Sienlige
5 (100%) 1 vote

Sienlige

KAS YRA ŠIENLIGĖ?

Šienligė arba polinozė (lot. „pollen“ – žiedadulkė) dar vadinama šieno karštlige, šienosloga, pavasario-vasaros sloga. Ją sukelia žiedadulkės – vyriškas augalo elementas. Tai alergineliga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.

Daugiausia žiedadulkių aplinkos ore pavasarį būna balandžio 1 – gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, topolio, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pakilimas būna nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros – rudens pakilimo metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių. Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, ore yra didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali įsiskverbti. Todėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių. Labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias platina vabzdžiai.

Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės. Gali alergizuoti ir augalų vaisiai (pvz., topolių sėklos, pienių pūkai, medvilnės sėklų pūkeliai). Nereta priežastis – lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai“. Žiemą šienligę gali sukelti sausos puokštės, verbos. Spygliuočių žiedadulkės didesnės, su storesne kapsule, todėl alergizuoja rečiau. Šienlige serga nuo 1 iki 5 proc. ir daugiau gyventojų. Miestiečiai serga 3 kartus dažniau už gyvenančius kaime dėl įvairių teršalų poveikio.

Organizmas įsijautrina laipsniškai, todėl vaikai paprastai suserga tik po 3-6 žydėjimo sezonų. Maži vaikai šia liga serga rečiau. Iš pradžių jie būna alergiški maistui. Įdomu tai, kad daugiau kaip 60 proc. šienlige sergančių vaikų jau kūdikystėje buvo alergiški vaisių ir daržovių sultims. Būtent tokie vaikai šienlige susirgo dar maži. Pradžioje jiems atsirado alergija medžių, vėliau žolių žiedadulkėms. Manoma, kad alergija žiedadulkėms dažniau atsiranda vaikams, gimusiems pavasarį ir vasarą.

Su pirmąja žaluma, kai visos vaikų peršalimo ligos atsitraukia, prasideda sergančių šienlige kančios. Neretai tėveliai ar ligoniai kasmet tuo pačiu metų laiku kreipiasi į okulistą ar ausų, nosies, gerklės gydytoją dėl akių uždegimo ar užtrukusios slogos. Kartais pagalvojama apie adenovirusinę infekciją. Puikų ankstyvą pavasarį ir vasarą mes visi norime užmiršti savo bėdas, norime pabėgti nuo ligų, būti sveiki, pailsėti. Ir štai – šienligė!

ŽYDEJIMO KALENDORIUS

Alergizuojančių augalų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies, todėl gali nukrypti nuo kalendorinių terminų vidutiniškai 714 dienų. Ankstyvieji medžiai gali pražysti 1 mėn., vėlyvieji – 1 dekada, žolės -1-2 dekadomis anksčiau. Lietuvoje anksčiausiai pradeda žydėti augalai pietinėje, vėliau pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje (savaitės skirtumas). Medžiai pradeda žydėti jau kovo mėnesį, daugelis žolių ir piktžolių – gegužės mėnesį. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai Lietuvoje yra tokie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis. Kai kurių rūšių žolės dar kartą sužydi rugsėjo ir spalio mėnesį. Kartu su biologais ir agrometeorologais (Ą.-D. Ėmužytė, D. Skeivelienė) sudarėme Lietuvos orientacinį žydėjimo (polinologinį) kalendorių, pagal kurį iš anksto galima spręsti, kurie augalai sukelia ligą. Tuo remdamasis alergologas parinks individualų įtariamų alergenų kompleksų kiekvienam ligoniui ir atliks alergologinį tyrimą. Patys ligoniai ar sergančių vaikų tėveliai gali įtarti ligos kaltininkus, sugretinę šienligės požymių atsiradimo laiką su tam tikrų augalų žydėjimu. Spaudoje turėtų būti skelbiami savaitiniai žiedadulkių kalendoriai.

Net 70-90 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių būna jautrūs ir augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams bei riešutams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 679 žodžiai iš 2261 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.