Sidabras (Ag)
Periodinė grupė
Metalas
Atomo numeris
47
Išvaizda sidabrinis metalas
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
107,8683 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys
160 (165) pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas) 731,0 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija
[Kr]4d10 5s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys
153 pm
Jono spindulys (+2e) 89 (+1e) 126 pm
Elektroneigiamumas
1,93 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas
0
Oksidacijos laipsniai
1
Termodinaminės savybės
Tankis
10,49 g/cm³
Šiluminė talpa
232 J/(K•mol)
Šiluminis laidumas
429 W/(m•K)
Lydymosi temperatūra
1234,93 K
Lydymosi šiluma
11,3 kJ/mol
Virimo temperatūra
2435 K
Garavimo šiluma
250,58 kJ/mol
Molinis tūris
10,27 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė
kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas
4,090 Å
SIDABRINGO VANDENS SAVYBĖS IR NAUDOJIMAS
Gydomosios sidabro savybės buvo žinomos dar gilioje senovėje. Senovės indų knygose minima, kad vanduo buvo dezinfekuojamas, trumpam panardi¬nant į jį įkaitintą sidabrą, arba ilgai laikant sidabrą vandenyje. Šventinant šuli¬nius į juos buvo metamos sidabrinės monetos, vanduo buvo laikomas sidabri¬niuose induose ir t.t. Ir stalo sidabras buvo ne vien tik turtingumo atributas. XIX a. pabaigoje tyrinėtojai atkreipė dėmesį į kai kurių metalų dezinfe¬kuojančias savybes, Tyrimai parodė, kad difterijos lazdelės ant sidabrinės plokštelės žūdavo per tris dienas, ant varinės – per šešias, o ant auksinės – per aštuonias dienas. Stafilokokai atitinkamai žūdav ant sidabro – per dvi dienas, ant vario – per tris ir ant aukso – per devynias dienas. Šiltinės lazdelės ant si¬dabro ir vario plokštelių žūdavo jau per 18 valandų.
Taip pat buvo nustatyta, kad sidabras turi stipresnį nei kiti metalai bakteri¬cidinį poveikį, nes jis greičiau prasiskverbia į ląsteles. Sidabras veikia mikrobų ląsteles todėl, kad jį sorbuoja (sugeria) ląstelių apvalkalai, jis blokuoja bakteri¬nius fermentus ir ląstelė žūva. Sidabro preparatai pasižymi ypač dideliu bakte¬rijų naikinimo efektu. Mokslininko V. Uglovo duomenimis, sidabras, veikia 1750 kartų stipriau už tokios pat koncentracijos karbolio rūgštį ir 3,5 karto stipriau už gyvsidabrio dichloridą (sublimatą). Akademiko L. Kulskio, visą gyvenimą pašventusio sidabringo vandens tyrimams ir jonizatorių kūrimui, duomenimis, sidabringas vanduo yra aktyvesnis už chlorą, chlorkalkes, natrio hidrochloritą ir kitus tokios pat koncentracijos oksidatorius.
Sidabras – ne tik taurusis metalas. Jis būtinas ir normaliam organizmo funkcionavimui mikroelementas. Jis veikia profilaktiškai, stiprindamas imuninę sistemą. Senstant organizmui, sumažėja jo sugebėjimas įsisavinti sidabrą, todėl atsiranda sidabro trūkumas, silpnėja organizmo atsparumas su visomis gali¬momis pasekmėmis.
Koloidinio sidabro vartojimas yra vienas saugiausių ir efektyviausių būdų, leidžiančių organizmui gauti papildomą sidabro kiekį. Koloidinis sidabras yra biologiškai įsisavinamas, kadangi jis tiesiogiai įsiskverbia į organizmo audi¬nius.
Koloidinis sidabras – tai sidabro molekulių sankaupa, kuri plūduriuodama vandenyje netirpsta ir nereaguoja su juo. Koloidinės molekulės turi nedidelį elektros krūvį, jos stumia viena kitą ir todėl nuolat juda, susiburdamos su di¬desnėmis vandens molekulėmis (taip vadinamas Brauno judėjimas). Svarbu tai, kad koloidinio sidabro molekulės būdamos mažesnės nei virusai ar bakterijos, laisvai prasiskverbia į patogenus ir sunaikina juos.
Dabartiniai antibiotikai kovoja tik su bakterijomis. Koloidinis sidabras naikina ir bakterijas, ir virusus. Teigiamą krūvį turinti sidabro molekulė oksiduoja patogeną, jis netenka savo neigiamo krūvio ir išnyksta, o sidab¬ras atakuoja sekantį ligas sukeliantį organizmą.
Veikdamas kaip natūralus antibiotikas, sidabras sunaikina per 650 ligas su¬keliančių organizmų. Be to, sidabras yra netoksiškas, jis stimuliuoja kaulų pri¬augimo procesą, su kartus pagreitina pažeistų audinių gijimą ir t.t. Koloidinis sidabras gali sėkmingai kovoti ir su vėžiu. Dr. R. Beckeris rašo, kad “…Sidabras, kurio krūvis yra teigiamas, veikia vėžio ląsteles, sustabdydamas jų mitozę…” Kitas medikas mokslininkas G. Smith, atlikęs daug bandymų su vė¬žiu, sak “Vėžio gydymo sėkmė priklauso nuo esančio ligonio organizme si¬dabro kiekio, o nesėkmę sąlygoja sidabro trūkumas…”
Sidabras yra sėkmingai išbandytas ir kovoje su AIDS. Juk AIDS yra viru¬sinė liga. Antibiotikai virusų neveikia, užtai juos naikina sidabras.
Koloidinio sidabro sudėtyje yra du sidabro pavidalai: teigiami sidabro jonai ir sidabro metalas. Sidabro jonai pasižymi oksidacinėmis savybėmis. Kadangi patogeninių bakterijų protoplazmos turi neigiamą elektros krūvį, tai jos pritraukia teigiamus sidabro jonus, jungiasi su jais, t.y. oksiduojasi ir žūva.
Sidabringo vandens poveikis priklauso nuo sidabro koncentracijos vande¬nyje, kuri matuojama miligramais litre (mg/l). Kuo didesnė koncentracija, tuo didesnis sidabringo vandens poveikis ir tuo greičiau jis pradeda veikti. Pvz., 0,05 mg/l koncentracijos sidabringas vanduo sunaikina mikrobus per 5
minu¬tes, 0,2 mg/l – per 2 minutes, o 1,0 mg/l koncentracija pradeda veikti tuoj pat. Pastaroji dozė žarnyno lazdeles nužudo per 3 minutes, 0,5 mg/l dozė – per 20 minučių ir t.t.
Silpnos koncentracijos (iki 0,1 mg/l) sidabringas vanduo yra skaidrus, be¬spalvis, bekvapis, beskonis skystis. Didėjant koncentracijai jis įgyja pilkšvą spalvą, tampa karstelėjęs. Stiprios koncentracijos sidabringas vanduo būna pilkas, tarsi į jį įpilta pieno, kartus. Toks vanduo naudojamas pavilgams, kom¬presams, dezinfekcijai ir pan. Savo savybes sidab¬ringas vanduo išsaugo keletą mėnesių (kuo didesnė koncentracija, tuo ilgiau). Jis laikomas tamsioje vietoje arba neskaidriuose induose, geriausia – tamsiuose buteliuose.
Sidabringas vanduo netraumuoja organizmo, neerzina gleivinės, nesukelia alergijos, prie jo neprisitaiko patogenai, jo sudėtyje nėra laisvųjų radikalų. Jis valo vandenį, veikia priešuždegimiškai, lengvai įsisavinamas, ne¬graužia akių, nereaguoja su kitais vaistais, stiprina imunitetą ir t.t. Tokiam van¬deniui gaminti minėtuose elektrolizeriuose naudojamas tik aukščiausios prabos (999,9) sidab¬ras.