Savybės. Gryna sieros rūgštis — bespalvis sunkus aliejingas skystis, 10,5°C temp. virstąs kristalais. Parduodamoje koncentruotoje sieros rūgštyje yra apie 96% H2SO4, jos tankis 1,84. Gryna 100% sieros rūgštis (monohidritas) verda 339°C temperatūroje. Sieros rūgštyje gali ištirpti daug sieros trioksido, vadinamo oleumu.
Koncentruota sieros rūgštis, pakliuvusi ant odos, smarkiai nudegina. Todėl su ja reikia elgtis labai atsargiai.
Labai būdinga sieros rūgšties saveika su vandeniu. Su juo ji maišosi bet kuria proporcija, o susidarant H2SO4•H2O, H2SO4·2H2O bei kitokiems hidratams, išsiskiria daug šilumos. Pilama į vandenį koncentruota sieros rūgštis dėl didesnio kaip vandens tankio nusėda žemyn, palaipsniui su juo susimaišydama. Indo turinys įkaista daugiau ar mažiau tolygiai ir nelabai stipriai, nes vanduo turi didelį šiluminį imlumą. Į koncentruota sieros rūgštį pilamas vanduo, kaip lengvesnis skystis, ne sės žemyn, o prasiskverbs tik į negilius rūgšties sluoksnius. Šiluma nesklis tolygiai po visą indo turinį, o susikoncentruos vienoje vietoje, kur vanduo maišosi su rūgštimi. Dėl to tirpalas toje vietoje gali į kaisti iki virimo. Susidarantys garai gali rūgštį ištaškyti. Praskiedžiant koncentruotą sieros rūgštį vandeniu, reikia pamažu pilti rūgštį į šaltą vandenį, nuolat maišant. Negalima pilti vandens į koncentruotą sieros rūgštį.
Sieros rūgštis pasižymi savybe absorbuoti vandens garus. Todėl ji vartojama dujoms džiovinti. Chemijos laborotorijose tam tikslui dujų nuvedanasis vamzdelis indo, kuriame gaunamos vienos ar kitos dujos, prijungiamas prie absorbcinės stiklinės su koncentruota sieros rūgštimi. Dujos, praeidamos pro rūgštį, džiovinamos. Gamybinėmis sąlygomis dujos džiovinamos specialios konstrukcijos bokštuose, drėkinamuose sieros rūgštimi.
Angliavandenių klasei priklausančios organinės medžiagos, pavyzdžiui, cukrinių runkelių cukrus, C12H22O11, ir kitos, veikiamos koncentruota sieros rūgštimi, suanglėja. Šių medžiagų molekulėse vandenilio ir deguonies santykis yra toks pat, kaip ir vandens. Sieros rūgštis atima iš angliavandenių elementus, įeinančius į vandens sudėtį, o anglis lieka laisva.
Sieros rūgštis yra stipri rūgštis. Tirpale pasireiškia visos būdingos jos rūgštinės savybės: lakmusą nudažo raudonai, reaguodama su metalais, metalų oksidais, bazėmis ir druskomis, sudaro druskas. Sieros rūgšties reagavimas su metalais priklauso nuo jois koncentracijos, temperatūros ir metalo prigimties. Karšta sieros rūgštis tirpina beveik visus metalus (išskyrus auksą, platiną ir kai kuriuos kitus) ir sudaro druskas. Bet tada vandenilis neišsiskiria.
Koncentruotai sieros rūgščiai reaguojant su cinku, susidaro, priklausomai nuo reakcijos sąlygų, įvairios medžiagos: sieros vandenilis, sieros dioksidas arba laisva siera. Toks koncentruotos sieros rūgšties veikimas į metalus paaiškinamas jos oksidacinėmis savybėmis: paversdama metalą atitinkama druska, pati rūgštis redukuojasi.
Koncentruota sieros rūgštis taip pat gali oksiduoti metalus, pavyzdžiui, anglį. Koncentruotai sieros rūgščiai reaguojant su anglimi, susidaro anglies dioksidas, sieros dioksidas ir vanduo:
2H2SO4 + C → CO2 + 2SO2 + 2H2O.
Koncentruota sieros rūgštis neveikia geležies, todėl ji laikoma ir transportuojama geležinėje taroje.
Praskiesta sieros rūgštis reaguoja su daugeliu metalų, išskirdama vandenilį. Vario, sidabro, aukso ir platinos praskiesta sieros rūgštis neveikia. Taip pat netirpdo ir švino, nes jo paviršiuje susidaro apsauginė plėvelė iš labai sunkiai tirpstančios druskos — švino sulfato PbSO4.
Panaudojimas. Dėl aktyvumo ir gana pigios gamybos sieros rūgštis plačiai vartojama. Sunku rasti lauidies ūkio šaką, kurioje ji arba jos junginiai nebūtų vartojami. Daugiausia sieros rūgšties suvartojama superfosfatui, amonio sulfatui ir kitoms mineralinėms trašoms gaminti. Daugelis rūgščių (pvz., fosforo, acto, druskos) ir druskų gaunama panaudojant sieros rūgštį. Jos daug reikia spalvotųjų ir retųjų metalų gavyboje. Metalo apdirbimo pramonėje sieros rūgštimi arba jos druskomis prieš dažymą, litavimą, nikeliavimą, chromavimą ir kitas operacijas ėsdinami plieniniai dirbiniai. Daug sieros rūgšties suvartojama naftos produktams valyti. Be jos neišsiverčiama dažalų (audiniams), lakų ir dažų (pastatams ir mašinoms), vaistų, kai kurių plastmasių gamyboje. Sieros rūgštis taimoma etanolio ir kitų alkoholių, esterių, sintetinių skalbimo priemonių, pesticidų, vartojamų kovai su žemės kenkėjais ir piktžolėmis, gamyboje. Praskiesti sieros rūgšties ir jos druskų tirpalai vartojami dirbtinio šilko gamyboje, jais tekstilės pramonėje apdorojami dažyti pluoštai. Maisto pramonėje vartojama krakmolo, sirupų ir kitų produktų gamyboje. Sieros rūgštimi pripildomi automobilių akumuliatoriai. Ja džiovinamos dujos ir koncentruojamos rūgštys. Be to, sieros rūgštis vartojama nitrinimui ir sprogstamųjų medžiagų gamybai.