Sholastine filosofija vakaru europoje
5 (100%) 1 vote

Sholastine filosofija vakaru europoje

“ SCHOLASTINE FILOSOFIJA VAKARU EUROPOJE“

ĮVADAS

Vakarų Romos imperijos žlugimas, senovės graikų kultūros židinių rusenimas Bizantijoje, sąlytis su arabų ir žydų kultūromis, frankų, germanų imperijų susidarymas, anglosaksų politinė integracija ir jų kultūros vystymasis, krikščionybės ekonominis, politinis ir ideologinis įsigalėjimas, kryžiaus žygiai, miestų kūrimasis, feodalizmo formavimasis ir įsigalėjimas, feodalizmo epochos socialiniai, politiniai, ideologiniai prieštaravimai, etniniai, konfesiniai, kultūriniai procesai bei sąjūdžiai- toks buvo istorinis viduramžių filosofijos Vakarų Europoje fonas. Jame galima išskirti keletą veiksnių, sąlygojusių viduramžių filosofijos prigimtį, esmę ir likimą. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad bendram kultūros vystymuisi būdingas perimamumas. Viduramžių Europos kultūra formavosi, buvusioms barbarų gentims ir tautoms (germanams, anglosaksams, frankams, slavams ir kt.) perimant senovės graikų ir romėnų kultūrinį palikimą. Antra, feodalinėje Vakarų Europoje klostėsi savita kultūra, atitinkanti feodalinės visuomenės poreikius. Todėl besikuriančios viduramžiu švietimo ir mokslo institucijos – mokyklos, universitetai (tiek bažnytiniai, tiek pasaulietiniai)- buvo orientuotos pozityviai: teikti valdantiesiems sluoksniams išsilavinimą, padeti perimti dvasines kulturos lobius, o ne stabdyti mokslo raidą, skleisti obskurantizmą, izoliuoti mokyklą nuo gyvenimo. Be abejo, viduramžiais netruko obskurantizmo ir fanatizmo, tačiau tai negalėjo nustelbti kultūros ir mokslo raidos, kurią sąlygojo feodalizmo epochos socialinė, politinė, ideologinė situacija. Trečia, kadangi Vakarų Europoje katalikų bažnyčiai viduramžiais priklause kulturinis ir ideologinis monopolis, tai ji ir nuleme religini to meto filosofijos pobudi, kuris anaiptol nebuvo nei absoliutus, nei vienareikšmis. Ketvirta, viduramžiu filosofija buvo ne tiek katalikiškųjų institucijų komponentas, kiek specifinis feodalinių santykių susvetimėjimo, feodalizmo ideologinio proceso dvasinis produktas. Taigi, nors viduramžių filosofija ir buvo stipriai susijusi su religija ir bažnyčia, būtų neteisinga laikyti ją tik katalikybės įrankiu.

Vakarų Europos viduramžių filosofijos ištakos nevienalytės. Betarpiškai ji rėmėsi romėniškosios ir bizantiškosios patris-tinės filosofijos pagrindais. Per visą jos gyvavimo laikotarpį neišsemiamas šaltinis buvo Platono ir Aristotelio filosofija, neoplatonizmas ir augustinizmas. Vėliau jau susiformavusią Vakarų Europos viduramžių filosofiją smarkiai paveikė arabų ir žydų filosofija.

Kalbant apie viduramžiu filosofijos pagrindiniu problemu ir metodo ištakas, pirmiausia minetini tokie filosofai, kaip Plotino mokinys Porfirijas (232/233 – apie 304), neoplatonikas Proklas (410 – 485), romenu filosofas Boecijus (480 – 524) ir Bizantijos filosofas bei teologas Jonas Damaskietis. Porfirijas pagarsejo kaip Platono ir Aristotelio komentatorius ir logikas. Jo „Ivadas“ Aristotelio „Kategorijoms“ dave pradžią realistu ir nominalistu ginčui dėl universalijų. Porfirijas išliko populiarus per visą viduramžių filosofijos laikotarpį. Proklas vienas pirmųjų filosofijos istorijoje parodė įvairių filosofinių problemų enciklopedinio sisteminimo pavyzdį. Galutinai užbaigdamas neoplatonizmo sistemą, jis sukūrė universalų dialektinį triadinį metodą, kuris viduramžiais buvo interpretuojamas teologiškai. Nuo Proklo prasidėjo Platono asmenybės autori-tarizavimas. Be to, jis siekė į racionalizmą įvesti religinių bei mistinių pradų. Paskutinis antikinės filosofijos atstovas Boecijus, logikos traktatų autorius, įvairių Platono, Aristotelio, neoplatonikų ir stoikų raštų kompiliatorius, tapo vienu iš pirmųjų antikinio filosofinio palikimo krikščionintojų, jo lotyniškojo modelio kūrėjų. Jonas Damaskietis, būdamas enciklopedinio išsilavinimo, gerai pažindamas senovės graikų kultūrą, sukūrė filosofijos ir teologijos kompendiumą, sulydė įvairias idėjines pakraipas į vieną uždarą sistemą, pagrįstą aristoteliškąja logika, ir tuo padėjo metodologinius pagrindus viduramžių filosofijai. Sistemindamas graikiškąją patristiką, jis siekė visas mokslo žinias interpretuoti bažnytinių dogmų požiūriu. Jonas Damaskietis vienas iš pirmųjų iškėlė tezę apie filosofijos pajungimą teologijai. Vėliau italų filosofas Petras Darnia-314

nis (apie 1007 – 1072) suformulavo garsųjį posakį: „Filosofija yra teologijos tarnaitė“ (lot. philosophia ėst ancilla theologiae).

ŽYMIAUSI JOS VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJOS VEIKĖJAI

Vakarų Europos viduramžių filosofija visuotinai vadinama scholastika (iš graikų kalbos – mokyklinis). Tai rodo, kad ji turėjo tęsti vadinamosios senovės graikų mokyklos, susijusios su platoniškosios Akademijos veikla, tradicijas. Tose mokyklose buvo dėstoma : gramatika, dialektika, retorika, aritmetika, geometrija, muzika ir astronomija. Viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir mokslininkai buvo vadinami scholastais. Scholastika nuo antikinio mokytumo skyrėsi tuo, jog išmintis
čia dogmatizuota ir autoritarizuota. Daugelis scholastų buvo to meto įžymybės: lektoriai, oratoriai ir t.t. Scholastikoje išmintis ir mokslas teocentrinio pobūdžio. Viduramžiais filosofija pirmą kartą istorijoje buvo institucionalizuota. Scholastai su išmintimi pasielgė kitaip negu antikos mąstytojai: pastarieji logiką iš dievų prometėjiškai sugrąžino žmonėms, o viduramžių scholastai išmintį vėl adresavo dieviškajam absoliutui, įrodinėdami ją formaliai, logiškai. Pagrindinės scholastikoje nagrinėtos filosofijos ir logikos problemos, tikėjimo ir pažinimo, mokslo ir religijos, filosofijos ir teologijos tarpusavio santykių klausimais. Scholastikos chronologija: ankstyvoji (XI – XII a.), klestėjimo periodas (XII – XIII a.) ir vėlyvoji scholastika (XIII – XIV a.).

Tomas Akvinietis – žymiausias Vakarų Europos viduramžių filosofas scholastas, kurio idėjos iki šiol tebėra įtakingos katalikybei. Jis atliko ideologinį katalikų užsakymą – pajungti filosofiją ir mokslą teologijai. Tomas Akvinietis perėjo prie Aristotelio fizikos ir metafizikos metodologinio apdorojimo, konstruodamas sistemą, kurioje filosofija susiliejo su teologija, o teologija – su filosofija. Filosofija su teologija susiliejančios vienu objektu, būtent galutinių būties priežasčių pažinime. Būtis suprantama kaip abstrakti esybė, kurios atributai – vienybė, teisingumas, gerumas. Jeigu jie visi absoliučiai sutampa tai būtis yra tapati Dievui. Aktuali būtis yra pirminė – potenciali tik išvestinė. “Grynoji būtis” negalinti neegzistuoti. Iš jos iškylanti visa realios būties herarchija. Herarchija nuo absoliučios būties iki materialių daiktų. Tik Dieve sutampa esmė ir egzistencija. Pasaulis esąs sukurtas ir egzistuojąs materijos ( galimybė, atsitiktinumas, padarinys, atskyrybė) ir formos (substancija, esmė, priežastis, bendrybė) pavidalu. Tomistinė pažinimo teorija. Žmogus turįs du pažinimo sugebėjimus jausmą ir intelektą. Todėl pažinimo procese jungiasi jutimiško patyrimo ir protinio suvokimo vaizdiniai. Pripažindamas valios laisvė poelgiuose tomizmas vis dėlto pirmenybė teikia intelektui. Dorybė esanti palaimoje, kurios aukščiausia būsena intelektinis Dievo pažinimas.

Tomo Akviniečio “teolofijos sąvadas”

Dievo buvimas įrodomas penkiais būdais.

išplaukia iš judėjimo supratimo. Visa, kas juda, yra judinama kieno nors kito. taigi būtina prieiti iki kažkokio pirmojo judintojo, kurio niekas kitas nejudina. Tokiu judintoju laikomas Dievas.

išplaukia iš veikiančios priežasties supratimo. Mat pojūčiais suvokiamuose dalykuose mes randame veikiančiųjų priežasčių eilė. Tačiau nėra tokio atvejo, kad koks nors daiktas būtų savės veikiančioji priežastis, nes tokiu atveju jis turėtų būti aukščiau už save patį, o tai neįmanoma. Pašalinė priežatį, mes pašaliname ir padarinį. Taigi būtinai turi būti kokia nors pirminė veikiančioji priežastis, kurią visi vadina Dievu.

išplaukia iš būtinybės ir galimybės supratimo. Taigi būtinai turi būti kas nors savaime, o ne dėl kokios nors priežasties, ir tai yra visų kitų būtinybių dalykų priežastis. Visų manymu tai Dievas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1165 žodžiai iš 3841 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.