Sidėjus
5 (100%) 1 vote

Sidėjus

TURINYS

2. Turinys.

3. Apie Australiją.

7. Miesto žemėlapis.

8. 1 objektas. Australijos muziejus.

9. 2 objektas. Sidnėjaus Rotušė.

10. 3 objektas. Valstybinis teatras.

11. 4 objektas. Haid Parko barakai.

12. 5 objektas. Mint’o muziejus.

13. 6 objektas. Sidnėjaus muziejus.

14. 7 objektas. Šiuolaikinio meno muziejus.

15. 8 objektas. Sidnėjaus uosto tiltas.

16. 9 objektas. Sidnėjaus operos ir baleto rūmai.

17. 10 objektas. Denison fortas.

18. Naudota literatūra.

APIE AUSTRALIJĄ

Australija- vienintelė pasaulyje valstybė, užimanti visą kontinentą. Jos plotas- 7 682 300 kv. kilometrai. Tai maždaug JAV plotas be Aliaskos ir Havajų, ir dukart daugiau nei Indija ir Pakistanas kartu. Kranto linijos ilgis yra 36 735 km. Australija yra pats plokščiausias žemynas. Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra mažiau kaip 300 metrų, tuo metu kai pasaulio vidurkis yra 700 metrų. Tik 5% visos teritorijos yra aukščiau kaip 600 metrų virš jūros lygio. Kosciuškos viršukalnė- tai aukščiausias Australijos kalnas (2228 metrai).

Tai viena iš labiausiai urbanizuotų valstybių. Didžioji gyventojų dalis gyvena pakrantės zonos miestuose.

Sostinė- Kanbera (303 tūst. gyventojų). Kiti didžiausi miestai- Sidnėjus (3 590 tūkst. Gyventojų), Melburnas (3 094 tūkst. gyventojų), Brisbenas (1 450 tūkst. gyventojų), Pertas (1 220 tūkst. gyventojų), Adelaidė (1 039 tūkst. gyventojų).

Valiuta- Australijos doleris.

Australija- pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Dykumos ir pusdykumės užima didžiules teritorijas, todėl ji yra mažai apgyvendinta (vidutinis tankumas- 2 žmonės į 1 kv. kilometrą). Vakarinėje šalies dalyje yra trys didelės dykumos- Didžioji Smėlėtoji, Viktorija ir Gibsono dykuma.

Klimatas varijuoja nuo tropinio šiaurėje iki vidutinio pietuose. Tropinis regionas, apima apie 40 % Australijos. Vasara trunka nuo gruodžio iki vasario, ruduo- nuo kovo iki gegužės, žiema- nuo birželio iki rugpjūčio ir pavasaris- nuo rugsėjo iki lapkričio.

Pagrindinės Australijos upės yra išsidėsčiusios šiaurinėje kontinento dalyje. Upės, tekančios į šiaurę,- tai Burdekinas, Fitcrojus, Ksanteras. Pati didžiausia upė- Murėjus, kuri su savo pagrindiniu intaku Darlingo upe, yra 5 300 kilometrų ilgio. Vakarinėje ir centrinėje šalies dalyje upės sausros metu išdžiūsta. Dauguma Australijos gamtinių ežerų yra druskingi, ypač jų gausu šiaurinėje dalyje- tai Eiras, Torensas, Froūmas, Geirdneris (likutis didelės vidurio žemyno jūros, kuri senovėje tęsėsi nuo Karpentarijos įlankos). Didžiausias gėlavandenis ežeras yra dirbtinai sukurtas Argailo ežeras.

Australijoje duominuoja augalija būdinga tik tam kontinentui: iš 22 tūkstančių augalų rūšių apie 90 % yra endeminiai. Apie 840 rūšių randasi ant išnykimo ribos. Apie 2000 rūšių buvo išvesta. Dauguma Australijos augalų yra žaliuojantys ištisus metus. Šalyje auga gaugiau nei 500 akacijų rūšių- auksinės australietiškos akacijos žiedas yra nacionalinis šalies simbolis, pavaizduotas herbe.

Australijos fauna yra ne mažiau įdomesnė ir įspūdingesnė. Septynios rūšys žinduolių ir keturios rūšys paukščių susirenka tik Australijoje. Apie 70 % paukščių, 88 % reptilijų ir 94 % varliagyvių charakteringa tik šiam regionui. Septynios iš daugiau nei 700 rūšių paukščių ir 19 rūšių žinduolių buvo išnaikinta, daugybei gyvūnų ir paukščių gresia išnykimas. Būtina paminėti, kad dagumą žinduolių sudaro sterbliniai gyvūnai- labiusiai žinomi gyvūnai- kengūros, kurių čia priskaičiuojama daugiau nei 50 rūšių. Australijos krantus skalaujančiuose vandenyse taip pat gausus būrys įvairiausių vandens gyvūnų, augalų.

Australija- idustriškai-agrarinė šalis su aukštu rinkos ekonomikos lygiu. Čia išgaunama daug cinko, nikelio, volframo, aukso, sidabro, anglies, naftos, gamtinių dujų, urano, rutilos, geležies rūdos. Išvystyta metalurgijos, mašinų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Žemės ūkis ir gyvulininkystė taip pat aukštame lygyje. Pagrindinės eksporto prekės: vilna (viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje), mėsa, pieno gaminiai, akmens anglis, geležies rūda, boksitai, spalvotųjų metalų rūda.

Australijoje gyvena apie 20 milijonų gyventojų. Nuo to
laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, didelį vaidmenį šalies vystymesi vaidina imigracija. Per keturis dešimtmečius po antrojo pasaulinio karo atvyko 4,2 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australietis gimė užsienyje. Pagal nacionaliniu požymiu Australijos gyventojai susideda iš tokių grupių:

 Aborigenai ir Torreso sąsiaurio salų gyventojai- apie1%;

 Ne mažiau, kaip trečios kartos išeiviai iš Didž. Britanijos ir Airijos- apie 60%;

 Ne mažiau, kaip trečios kartos išeiviai iš kitų šalių (išskyrus anglosaksiškų)-

 apie 5%;

 Išeivių iš anglosaksiškų šalių vaikai ir anūkai- apie 14%;

 Išeivių iš kitų šalių anūkai- apie 8%;

 Išeivių iš kitų šalių vaikai- apie 12%.

Viso pasaulio akyse Australija visada buvo paradoksų šalis. Viduramžių jūrininkai pasakodavo apie Nepažintų Pietinių Žemių aukso slėnius ir pasakiškus siaubūnus. Džonatanas Sviftas savo fantastinę Liliputiją patalpino netoli nuo pietvakarinių paslaptingojo kontinento krantų. 1788 metais čia pirmą kartą pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, tačiau dar ilgai sklido fantastiški gandai apie medžius, numetančius žievę vietoj lapų ir apie Kalėdų šventimą po kaitriais saulės spinduliais. Čia kolonistai pirmą kartą pamatė kengūras ir pūkuotą ančiasnapį, kuris deda kiaušinius. Ne mažiau juos stebino ir vietiniai gyventojai- svegmenai (tai žmogus, kurio visa manta sudėta į suvyniotą anklodę, nešiojamą ant pečių), savo galvas nuo musių dengenčiais kepurėmis iš kamštinio medžio. Niekas neginčijo šalies, turtingos iškasenomis ir vilna, privalumų. Joje gyveno narsūs kariai ir puikūs sportininkai. Tačiau pačius australiečius niekas nelaikė nacija. Užsienio kritikai ir šiomis dienomis mato joje kolonijinio nebrandumo požymius, o šios šalies tautą laiko nors ir malonia, bet mepakankamai kultūringa ir išsilavinusia. Vienu žodžiu- provincija.

Australijoje geriau negu bet kur žino, kokį poveikį žmogui daro aplinka. Aborigenai, gyvenę čia 40 tūkstančių metų iki europiečių pasirodymo, sugebėjo prisitaikyti prie gamtinių sąlygų. Jie nežinojo nieko apie grūdines kultūras, vertėsi medžiokle ir rinko gamtos dovanas, nepažeisdami ekologinio balanso. 1788 metais jų gyeno apie 750 tūstančių ir kiekvienam teko po 10 kv. kilometrų. Kapitonas Džeimsas Kukas, tyrinėjes rytines Australijos pakrantes, prieš paskelbdamas kontinentą Britanijos Karūnos nuosavybe, rašė, kad vietiniai gyventojai ,,daug laimingesni už europiečius… Viskuo, kas būtina gyvenimui aprūpina žemė ir jūra”. Tačiau baltieji ateiviai nesiruošė mokytis išminties pas aborigenus, todėl pastarieji netekę savo gimtųjų žemių ėmė žūti nuo bado ir ligų.

Australijos apgyvendinimą anglais aiškina įvairiausiomis strateginėmis ir ekonominėmis priežastimis. Tai buvo unikalus eksperimentas. Australija, ko gero vienintelė stambi pasaulio valstybė, kuri buvo sukurta kaip kalėjimas. Nuo 1788 iki 1868 metų čia buvo ištremta apie 160 tūkstančių Britanijos teismuose nuteistų katorgininkų, daugiausia vyrų. Anglų rašytojai su nuostaba kalbėdavo apie ,,vagių kolonijas”.

Tačiau pirmoji kolonistų karta galvojo kitaip. Kai kurie lygino Naująjį Pietų Velsą su Senovės Roma, kurią, kaip tuo metu buvo laikoma, įkūrė plėšikų gauja, vadovaujama Romulo ir Remo. Kiti teigė apie Australijos pranašumą prieš JAV.

30-aisiais praeito šimtmečio metais Australija tapo viena iš pagrindinių vilnos gamintojų pasaulyje. Kai 1851 metais buvo atrasti aukso klodai Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje, per keletą metų čia atvyko virš pusės milijonų emigrantų. Be to tam laikui jau paaugo čia gimusi karta, o pasenę katorgininkai ištirpo šioje masėje. Apgyvendinant šalį iškilo esminiai regioniniai skirtumai. Taip Naujasis Pietų Velsas, kuris, kaip ir dera epochos kūdykiui, tradiciškai buvo laikomas grubumo ir įžūlumo įsikūnijimu, o Viktorijoje, kuri buvo pažymėta ,,aukso karštligės”, vyravo škotų kapitalistai, padorūs, bet radikaliai nusiteikia čartistai. Abejose kolonijose jautėsi stipri airių katalikų, sudariusių apie ketvirtį visų gyventojų, įtaka. Būtent jų katalikiškos sampratos ir nacionalinių jausmų dėka Australija nepavirto antrąją Angliją.

Airių kilmės australai, ypač darbininkai, visada gynė savo ypatingą australietišką savimonę. Vakarų Australijos gyventojai priešingai- ištikimai paprėždavo savo ryšius su Londonu, sakydami, kad Melburnas ir Sidnėjus juos ignoruoja.

Pietų Australija niekada nebuvo tremties vieta, ir jos gyventojai gaugiausiai buvo protestantai. Ji stovėjo priešakinėse pozicijose socialinių reformų sferoje (čia anksčiau nei kitur buvo įvesta visuotinė rinkimų teisė). Nepaisant to, čia buvo ypatingai griežti reikalavimai moralei. Labiausiai australietiški bruožai išryškėjo pasienio Kvinslende. O Tasmanijos sala, atsiliekanti ekonominio augimo tempais, pavirto į nuošalų kaimo kampelį.

Neužilgo kiekvienoje kolonijoje atsirado centrai, kuriuose gyveno nuo trečdalio iki pusės šalies gyventojų. Australija dar neturėjo vieningos sostinės. Į šį vaidmenį pretendavo tarpusavy rungtyniavę Sidnėjus ir Melburnas, tačiau 1901 metais susijungus kolonijoms,
vienam iš jų nepavyko nugalėti. Rimtų debatų metu buvo nuspręsta pastatyti specialę sostinę; taip tarp Sidnėjaus ir Melburno atsirado Kanbera. Nė vienas iš šių miestų neturėjo didelės įtakos australų nacionaliniai kultūrai, kaip, pavyzdžiui, Londonas ar Paryžius. Todėl galima tik stebėtis, kokiu būdu jau 80-aisiais užpraeito šimtmečio metais, kuomet dagumą suaugusiųjų ėmė sudaryti gimę šiame žemyne žmonės, šalyje susiklostė bendra australietiška kultūra.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1484 žodžiai iš 4597 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.