Siauliai birytes vandenviete
5 (100%) 1 vote

Siauliai birytes vandenviete

Įvadas

Aplinkos apsauga, gamtos ir žmogaus pusiausvyros išsaugojimas XXI amžiuje – vienas sudėtingiausių uždavinių. Miestų aplinkosauginė, ekonominė, socialinė pažanga, be kitų veiksnių, priklauso nuo įmonių formuojamos ir įgyvendinamos aplinkos apsaugos politikos.

Šiaulių miesto savivaldybės UAB „Šiaulių vandenys“ veikla ypač glaudžiai susijusi su aplinkos, gamtinių išteklių apsauga.

1996-2004 metų laikotarpiu įgyvendintas Šiaulių aplinkosaugos projektas ir kiti darbai iš esmės pagerino UAB „Šiaulių vandenys“ teikiamų paslaugų kokybę, miesto aplinkos sanitarinę ekologinę būklę, sumažino iš Šiaulių regiono į Kulpės, Lielupės upes bei Rygos įlanką, Baltijos jūrą patenkančią taršą, modernizavimo miesto vandentvarkos ūkį – techniką, technologijas ir valdymą.

UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuoja 3 vandenvietes: Birutės, Bubių bei Lepšių, kuriose išgauna požeminį vandenį iš 116-230 metrų gylio artezinių gręžinių. Išgautas jis valomas vandens kokybės gerinimo įrenginiuose Birutės Ir Bubių vandenvietėje, Rėkyvos vandens ruošykloje ir 244,9km ilgio tinklais tiekiamas vartotojams.

Kadangi, Šiaulių miesto geriamojo vandens vartotojai naudoja tik požeminį vandenį, kuris yra labai skirtingos kokybės. Požeminio vandens kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos bei antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis. Dažnai nesusimąstome ir pamirštame, kad visi procesai, lemiantys geriamojo vandens kokybę, požemyje vyksta labai lėtai. Hidrogeologiniais būdais padėties staiga pataisyti neįmanoma.

Mieste vandenvietės eksploatuoja devono ir permo geologinio amžiaus vandeningus sluoksnius, slūgsančius 80 – 220 m gylyje. Miesto vandenvietės 2001 metų pradžioje įsisavino tik apie 15 proc. patvirtintų požeminio vandens eksploatacinių išteklių – t.y. kiekvieną parą vartotojams tiekiama vidutiniškai 13 tūkst. m3 vandens. Birutės ir Bubių vandenvietėse veikia vandens gerinimo – geležies šalinimo įrenginiai. Visose keturiose vandenvietėse yra vandens chloravimo įrenginiai, todėl, esant reikalui, vanduo gali būti chloruojamas.

Tikslas – mažinti taršą, skatinti aplinką saugantį valdymą ir vystymąsi, gerinti vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo paslaugų kokybę, sukurti prielaidas finansiškai stabilios komunalinių paslaugų įmonės veiklai.

Bendrovės UAB „Šiaulių vandenys“ veikla

Pastarasis laikotarpis – bendrovės „Šiaulių vandenys“ modernizacijos ir naujų įrenginių bei technologijų diegimo metas. Seni, morališkai ir fiziškai susidėvėję giluminiai ir antro kėlimo vandens siurbliai pakeisti naujais, moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros – dažnio keitikliai.

Nuolatos atliekami susidėvėjusio vamzdyno perklojimo ir renovacijos darbai, naudojamos moderniausios medžiagos ir statybos metodai, diegiama vamzdžių apsauga nuo korozijos.

Vandens tinklus aptarnaujančių specialistų darbą palengvina kompiuterizuota slėgio kontrolės sistema, technologinių vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesų kompiuterizuotos valdymo ir geografinės informacinės sistemos, telemechanikos įranga, vandens nuotėkių paieškos įranga.

Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę nuolat tiria bendrovės laboratorijos specialistai. Ji atitinka Lietuvos Higienos normos HN24:1988 reikalavimus.

Taip pat Šiauliai – pirmasis miestas Lietuvoje, kur šeštame dešimtmetyje pradėta rūpintis nuotėkų valymo įrenginių statyba. 1959m. Pradėti eksploatuoti mechaniniai nuotėkų valymo įrenginiai,o1967m., pabaigus visą komplektą, pirmieji biologinio valymo įrenginiai Pabaltyje. Jų projektų pajėgumas – 40000 m3 per parą.

Šiaulių Aplinkosaugos projektas apima komponentus, susijusius su vandens gavyba ir tiekimu, nuotėkų šalinimu ir tvarkymu, technine pagalba.

Per penkerius metus įgyvendinta didžioji aplinkosaugos projekto dalis:

• Pastatyti Birutės vandenvietės vandens kokybės gerinimo įrenginiai (2000m.)

• Neekonomiški giluminiai siurbliai pakeisti moderniais ir ilgaamžiais (1998m.)

• Betranšėjinės technologijos metodais renovuota 3,4 km seniausių kritinės būklės nuotekų tinklų miesto centre (1999m.)

• Paklota nuotėkų slėginė linija į statomus nuotėkų valymo įrenginius (2000m.)

• Pastatyta pagrindinė nuotėkų siurblinė (2002m.)

• Paruošta Tarifų studija, įsisavintas tarifų skaičiavimo ir prognozavimo modelis, atitinkantis tarptautinius apskaitos metodus ir standartus (1997m.)

• Pagal bendradarbiavimo projektą su Trondheimo (Norvegija) ir Kristianstado (Švedija) vandens kompanijomis perimta darbo patirtis, specialistai išmokyti dirbti naujais ir efektyvesniais metodais, bendrovė aprūpinta kompiuterine technika, įdiegtos informacinės valdymo sistemos, įsigyta bei įsisavinta moderni laboratorijos bei vamzdynų diagnostikos, nuotėkų paieškos įrangos, patobulinta įrenginių ir tinklų eksploatacija, bendrovės valdymas, planavimas.

Požeminio vandens monitoringas

Apie 15 procentų Šiaulių miesto gyventojų geria ir buitinėms reikmėms naudoja šulinių (gruntinį) vandenį. Šis vandeningas sluoksnis mieste vidutiniškai yra 5 m gylyje. Gruntinis vanduo yra užterštas visame mieste. Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalų
infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamojo vandens kokybei.

Viena iš aplinkos monitoringo dalių yra požeminis vanduo. Požeminio vandens monitoringas susideda iš kelių lygių. Tai valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų (požeminio vandens vartotojų ir taršos šaltinių).

Savivaldybės požeminio vandens monitoringo tikslas – kontroliuoti geriamojo požeminio vandens šaltinių būklę ir jiems daromą miesto įtaką. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas požeminio vandens mitybos sritims bei teritorijoms, kuriose daromas didžiausiais neigiamas poveikis. Be dėmesio neturėtų likti ir gyvenamosios teritorijos, kuriose nėra centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo, o buitinėms reikmėms bei maistui naudojamas gruntinis vanduo.

Šiaulių miesto teritorijoje jau senokai vyko požeminio vandens stebėjimai, kurie galėtų būti pavadinti miesto požeminio vandens monitoringo užuomazga. Viename iš informacinių biuletenių randamas straipsnis, kuriame yra lyginami 1968 ir 1993 metų, gruntinio vandens kokybės šuliniuose, duomenys. Dar 1980 metais Šiauliuose buvo įrengtas valstybinio požeminio vandens monitoringo stebėjimo tinklas ir pradėti daugiau ar mažiau reguliarūs vandens lygio bei kokybės stebėjimai.

Planiniai požeminio vandens stebėjimai pradėti 1993 – 1997 metais, kai buvo atlikti specialūs miesto įtakos geriamojo vandens šaltiniams tyrimai ir suformuotas požeminio vandens monitoringo tinklas. Šių darbų pagrindu 1998 – 2002 metams buvo ruošiamos požeminio vandens monitoringo programos ir vykdomi stebėjimai. Per paskutinius dvejus metus požeminio vandens kokybės tyrimai atliekami, derinant finansines galimybes bei būtiniausių tyrimų poreikius. Keli eksploataciniai ir stebimieji Šiauliuose esantys gręžiniai naudojami atskirose tiriamosiose valstybinio lygio programose.

Lepšių vandenvietė

Lepšių vandenvietė – pirmoji miesto vandenvietė, pradėta eksploatuota 1948 m.

Dabar iš jos tiekiama 9 procentai miestui reikalingo vandens kiekio. Vandenvietė papildo dvi pagrindines – Birutės ir Bubių vandenvietes, į miesto tinklą pumpuodama tuomet, kai yra didžiausias vandens suvartojimas. Naktį, vandentiekio tinkle sumažėjus vandens suvartojimui, II-o kėlimo siurbliai išjungiami. Tokiu būdu racionaliau naudojama elektros energija, vandentiekio tinkle nesusidaro per didelis slėgis. Vandenvietės artezinių gręžinių vandens kokybė geriausia, lyginant su Bubių ir Birutės vandenvietėmis.

Yra 20 gręžinių, iš jų 4 eksploatuojami, 16 užkonservuota. Vandenvietėje yra vienas 10000 m3 talpos švaraus vandens rezervuaras. Gręžinių siurbliai -,,Grundfos”.

Rėkyvos vandenvietė

Rėkyvos vandenvietės gręžinys Nr. 1 2002 metais užkonservuotas, o likusieji 3 gręžiniai užtamponuoti. Gyvenvietės vandentiekis prijungtas prie miesto magistralinių vandens tinklų. Rekonstruota senoji siurblinė, joje sumontuoti vandens kokybės gerinimo įrenginiai. Nuo 2002 m. birželio mėn. Rėkyvos gyventojams pradėtas tiekti juose paruoštas geriamasis vanduo. Vartotojai Rėkyvoje per parą sunaudoja apie 180 m3vandens.

Vandens kokybės gerinimo Rėkyvos gyvenvietėje projektas:

Rėkyvos gyvenvietė nuo 1954 m. geriamuoju vandeniu buvo aprūpinama iš vietinės požeminio vandens vandenvietės. Dėl geologinės požeminių sluoksnių sandaros Rėkyvos vandenvietėje išgaunamas vanduo buvo prastos kokybės, o pastaraisiais metais ypač pablogėjo ir pagal kai kuriuos geriamojo vandens rodiklius nebeatitiko tuo metu galiojusių Higienos normos HN 24:1998 reikalavimų geriamojo vandens kokybei. 2001 m. Šiaulių m. savivaldybė ir UAB “Šiaulių vandenys” vadovybė ėmėsi spręsti šią problemą.

Projekto studija:

2001 m. spalio 5 d. technikos mokslų daktaras V. Šulga pristatė studiją “Rėkyvos gyvenvietės vandens kokybės gerinimas”. Joje išanalizuoti ir pateikti galimi Rėkyvos gyvenvietės aprūpinimo kokybišku geriamuoju vandeniu variantai:

Pirmasis variantas. Rėkyvos gyvenvietę aprūpinti geriamuoju vandeniu iš vietinės vandenvietės, įrengiant joje sudėtingos technologijos vandens ruošyklą; tai sąlygoja cheminė čia išgaunamo vandens sudėtis.

Antrasis variantas. Prijungti Rėkyvos gyvenvietės vandentiekį prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų, nutiesus 1537 m ilgio slėginę liniją Bačiūnų gatve. Arčiausiai numatomos prijungimo vietos yra Lepšių vandenvietė, kurioje išgaunamo vandens kokybė yra gera. Tačiau įvertinant vandens kokybės kitimą vamzdyne, vandenį reikėtų perkošti, įrengiant du kvarcinio smėlio koštuvus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1370 žodžiai iš 4369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.