Sero isaaco newtono gyvenimas ir veikla
5 (100%) 1 vote

Sero isaaco newtono gyvenimas ir veikla

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Filosofijos ir kultūrologijos katedra

Atsiskaitomasis darbas:

“Sero Isaaco Newtono gyvenimas ir veikla“

Darbą atliko:

KTU Humanitariniu mokslų fak.

Filosofijos ir kultūrologijos katedros

Mag. I k. stud.

Laimis Žmuida

Darbą tikrino:

Doc. dr. J. Banionis

KAUNAS 2005

Turinys

Įvadas 4

Newtono tyrimo šaltinių problema 5

Newtono gyvenimas 7

Gimimas ir pirmieji gyvenimo metai (1642-1654) 7

Mokyklos metai Grenthame (1655-1661) 7

Šv. Trejybės koledžas, Cembridge‘o universitete (1661-1669) 8

„Stebuklingieji metai“ (Anni Mirabilles 1665-1666) 8

Newtonas profesorius skaito „paskaitas apie optiką“ (1669-1672) 8

Newtono teleskopas ir Karališkoji draugija (1671-1696) 9

Monetų rūmų prižiūrėtojas (1696-1727) 9

Newtono darbai 10

Matematika 10

Optika 11

Mechanika 12

Alchemija 13

Teologija 13

Newtono darbų įtaka moderniająm mokslui 14

Išvados 15

Išnašos: 16

Naudota literatūra: 17

Įvadas

Darbo tikslas yra aprašyti Newtono gyvenimą ir veiklą, pažiūrėti kokią įtaką jis padarė moderniąjam mokslui.

Darbo objektu pasirinkau Newtono biografiją, nes jis yra laikomas didžiausiu visų laikų mokslininku.

Darbe iš pradžių aptariu Newtono tyrimo šaltinių problemą. Nuo to, kokius šaltinius pasirinksime ir kaip juos traktuosime priklausys darbo kokybė, todėl šaltinių atranka yra tikrai svarbus žingsnis rašant bet kokį darbą.

Darbo struktūra labai paprasta. Darbo tema suponuoja dvi dalis: gyvenimas ir veikla. Jas suskaidžiau į mažesnius skyrius, kad struktūra būtų griežtesnė ir aiškenė, lengviau suprantama. Dėstydamas Newtono gyvenimo įvykius laikiausi chronologijos, o aprašydamas jo darbus suskirsčiau juos pagal temas. Pridėjau dar dvi dalis savo nuožiūra– šaltinių apžvalgą ir Newtono darbų įtaką moderniąjam mokslui. Manau, kad šios dalys ne tik paaiškina darbo svarbą, tačiau ir pagyvina jį, daro įdomesniu ir aktualesniu. Darbe nutylėjau Newtono ginčų su kitais mokslininkais dėl prioriteto temą. Taip padariau dėl šios temos ištirtumo, ribotos darbo apimties ir asmeninio nenoro rašyti apie ginčus.

Mano nagrinėjama tema lietuviškos literatūros radau labai mažai. Ją sudaro pora straipsnių populiarioje spaudoje, keli skyreliai knygose apie įvairius žymius žmones ir mokslininkus, bei pora tarpukario meto leidinių. Iš jų čia verta paminėti tik Z. Žemaičio darbą , kuris pretenduoja į vieną nuosekliausių Newtono biografijų išleistų lietuvių kalba. Rusų kalba radau apstu literatūros mano nagrinėjama tema. Taip yra greičiausiai todėl, kad turim gerą sovietmečio paliktą biblioteką. Veikalų anglų kalba aptikti nepavyko. Naudojausi tik straipsniu pateiktu Encyclopedia Britannica, bei interneto puslapiais, kuriuos skaičiau, tačiau necitavau šiame darbe dėl nepatogumų susijusių su laikinai atjungta interneto prieiga namuose.

Darbo tema nėra nauja. Ji labai gerai ištyrinėta mokslininkų iš įvairių kraštų ir įvairiomis kalbomis. Šis darbas greičiausiai gali būti labai aktualus, tik neskaitantiems rusų kalba ir norintiems trumpai ir sistemiškai susipažinti su Newtono gyvenimu ir veikla. Darbas lankstus, nes naudojama ne tik „pasyvi“ knygų, tačiau ir „aktyvi“ straipsnių informacija. Darbas nevienpusiškas, dėl gausios literatūros sąrašo, dėl biografų skirtingo išsilavinimo ir kartais netgi prieštaraujančių viena kitai biografų minčių.Newtono tyrimo šaltinių problema

Isaacą Newtoną jo darbų tyrinėtojai vadina didžiausiu ir įtakingiausiu kada nors gyvenusių mokslininkų, padariusių didžiausią įtaką mokslui ir nubrėžusiu mokslo vystymosi gaires. Buvęs didžiausiu mokslo žmogumi, Newtonas paliko neišdildomą įspūdį mokslo istorijos specialistams ir personalijų biografijų rašytojams, istorikams. Todėl apie šį garsų vardą susibūręs didelis tyrėjų ratas sukūrė gausios biografinės literatūros palikimą. „Pažvelgus į mokslinės enciklopedijos indeksą, pamatytume, jog apie Newtoną, jo dėsnius bei atradimus parašyta dvigubai ar trigubai daugiau, negu apie bet kurį kitą mokslininką.“ Literatūrinis palikimas milžiniškas. Jo viso perskaityti vienam žmogui, turbūt, ir neįmanoma. Galima skaityti Newtono biografijas, kurios pripažintos geriausiomis visame pasaulyje, tačiau tada galima susidaryti vienašališką požiūrį. Geriausia dėl savo išsamumo Newtono biografija pripažįstama Davido Brewsterio Memoirs of the Life, Writtings and Discoveries of sir I. Newton (2 T., Edinburg 1865). Deja, šios knygos Lietuvoje aptikti nepavyko, taigi teko tenkintis kitomis, kiek mažesnės reikšmės biografijomis. Nuodugniausia Newtono biografija iki 1987 metų buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje buvo laikoma S. I. Vavilovo darbas. Daugiausia kas rašė apie Newtoną rėmėsi būtent šio biografo optiko darbais. Tačiau, būdamas optikas pagal specialybę, S. I. Vavilovas į Newtono darbus žvelgė daugiausia iš optikos mokslui naudingų pozicijų ir rašė daugiausia apie mokslininko atradimus būtent šioje srityje. Kito tyrinėtojo A. P. Juškevičiaus paskaičiavimu optikos sričiai aprašyti S. I. Vavilovo darbe skirti 75 puslapiai, mechanikai ir astronomijai – 40, matematikai – vos 15 puslapių. Taigi, kad ir kokia gera būtų
biografija vėlgi galima nuslysti į vienpusiškumą. Žinoma negalima kaltinti ankstesnių Newtono tyrinėtojų, jau vien dėl to, kad daugelis medžiagos buvo sunkiai arba visai neprieinama. Jau pats S. I. Vavilovas skundėsi literatūros stoka. Anot jo, pilnas Newtono darbų rinkinys išėjęs prieš 150 metų [skaičiuota nuo 1942 m. – komentaras L.Ž.] ir dar neišleistas pilnas šio mokslininko susirašinėjimo rinkinys. Nors jau S. I. Vavilovas panaudoja daug dokumentinės medžiagos, laiškų, tačiau iki 1977 metų, kada buvo minimos 250-osios Newtono mirimo metinės tikrai ne viskas buvo išspausdinta ir prieinama. „1936 metais didžiausias savo apimtimi Newtono teologinių raštų rinkinys buvo parduotas aukcione ir ilgam išnyko iš tyrinėtojų matymo lauko. Tik po 1970-ųjų metų, taip vadinama Y. Yahudos rinkinys (Yahuda Y. MS Var. 1. The Jewish National and University Library) tapo prieinamas specialistams.“

Kad nenukryptų mano darbas į vienpusišką požiūrį išnagrinėjau labai daug literatūrinės medžiagos. Priedo susiradau visus įmanomus straipsnius periodinėje spaudoje, kad tiriamasis darbas būtų įvairiapusiškesnis. Nors Newtono biografija išnagrinėta labai nuodugniai ir jau atrodo, kad nėra galimybių atrasti dar kažką naujo, tačiau šių laikų mokslininkai pritaikę naujus tyrimo metodus vis atranda ką nors naujo ir nepaminėto. Pavyzdžiui, mūsų šalies mokslo istorikas L. Kulviecas aprašė du nepastebėtus Newtono mokslinės kūrybos aspektus. Straipsniai yra lankstus ir labai tinkantis nedidelėms atrastoms naujovėms aprašyti žanras, todėl jį gausiai naudojau.

Be nukrypimo į vienašališkumą Newtono darbų tyrėjo klūpo dar ir kiti pavojai. Štai vienas Newtono biografijos tyrėjų V. S. Kirsanovas rašo, jog „Tik dabar, XX a. pabaigoje, – po milžiniško Newtono tyrinėtojų darbo visame pasaulyje, po daugelio jo susirašinėjimo ir anksčiau nespausdintų darbų tomų išleidimo – tampa aišku, kokie neadekvatūs buvo ankstesni sprendimai apie šį mokslininką, jo kūrybą ir pasaulėžiūrą, jau nekalbant apie tiesiogines jo biografų klaidas.“ Kitas solidus Newtono biografas V. Karcevas taip pat pateikia keletą sklandžiusių anekdotinių situacijų apie aptariamą mokslininką, kurios iš esmės yra išgalvotos. Prikurta visokių nebūtų dalykų apie Newtoną visais laikais – pradedant nuo jo amžininkų, baigiant mūsų laikais. Ilgai sklandė legenda apie Newtono šunelį Daimonda, kuris 1692 metais nuvertė žvakidę ir taip sukėlė gaisrą. Sudegė didelė dalis rankraščių ir Newtonas puolė į gilią depresiją ir ilgai negalėjo dirbti. Kita istorija buvo pasakojama apie didelį ir storą katiną, kuris buvo storas dėl to, jog Newtonas būdavo taip įnikęs į savo darbus, kad net pamiršdavo pavalgyti, o visas maistas atitekdavo katinui. Taip pat nebuvo ir „mylimosios katės“, kurią Newtonas labai mylėjo, jog net padarė jai skylę duryse, kad ši galėtų ateiti ir išeiti kada nori. Paskui gimus trims kačiukams neva šeimininkas padarė dar ir kačiukams atitinkamai mažesnę skylę. Taip pat sklandė istorija apie tai, kaip Newtonas peršasi jaunai ledi ir vietoj to, kad, paėmęs ranką ją pabučiuotų, su josios mažuoju piršteliu kemša tabaką į pypkutę. Anot V. Karcevo, visos šios istorijos yra iš piršto laužtos. Taip pat abejotinas yra ir garsiojo Newtono obuolio, kuriam nukritus jam šovė į galvą mintis apie visuotinę traukos jėgą, realumas bei žymių „stebuklingųjų metų“, per kuriuos mokslininkas atrado praktiškai visas savo vėliau paskelbtas idėjas. Apie šiuos metus dar pašnekėsiu vėliau.

Turint galvoje milžinišką Newtono kūrybos ir literatūros apie jį, turint galvoje visus galimus iškraipymus turim būti itin atsargūs tyrinėdami jo gyvenimą ir veiklą. Labai svarbu kokiais šaltiniais remsimės. Nuo šaltinių pasirinkimo priklauso ir darbo kokybė, todėl tiek daug vietos skiriu šiai problemai darbe.

Šiame darbe be daug įvairių ne senesnių kaip 30 metų straipsnių, rėmiausi taip pat pripažįstama pačia nuodugniausia S. I. Vavilovo Newtono biografija rusų kalba, o taip pat žymiai jaunesnia V. Karcevo sudaryta biografija, kuri taip pat pateikia begalę dokumentų ir, manau, niekuo nenusileidžia savo pirmtako darbui. Be to, pastaroji buvo išleista po 1980 metų ir todėl palildyta nauja S. I. Vavilovui dar nežinota medžiaga. Be šios pagrindinės literatūros, žinoma, rėmiausi ir kitų biografų darbais, bei medžiaga pateikta enciklopedijose, interneto puslapiuose ar trumpųjų biografijų apie mokslininkus rinkiniuose, nors iš jų gavau žymiai mažiau informacijos.

Newtono gyvenimas

Aiškumo dėliai suskirsčiau gyvenimo aprašymą į smulkius skyrelius, kad būtų lengviau atsekti chronologiją.

Gimimas ir pirmieji gyvenimo metai (1642-1654)

Isaacas Newtonas gimė 1642 gruodžio 25 d. (pagal naują laiko skaičiavimą 1643 sausio 4 d.) Woolsthorpe‘e, Lincolnshire. Jo tėvas taip pat buvo vardu Isaacas, o motina Hannah Ayscough. Tėvas mirė prieš Newtonui gimstant, o motina ištekėjo už Barnabaso Smitho. Newtonas gimė žydų šeimoje ir gimė labai mažas ir liesas, kad visi galvojo, jog jis neišgyvens. Motina vėliau juokavo, kad jos pirmagimis beveik tilpo į didelį alaus bokalą. Tačiau visų nuostabai Newtonas išgyveno ir nugyveno gana ilgą amžių – 84 metus – sveikai ir beveik
nesirgdamas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1623 žodžiai iš 5147 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.