Septintosios dienos adventistų bažnyčia
5 (100%) 1 vote

Septintosios dienos adventistų bažnyčia

Septintosios dienos adventistų bažnyčia

Istorija ir pirmieji vadovai

Ankstyvoji adventistų istorija susijusi su dviem vardais: William Miller ir Elen White. Judėjimas, prasidėjęs Europoje XIX a. pradžioje, greitai persimetė į Ameriką, kur daugybė įvairių denominacijų tikinčiųjų pradėjo intensyviai studijuoti Apreiškimą Jonui ir pranašo Danieliaus knygas, bandydami nustatyti, kada Jėzus Kristus turėtų sugrįžti į žemę, ir laukti Jo sugrįžimo. W. Miller buvo vienas jų. XIX a. pirmoje pusėje jis tapo pagrindiniu antrojo Jėzaus atėjimo judėjimo šaukliu ir įkvėpėju JAV. Po ilgų Biblijos studijų W. Miller nusprendė, kad Jėzus turėtų grįžti žemę apie 1843 metus (jis buvo numatęs, jog tai turėtų įvykti nuo 1843 m. kovo 21 d. iki 1844 m. kovo 21 d.). Tapęs baptistų pamokslininku jis dalijosi savo atradimu ir pamokslavo, skelbdamas antrojo Jėzaus atėjimo žinią. Nuo 1818 m. iki 1843 m. Miller pasekėjų skaičius išaugo iki 50 000. 1844 m. Miller pasekėjų laukė didelis nusivylimas. Lyderis nebandė slėpti savo nesėkmės po nauja teorija apie Jėzaus grįžimą, jis nedviprasmiškai pripažino savo klaidą ir atsisakė remti visokias naujas teorijas bei judėjimus susijusius su greitu Kristaus atėjimu, kilusius po 1844-ųjų „didžiojo nusivylimo“, įskaitant kylantį Septintosios dienos adventistų judėjimą. Netrukus po „didžiojo nusivylimo“ Miller mirė.

Nauja teorija paaiškinanti Miller nesėkmę ir vėliau pagimdžiusi Septintosios dienos adventistų judėjimą, gimė iš karto po „didžiojo nusivylimo“. Vienas iš adventistų – Hiram Edson – staiga suprato, jog Jėzus išties atėjo, tačiau ne į žemę, kaip tikėjosi Miller, bet į dangiškos šventyklos Šventų Švenčiausiąją. Tai paskatino naujos adventistų denominacijos kūrimąsi.

Netrukus judėjimas įgijo dar vieną skiriamąjį bruožą. Dar prieš „didįjį nusivylimą“, kai kurie Miller pasekėjai, užuot šventę sekmadienį, pradėjo švęsti šeštadienį, teigdami, kad ši diena ir yra šabas, kurį įsako švęsti ketvirtasis Dievo įsakymas ir Naujasis Testamentas. Pats Miller šiam požiūriui nepritarė ir tik po „didžiojo nusivylimo“, kai 1846 m. vienas adventistų vadovų – Joseph Bates – išspausdino traktatą „Septintosios dienos šabas – išliekantis ženklas“, septintosios dienos šventimas paplito tarp adventistų. Bates manė, kad šabą švęsti sekmadienį pradėjo Katalikų Bažnyčia, o tai laužo Dievo įsakymą. Šabo šventimas, pasak jo, turėsiąs būti tuo ženklu, kuris paskutinėmis dienomis išskirs Dievo „likučio“ Bažnyčią iš visų kitų bažnyčių. Taip Advento judėjimas pradėjo įgauti šiuolaikinės Septintosios dienos adventistų Bažnyčios formą.

Vis dėlto svarbiausią įtaką judėjimo formavimuisi ir augimui padarė moteris, kuri ir šiandien yra didžiausias Biblijos interpretavimo autoritetas Adventistų Bažnyčioje – Elen White. Nors Septintosios dienos adventistai turi tik vieną šventraštį – Bibliją, tačiau jie taip pat pripažįsta, kad E. White turi pranašystės dovaną ir jos raštai laikomi labai autoritetingais.

White gimė 1827 m. metodistų šeimoje. Ankstyvoje jaunystėje ji susidūrė su Advento judėjimu, o paties Miller apsilankymas jos gimtajame mieste smarkiai paveikė jos gyvenimą. Ji ir jos tėvai netrukus buvo pašalinti iš Metodistų Bažnyčios už simpatijas W. Millerio Advento judėjimui. Artėjant 1844 – tiesiems Elen pradėjo matyti regėjimus ir tai dar labiau sustiprino jos atsidavimą Miller judėjimui. Iškart po „didžiojo nusivylimo“ Elen Harmon (tokia jos mergautinė pavardė) puolė į gilią depresiją, tačiau tai truko neilgai. Po kelių mėnesių mažame maldos susirinkime ji išvydo regėjimą, kuriame matė „adventistus kelyje į dangų“. Tie kurie suabejodavo adventistų tiesa, krisdavo „atgal į iškrypusį pasaulį apačioje, kurį Dievas atmetė“. Regėjimai kartodavosi ir vėliau, o juos lydėdavo keisti fiziniai reiškiniai. Prasidėjus regėjimui ji apalpusi susmukdavo ant žemės, neretai tai trukdavo kelias valandas. Po regėjimo ją, išsekusią ir bejėgę, tikintieji pasodindavo į kėdę ir ji pasakodavo, ką buvo mačiusi. O regėjimų turinys būdavo labai įvairus, tačiau dažniausiai – apie kokią nors problemą ar nesutarimą iškilusį adventistų judėjime. Pvz., J. Bartes išspausdinus traktatą apie šabo šventimą, Elen iš pradžių atmetė šią idėją, bet po susitikimo su autoriumi ji išvydo regėjimą, kuriame Jėzus jai parodė 10 įsakymų su ketvirtuoju šabo įsakymu, paženklintu šviesos aureole. Regėjime angelas jai paaiškino, kad adventistai turi laikytis ketvirtojo įsakymo, jei nori, kad Jėzus sugrįžtų. Dėl jos regėjimo paties Miller atmesto Advento judėjimo septintosios dienos atskala greitai augo ir stiprėjo.

1846 m. Elen ištekėjo už James White’o, tuometinio adventistų judėjimo leidinio redaktoriaus. James pradėjo spausdinti Elen regėjimus ir jos įtaka dar labiau išaugo, kol galiausiai 6 – ojo dešimtmečio pabaigoje ji buvo pripažinta neginčijama Septintosios dienos adventistų lydere.

1863 m. adventistai apsisprendė įkurti savo denominaciją, kurios vienas pirmų prezidentų buvo J. White’as. Elen toliau darė didžiulę įtaką judėjimui. Ji daug rašė ir mokė apie sveikatą ir sveiką maitinimąsi. Ji ragino
nenaudoti tabako, alkoholio ir stimuliatorių – kavos, arbatos ir pan., vartoti mažiau mėsos ir daugiau daržovių, kalbėjo apie fizinių pratimų naudą. Mokydama apie krikščionišką gyvenimą, Elen skatino susilaikymą ir dvasingumą.

White apsaugojo adventistų judėjimą nuo nukrypimų nuo krikščioniškos „ortodoksijos“. Antai XIX a. pabaigoje kai kurie adventistai atmetė Jėzaus dieviškumo doktriną ir tik E. White garsaus protesto dėka adventistų denominacija išvengė rimtų skilimų ir tolesnių nukrypimų. Ji taip pat parėmė išteisinimo tikėjimu doktriną, kurią tarp adventistų jau buvo beveik pakeitęs mokymas apie Dievo įstatymo svarbą ir išteisinimą per jį.

Adventistai veikia daugiau nei dviejuose šimtuose šalių. Paprastai jų evangelizacija vyksta kartu su humanitarinės ir medicinos pagalbos teikimu. Pavyzdžiui, Lietuvoje adventistų misijų organizuojamuose renginiuose visada susipina evangelizaciniai, bibliniai ir sveiko gyvenimo motyvai. Visame pasaulyje Adventistų Bažnyčiai priklauso šimtai ligoninių, klinikų ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų. Bažnyčia turi tūkstančius misionierių, keliasdešimt leidyklų, spausdinančių literatūrą įvairiomis kalbomis, radijo ir televizijos programų.

Adventistai taip pat garsėja mokymo institucijomis, kurių visame pasaulyje priskaičiuojama apie 5000. Ypač žinomas Loma Lindos universitetas, o jo klinika pripažįstama viena geriausių gydymo įstaigų vakarinėje JAV pakrantėje.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1053 žodžiai iš 2729 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.