Sidnėjus
5 (100%) 1 vote

Sidnėjus

ĮVADAS

Sidnėjus (Sydney) – didžiausias Australijos miestas. Jame gyvena 3,6 mln. gyventojų. Sidnėjus – tai ne tik pramonės centras, bet ir svarbiausias Australijos jūrų uostas ir aerouostas. Taip pat vienas svarbiausių pasaulio mašinų gamybos ir metalo apdirbimo centrų.

Sidnėjus – Naujojo Pietų Velso sostinė. Jis, aišku jo gyventojams, yra vienas gražiausių pasaulio miestų. Įsikūręs ant didžiulio uosto, jis suteikia puikią galimybę pasivaikščiojimams aplink uosto krantus. Nuostabių vaizdų įlankos parkai, sodai ir architektūriniai Harboro (Harbour) tilto ir Operos teatro stebuklai – tai tik keletas Sidnėjaus teikiamų privalumų.

Anglų rašytojas Anthony Trollope, apsilankęs Australijoje, rašė apie Sidnėjų: “Aš netekau vilties perduoti skaitytojams savo mintis apie Sidnėjaus Harboro tilto grožį. Aš nemačiau nieko panašaus į užrakintos šalies jūros peizažą.”

Geriausias būdas suprasti didįjį Sidnėjaus regioną – pagalvoti apie jį kaip apie didžiulį lėkštelės tipo dubenį su nuskendusiais upių slėniais šiaurėje (Hawkesbury upė), pietuose (Port Hacking) ir viduryje (Sidnėjaus uostas). Šie trys vandens keliai buvo suformuoti per paskutinį ledynmetį, kai jūra buvo daugiau nei 100 metrų žemiau pastovaus lygio. Kai jūros lygis nusileido, upių slėniai nuskendo. Tie nuskendę slėniai lengvai matomi skrendant virš miesto.

Didmiesčio centras yra žemumoje, kuri driekiasi į vakarus beveik 50 km, kol pasiekia rytinį Mėlynųjų kalnų šlaitą. Labiausiai į vakarus nutolęs miesto taškas yra Nepeano upė, kuri teka per Mėlynųjų kalnų pagrindą ir susijungia su Hawkesbury upe prie Windsoro. Posūkyje Hawkesbury kerta slėnį, kol pasiekia jūrą Broken įlankoje.

Sidnėjus – tai ne tik milžiniški pastatai, daugybė autobusų stočių, ne tik platus geležinkelių ir automobilių kelių tinklas, bet ir daugiau nei dvidešimt nuostabių paplūdimių, kurie yra idealūs plaukiojimui, banglenčių sportui ir deginimuisi vasaros mėnesiais.

SIDNĖJAUS ISTORIJA

Prieš europiečių atvykėlius, daugybė skirtingų aborigenų grupuočių ramiai ir sėkmingai gyveno aplink uostą. Kapitonas James Cook rytinę Australijos pakrantę priplaukė 1770 metais. Jis užėmė Botanijos įlanką ir nusprendė, kad ji priimtina kolonijai. Jis neužėmė Sidnėjaus uosto ir, matydamas jį tik iš vandenyno, neatpažino jo unikalių giliųjų vandenų teikiamų privalumų. 1787 m. gegužės 13 d., vienuolikos laivų laivynas paliko Didžiąją Britaniją ir iškeliavo į Botanijos įlanką, siekdamas įkurti koloniją. Pagrindinis laivas, 520 tonų HMS Sirius, buvo vairuojamas Arthur’o Philip’o, kuris turėjo tapti kolonijos valdytoju. Laivai į Botanijos pakrantę atplaukė 1788 m. sausio 19 dienos naktį. Philip’as greitai suprato, kad Botanijos įlanka nėra tinkama kolonijai. Sausio 21 d., lydimas mažo būrelio jūrininkų, jis persikėlė valtimi į šiaurę. Sausio 21 d. popietę Philip’as užėmė Port Jackson. Vėliau jis rašė, kad tai buvo “vienas puikiausių uostų pasaulyje”. Sausio 26 d. Philip’as vedė laivyną šiaurėje į Sidnėjaus uostą. Buvo kertami medžiai aplink Sidnėjaus įlankėlės krantus ir, baigiantis dienai, Philip’as ir jo padėjėjai pakėlė tostą už Karališkąją britų šeimą ir kolonijos ateitį.

Gyvenvietė prasidėjo nuo nieko. Buvo statomi namai, gatvės ir gatvelės pasiekė slėnius kitoje Tank Stream pusėje, kareiviams ir kalinams buvo pastatytos kareivinės, užsodinami laukai, tiriamos kaimo vietovės. Tai buvo tikroji Sidnėjaus pradžia. Purvina ir apleista kolonija žemės kampelyje.

Išlipimo į krantą mėnesiais įvyko konfliktas tarp aborigenų ir europiečių. 1788 m. gegužę kalinys, dirbdamas už Sidnėjaus įlankėlę, nužudė aborigeną, o truputį vėliau du kaliniai buvo nudurti per susibūrimo puolimą vietoje, kuri dabar žinoma kaip Rushcutters įlanka.

Sidnėjaus istorija nuo 1825 iki 1860 yra tai, kad kalėjimas pamažu vystėsi į visuomenę, kur laisvi gyventojai ir kaliniai dirbo kartu. Svarbus posūkis įvyko 1851 m. gegužę, kai Edward’as Hargraves’as įdėjo 120 gramų aukso į Sidnėjaus aukso karštligės pradžią. Naktiniai darbininkai Sidnėjuje sudėjo įrankius ir išvyko į aukso laukus. Kalnakasiai ir ieškotojai iš viso pasaulio pervažiavo Sidnėjų trokšdami išbandyti savo sėkmę aukso laukuose. Miestas tęsė plėtrą per 1870 ir 1880 metus. Po II pasaulinio karo, miesto vystymasis “išvydo” Operos teatro statybą, produktyvaus miesto transporto sūkurimą, miesto centro modernizaciją ir žavingą Sidnėjaus priemiesčių augimą taip, kad dabar jis yra miestas, dydžiu panašus į Los Angel’ą (JAV). Modernūs Sidnėjaus priemiesčiai yra aiškiai panašūs į Amerikos priemiesčius su dideliais apsipirkimo kompleksais, didžiulėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Tokius, kur dauguma žmonių vairuoja savo automobilius, aplinkui yra greitkeliai ir daugelis žmonių gyvena vienaaukščiuose plytiniuose namuose, esančiuose tvarkinguose užmiesčio sklypuose.

Sidnėjaus lankytojai džiaugiasi nuostabiais miesto vyno barais ir kavinėmis, kurie plačiai apima įvairius miesto tautinius restoranus ir parodo lengvą toleranciją imigrantams, kurie taip žymiai pakeitė miesto gyvenimą per paskutiniuosius penkiasdešimt metų.

HARBORO TILTAS

Joks vizitas į Sidnėjų
negali būti visiškai apgalvotas be lėto pasivaikščiojimo Sidnėjaus Harboro tiltu. Įėjimas į pėsčiųjų kelią yra per pietryčių stulpą, kuris pasiekiamas einant Argyle gatve, kylant Argyle laiptais, pereinant Cumberland gatvę ir sekant ženklus, pažymėtus “Tilto laiptai”. Vaizdas yra kerintis bet kuriuo paros metu, bet ypač įspūdingas anksti ryte arba vėlai vakare.

Tiltas yra žymiausias ir charakteringiausias Australijos pastatas. Jis buvo statomas devynerius metus, sveria 60000 tonų ir savo aukščiausiame taške siekia 134 metrus virš uosto. Tiltas formuoja gyvybiškai svarbią sąsają tarp Sidnėjaus šiaurinio ir pietinio priemiesčių. Prieš jo pastatymą, žmonės, gyvenantys šiauriniame krante, gaudydavo keltus į miesto centrą arba leisdavosi į ilgą kelionę į Parramatta, kur per uostą galėjo būti nutiesta daugybė mažų tiltų.

Dabar yra galimybė pereiti per tiltą. Ši pramoga nėra pigi ir skirta ne silpnos širdies žmonėms, bet ji siūlo geriausius Sidnėjaus vaizdus ir galimybę pasakyti, kad tu tai padarei.

APVALIOJI PRIEPLAUKA

Apvalioji (Circular) prieplauka yra Sidnėjaus centras. Ji buvo Australijos – pirmos europietiškos kolonijos centras ir netgi šiandien tai vis dar yra vieta, kur Sidnėjaus gyventojai susirenka ypatingomis progomis. Šiltą, saulėtą Sidnėjaus dieną ten galima atrasti keletą nuostabesnių malonumų nei tingus klajojimas aplink Sidnėjaus įlankėlės krantus. Nuleidęs inkarą Campbell’o įlankėlėje stovi aukštas laivas Bounty – tiksli kapitono Bligh’so XVIII amžiaus laivo, kuris buvo pastatytas Mel’o Gibson’o filmui “Maištas Bountyje” (Mutiny on the Bounty), kopija.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1068 žodžiai iš 3360 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.