivoka yra pažinimo savęs arba teorija apie save.

Tai pažintinė arba psichinė koncepsija.

Niekur mes nei vienas nepabėgsime visi be perstojo senėsime toks jau tas pasaulis .

L.Neugarten tyrinėjo senėjimo teoriją .Ji aptarė gyvenimo ciklą,remdamasi dviem prielaidomis.Pasak vienos jų,pereinamieji gyvenimo įvykiai yra apriboti laiko.Antra parodo,kaip pereinamieji įvykiai įtakoja asmenybės ego pokyčius.Kitaip tariant,kiekvienas asmuo turi „socialinį laikrodį“,o asmens elgesio normas lemia amžius.Neugarten manymu ,svarbiausios asmenybės savybės tampa vis akivaizdesnės.Ji išvardija aštuonis individualius senėjimo stilius.Pirmo stiliaus atstovai-reorganizatoriai ,senatveje bandantys savo gyvenimą pertvarkyti ir prisitaikyti prie mažėjančių galimybių bei jėgų..Pavyzdžiui,išėję į pensiją jie keičia butą į mažesnį ,o sušlubavus sveikatai keliasi gyventi arčiau vaikų.Antras stilius-adiktyvus ,o jo atstovai linkę visą dėmesį ir energiją sutelkti į vieną reikšmingą veiklą ar tikslą.Senėjimas reiškiasi liguistu prisirušimu prie televizoriaus arba nepaliaujama politine veikla,arba obsesyviomis mintimis apie sveikatos išsaugojimą.Teti,įvardyti kaip įsipareigojusieji,linkę visko atsisakyti.Pvz,jie nesutinka nors valandą prižiūrėti anūkus arba atsikelti pavalgyti,nors jėgos tai dar leidžia.Ketvirto stiliaus atstovai atkakliai bando išlaikyti tokį gyvenimo būdą,prie kurio yra pratę,ir ignoruoti senstančio pokyčius.Penkta grupė pasižymi stipriai reiškiamu pykčiu,tačiau ši emocija jiems padeda ilgiau išlikti savarankiškais.Šeštam stiliui būdingas saugumo ir priežiūros poreikis.Seni žmonės nori būti priklausomi nuo kitų.Apatiški seni žmonės sudaro septintąją grupę,vadinamą“supamosios kėdės“kategoriją.Paskutinio aštunto stiliaus atstovai pasižymi chaoso kėlimu,pvz. tvarkydamiesi sukelia dar didesnę netvarką.

Apibendrinant galima teigti,kad asmenybės teorijoje senėjimas suprantamas kaip adaptacijos procesas,kuris lemiamas veiksnys yra senstančiojo asmenybė.

Kadangi mes šnekame apie kognityvinę senstančio žmogaus raidą reikėtų išsiaiškinti ,kas gi ta kognityvinė teorija.

Hans Thome ištyrė senstančių asmenybės kognityvinį aspektą.Jo teorijoje dėmesys sutelkiamasį suvokimo procesą ir pabrėžiama,jog suvokimas senatvėje labai pakinta dėl vis blogiau funkcionuojančių jutimų sistemą.Jis tampa perdėm subjektyviu,kartais atsiranda įvairių haliucinacijų.Susiduriama su neegzistuojančiais jutimų reiškiniais:užuodžiami nesami kvapai,valgant pakinta skonio pojūčiais ir pan.Todėl priimami sprendimai tampa neadekvatūs situacijai. Savęs suvokimas taip pat gali kisti:seni žmonės laiko save nesenstančiais,jiems atrodo,kad sensta tik jų bendraamžiai .Su greitomis reakcijomis ir gera atmintimi susiję protiniai sugebėjimai silpsta,bet ilgo apmąstymo ir bendro išsilavinimo reikalaujantys protiniai sugebėjimai išlieka stabilūs.

Manoma,kognityvinė raida sąlygoja blogėjantį prisitaikymą prie savęs ir aplinkos tai sukelia stresą.

Gebėjimas pažinti save ir ar žmogus pajėgus suvokti,kad nuo jo priklauso ,kaip jis priima tikrovę.Daugelis psichologų bando suprasti senatvės kaip gyvenimo erdvėje vykstančių elgesio pokyčių sampratą.Vienas iš jų Paul
Baltes.jo manymu ,teigiamus pokyčius sąlygoja kristalizuotas intelektas,kompensuojantis takujį inyelektą ir sukuriantis pusiausvyrą tarp patiriamų laimėjimų ir praradimų.Tad savęs kaip sugebančio atsispirti senatvės praradimas suvokiamas,Baltes teigimu,yra optimizacijos ir kompencasijos padarinys.

Pasak kitos moderniosios senatvės teorijos ,senatvės įtaiga eiga įtakoja kai kurios asmenybės pokyčius,tačiau esminiai bruožai per visą antrają gyvenimo pusę išlieka nepakitę. Prie nekintamų bruožų priskiriama:meurotiškumas-stabilumas;ekstraversija-introversija,atvirumas patyrimui-uždarumas,sugyvenamumas-konfliktiškumas,raciolanumas-iraciolanumas.

Elgesio genetikos teorijoje dėmesys sutelkiamas į paveldimus veiksnius,o stabilumas laikomas nulemtu tarp genetinių ir aplikos komponentų.

Dar vienos naujosios senatvės teorijos kūrėjas Larso Tornstam labai įdomiai teigia ,kad senstant vyksta trijų lygių ontologiniai pokyčiai:

A}kosminiame lygyje kinta laiko ,erdvės ir daiktų suvokimas.

B}savęs suvokimo lygyje gilėja savęs pažinimas,atskleidžiamos blogos ir geros savybės,egocentriškumą pakeičia altruiizmas.

C}socialinių ryšių lygmenyje nauda grindžiamą bendravimą pakeičia panašių vertybių pagrindu atsirandantys ryšiai.

Šioje senatvės teorijoje esme laikomas kūrimas trijose šakose:biologinėje,socialinėje irpsichologonėje.Chaosas kylantis vienoje šių šakų ,gali įvesti tvarką kitoje šakoje.Pavyzdžiui,susirgus liaujamasi piknaudžiauti alkoholiu.Skyrybų atveju kyla chaosas socialinėje sferoje,bet gali suintensyvėti asmenybės augimas.Tuo tarpu artėjanti mirtis senatvėje skatina džiaugtis kasdienybe.

Kadangi senstančio žmogaus kognityvinė raida keičiasi reikia panagrinėti kas gi pasidaro su senstančio žmogaus mąstymu,suvokimu irjutimų sistema. Pirmiausia mąstymas.Mąstymas-tai psichinis procesas, kurio dėka susidaro netiesioginis ir apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse.Mąstymas neįmanomas be jutminio pažinimo.Psichiniai veiklai būtinas tam tikras optimalus dirgiklių ar poveikių kiekis,antraip smegenys netektų aktyvumo.Jutimo organais sukaupta,suvokta ir atmintyje laikoma informacija yra ta medžiaga,kuria manipuliuoja mąstymas,pertvarkydamas,grupuodamas ir sistemindamas.Kita vertus mąstymas nėra mechaninė pojūčių suma.Vaizdžiai tariant,mąstymas yra perėjimas iš pojūčio ir suvokimo į mintį „įvilktą“ žodinėn ar grafinėn formon.Mąstymas skirtingai nuo pojūčių ir suvokimų,atspindi ne atskirus daiktus ir jų savybes,bet reiškinių esmę,vidinius ryšius,funkcijas,priklausomybę,raidos dėsningumus.Mąstymas-tai problemų sprendimas,remiantis sąvokų sistema ir uždavinio sprendimo sąlygomis.

Mokėjimas naudotis mąstymo procesu įvairiose gyvenimo situacijose vadinamas intelektu.Suaugusio žmogaus intelektas skirstomas į takujį ir kristalizuotą.Kristalizuotas intelektas priklauso nuo kultūros ,sukauptų žinių,problemų sprendimo būdų,išmoktų dar pradinėje mokykloje, tiesioginių instrukcijų ir socializacijos dėka.Tai-kalbos pažinimas ir savos kultūros įgūdžiai.Kristalizuoto intelekto pavyzdžiai-žodynas, bendroji informacija,socialiniai sprendimai,formaliosios logikos taikymas,tam tikros mechaninės žinios.Takusis intelektas siejamas su mokėjimu atpažinti santukius tarp stimulų ir pastebėti santykių prieštaringumą.Jo pagrindas-abstraktus euristinis mąstymas,tiesiogiai susijęs su individo neurofiziologine būkle.Peržengus šešiasdešimt metų neurofiziologinė būklė sparčiai blogėja dėl smegenų kraujagyslių sklerotinių reiškinių bei smegenų žievę dengiančių pilkųjų nervinių ląstelių tirpimo reiškinių.Tad senėjant kristalinis intelektas,priklausantis nuokultūrinio paveldo ,netgi didėja.Divergetinis mąstymas{gebėjimas jungti keletą skirtingų idėjų,tinkamų konkrečiai situacijai,bei originalumas}senstant praranda kokybę.Viduriniajame ir vėlyvame amžiuje kūrybinis pajėgumas tiesiogiai susijęs su savęs vertinimu.Patirties, informacijos atrinkimo,interpretacijos reikalaujančios kūrubiškumo formos senatvėje gali net suvešėti.Todėl visą gyvenimą dirbantys protinį darbą net vėlyvajame amžiuje išlaiko kognityvines galias,o senatvėje pradėjusieji ką nors mokytis sugeba intelektą pagerinti.Tad galima teigti,kad pagyvenusių žmonių švietimas-prasminga veikla.

Dabar apžvelgsime senstančio žmogaus suvokimą.Pažinimu gauti aplinkos atspindžiai nepradingsta,paliovus veikti juos sukėlusiems dirgikliams.Atmintis-ankstesnio patyrimo atspindys,to,kas ankščiau pažinta ir išgyventa,įsiminimas,išlaikymas ir atsiminimas.Skiriamos dvi atminties sistemos:trumpalaikė ir ilgalaikė.

Trumpalaikė atmintis yra ribotos apimties ir trunka apie dešimt sekundžių.Už informacijos perkėlimą į ilgalaikę atmintį yra atsakingos smegenys,pvz,už kognityvinį mokymąsi,kaip manoma,atsako smegenų dalis-hipokampas.Naujos informacijos įsiminimas priklauso nuo smegenų žievės aktyvumo.Taigi į ilgalaikę atmintį informacija pereina pasikartojimų,per kuriuos trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į asiciasinių ryšių sistemą,dėka.Be atminties neįmanoma orientuotis aplinkoje,operuoti sąvokomis,nelieka ir pačios asmenybės,nes psichikos individualumas pasiekiamas patyrimo dėka. Senų žmonių gebėjimas išmokti ir įsiminti informaciją yra susilpnėjęs.Jie įsimena jei
įsimenama medžiaga yra suprantama ir susiejama su atmintyje saugomu patyrimu.Užmirštama tai,kas išmokta vėliausiai ir nereikšminga asmenybei.Be to ,svarbų vaidmenį vaidina motyvacija.Juo labiau norima ką nors įsiminti,juo lengviau tai padaryti.Įsiminti gali vykti lėtai,lydimas daugkartinio informacijos kartojimo .Patys smegenys reguliuoja tempą,be to,informacija į ilgalaikę atmintį pereina tik tada ,kai įsiminimo eiga netrikdoma.Skatinant iš išorės,gali atrasti to,ko mokyta,ir paties proceso užmiršimo reiškinys {retrogradinė amnezija}

Manoma,kad sąvoka procesų sunkumų atsiranda dėl dėmesio skirstymo siaurėjimo (seniems žmonėms sunku vienu ir tuo pačiu metu kalbėti su keliais asmenimis) blogėja dėmesio selektyvumas,todėl sunku atsirinkti svarbią informaciją.Senstantys mokosi,tačiau labai lėtai.Lėtėjant reakcijos laikui,užduotims atlikti prireikia daugiau laiko negu jaunystėje.Vadinasi,būtinos tokios mokymosi sąlygos,kuriomis galima rinktis mokymosi tempą pačiam.Be to ,į nesėkmes seni žmonės reaguoja stipriau,todėl jiems būtinas palaikymas, o mokomoji medžiaga turi būti jiems svarbi.Atminties tyrimai rodo,kad trumpalaikė atmintis,t.y. gebėjimas įsiminti, senstant nesumažėja.Vis sunkiau atgaminti tai, kas ne taip seniai buvo įsiminta.Dažnai pasireiškia epizotinė anterogradinė amnezija,taip pat praeities reminiscencijų antplūdis.Puikiai prisimenama,kas įvyko jaunystėje ar net vaikystėje.Tyrinėtojų manymu ,reminiscencijos skatina permąstyti gyvenimą ir sudėklioti galutinai užbaigtą gyvenimo vaizdą reikalingą asmenybės intergralumui pasiekti.Kaip seni žmonės sprendžia savo gyvenimo problemas,labai priklauso nuo emocijų labilumo(impulsyvumo) ir nuo įvaldytos reflekcijos.Vieni priima sprendimus net impulsyviau negu jaunystėje,kiti linkę situacijas sistemiškai analizuoti.Dažnai sakoma,kad senstant susikaupiama didelė patirtis kompensuoja fizinio ir protinio funkcionavimo sulėtėjimą.Jei kognityvinės galios nesumažėja,asmenybė pasiekia nekomencinę moralę ir taip susiformuoja išmintis.Apie tokį žmogų sakoma ,kad jis intuityvus ,introspektyvus,moka naudotis turima patirtimi,empatiškas ,kantrus ir švelnus.Toks senass žmogus gali tapti kitų mokytoju ir vadovu.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1917 žodžiai iš 3515 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.