ŠIAURĖS AMERIKA
Faktai apie žemyną
Plotas – 24.247 mln. km²
Gyventojų skaičius – 466 mln.
Šiauriausia vieta – Marčisono kyš. 71°50′ š.pl.
Piečiausia vieta – Marjato kyš. 7°12′ š.pl
Vakariausia vieta – Velso Princo kyš. 168°00’v.ilg.
Ryčiausia vieta – Šv. Karolio kyš. 55°40’v.ilg.
Aukščiausia viršūnė – Makinlio kln. 6194 m
Žemiausia vieta – Mirties slėnis -86 m
Ilgiausia upė – Misisipė 5971km.
Didžiausias ežeras – Aukštutinis 84 130 km²
Didžiausia valstybė – Kanada 9.97 mln.km²
Didžiausias miestas – Meksikas 16.9mln.gyv.
Aukščiausias ugnikalnis Orsabos 5700 m
Dižiausios valstybės
(plotas mln.km², gyventojų skaičius mln.)
Kanada – 9.97 30.7
JAV – 9.36 273.8
Meksika – 1.96 99.2
Nikaragva – 0.13 4.6
Hondūras – 0.11 6.0
Šiaurės Amerikos žemynas yra vakarų pusrutulyje. Jo plotas drauge su gretimomis salomis – 24.2 mln. km² Žemynas neatrodo toks monolitiškas kaip Pietų Amerika. Jo krantai ypač šiauriniai ir rytiniai, išraižyti daugybės įlankų. Didžiausios jų – Meksikos, Hudzono ir Aliaskos įlankos. Daug ir užutėkių patogių laivams stovėti. Šiaurės Ameriką iš rytų pusės skalauja Atlanto vandenynas, iš vakarų – Ramusis, o iš šiaurės – Arkties vandenynas. Šiaurėje ir pietuose prie žemyno šliejasi daugybė salu, tarp jų ir didžiausia pasaulyje – Grenlandija.
Šiaurės Amerikos paviršius labia įvairus: vakaruose, pačiose Ramiojo vandenyno pakrantese, aukšti kalnai – Kordiljerai, rytuose šiek tiek žemesni – Apalačai. Tarp jų – didžiulės lygumos, kuriomis teka plačios ir ilgos upės – Misisipė, Musrė, Ohajas, Arkanazas ir daugybė kitų, taip pat tyvuliuoja Didieji ežerai.
Žemyno klimatas daugiausia vidutinių platumu ir šaltas, tik pačiuose pietuose – atogrąžų.
Šiaurės Amerikoje yra trys didelės valstybės – Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Meksika, o kitos, mežesnės, – Centrinėje Amerikoje. Karibų jūros salose yra susikūrusi pirmoji socialistinė vakarų pusrutulio valstybė – Kubos Respublika.
Junginės Amerkos valstijos – labaiausiai išsivysčiusi kapitalistinio pasaulio šalis. Joje yra labai daug didelių miestų.
Indėnai
Prieš Naujojo Pasaulio atradimą dabartinėje JAV teritorijoje gyveno apie 400 indenų genčių – iš viso maždaug 1 milijonas žmonių. Jie kalbejo apytirkiai 200 skirtingų kalbų. Pirmieji žmonės į Šiaurės Ameriką atsikėlė iš Azijos daugiau kaip prieš 20 000 metų. Sekdami paskui medžiojamus žvėris, jie klajojo po Beringo sąsiaurį, kuris tuo metu buvo dar sausuma, o dabar skiria Aziją ir Šiaurės Ameriką. Ilgainiui tie ankstyvieji žmonės įsikūrė gentimis. Amžiams bėgant gentys tapo organizuota visuomene. Pirmieji europiečiai į Šiaurės Ameriką atvyko XVI a. Jie manė, kad atsidūrė Indijoje, t.y. Azijoje, ir pavadino vietinius amerikiečius klaidingu vardu – indėnais. Europiečiai ieškojo žemių. Vietiniams Šiaurės Amerikos gyventojams ėmė grėsti pavojus. Daug sykių indėnai kovojo su naujaisiais ateiviais. Gentys priešinosi ir XIX a., kai Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė ėmė juos spausti, kad paliktų tėvynę. Po žiaurių mūšių indėnai buvo iškelti i rezervacijas – jiems atskirtus plotus. Daug jų ir šiandien ten gyvena, nes dabar JAV vyriausybė ėmė rūpintis indėnais – ten įvesta elektra, tiesiami keliai, kiti šiuolaikiški dalykai.
Aliaska
Aliaska – didžiausia JAV valstija; čia apskritai daug kas “didžiausia”, išskyrus gyventojų skaičių. Čia aukščiausi Šiaurės Amerikos kalnai, giliausi ežerai, didžiausi lokiai, ilgiausia ir šalčiausia žiema, kai šaltis siekia -60°, ir pačios didžiausios produktų ir būtiniausių daiktų kainos. Šiaurinėje Aliaskos pusiasalio pakrantėje, Šelechovo sąsiauryje, stųkso kūgiškas kalnas – Katamajaus ugnikalnis (2047m). Pažvelgus į jį iš viršaus, plokščioje viršūnėje galima pamatyti didžiulį ežerą (1.5 km skersmens) su pieniškai žalzganu vandeniu ir pusmėnulio formos sala viduryje. Didžiausias ir paskutinis katamajaus išsiveržimas įvyko 1912m. liepos 6 dieną.
Išsiveržimo dundesys buvo girdėti už 1200 km nuo ugnikalnio. Iš kraterio buvo išmesta 2mlrd tonų pelenų. Pelenai krito netgi Vankuverio saloje (už 2100 km nuo ugnikalnio). Išsiveržimo metu
dujų spaudimas nunešė viršutinę kalno pusę, ir susidarė naujas didžiulis krateris su stačiomis sienomis, einančiomis žemyn į ugnikalnio gelmes.
Žemės drebėjimai Aliaskoje, seismologų nuomone, buvo smarkiasui iš visų, užregistruotų Šiaurės Amerikoje, ir vienas stipriausių pasualyje. Netgi už tūkstančių kilometrų nuo žemės drebėjimo epicentro Akoroidžo, esančio Alisakos pietuose, sugedo seisminiai prietaisai, nepritaikyti matuoti tokiems galingiems smūgiams. Jų jėga siekė daugiau kaip 11 balų. Žemės poslinkių pastebėta net JAV pietuose
Grenladija
Šiaurės Amerikos šiaurės vakaruose yra Grenlandija – didžiausia sala Žemėje. Jos plotas per 2mln.km². IX a. pabaigoje jos pietiniame krante išsilaipino normanai. Išvydę žemus berželius ir gluosnius, vešlias lankas ir kadagių sąžalynus, jie pavadino naują žemę “Žaliąja šalimi” – Grenlandija.
Tas pavadinimas taip ir liko salai, nors vėliau paaiškėjo, kad 1.9 mln.km² iš 2mln.km² – padengta ledu, o Centrinėje Grenlandijoje vidutinė vasaos mėnesių temperatūra – 12° C, žiemos, nuo -7°C pakrantėje iki -36°C šiaurėje. Absoliutus minimumas -70°C