Sigito gedos eilėraščių žmogus
5 (100%) 1 vote

Sigito gedos eilėraščių žmogus

Sigito Gedos eilėraščių žmogus

Sigitas Geda gimė Pateriuose, Lazdijų rajone. Jis baigė Vilniaus univer-

sitete lituanistikos mokslus. Dirba laikraščiuose, žurnaluose. Tai vadina duonos darbu. Tačiau tikrasis poeto darbas – kūryba. S.Geda yra išleidęs daugiau kaip dešimt lyrikos knygų, eilėraščių ir pjesių vaikams.

1966 metais poetas išleido pirmąją eilėraščių knygą „Pėdos“. Vaikų poezijoje stengėsi išreikšti pirmapradę žmogaus pasaulėjautą. Poeto eilėraštis – klausimų ir atsakymų derinys. Vaiko kalbos ypatybės yra jo eilėraščių pagrindas. S.Geda su vaiku kalba apie tai, kad gyvenime būna ir bjaurių dalykų, bet šalia veriasi ir kitas – grožio pasaulis.

Strazdas – kosminis simbolis, sukaupęs begalinę jėgą. S.Geda teigė, kad poema apie Strazdelį – pirmąjį tautinį poetą Didžiojoje Lietuvoje – išsivystė iš vienos metaforos. Strazdas ne tik istorinė ar poetinė asmenybė. Tai senasis pagoniškasis religijos ženklas. Poetą domino Žmogaus – Paukščio paralelė. Lietuvoje gyveno žmogus, kuris buvo Poetas – Paukštis, nes tai buvo užfiksuota jo pavardėje. Poemoje „Strazdas“ daug dėmesio skiriama žmogui. Čia iškyla pagrindiniai Strazdo gyvenimo įvykiai: kelionė į Vilnių, pastangos išleisti giesmių knygelę, sūnaus atidavimas į rekrūtus, senatvė Pažaislio vienuolyne, ir asmens bruožai: nepakantumas ponams, bendravimas su valstiečiais, meilė moteriai. S.Geda savo herojų poetizuoja daugiau kaip magišką, o ne istorinę figūrą. Poemoje laisvai kuriama poetinė mitologija. Strazdas nukeliamas į tuos laikus, kai tuščiose sodybose naršė pabaisos ir po Lietuvą elgetavo žmogus – pusiau paukštis. D.Judelevičius pastebėjo, kad S.Geda ne visada logiškai išvysto metaforas, vaizdus. Dėl to nukenčia filosofinė mintis. Tačiau atsiranda savotiškas „dalyvavimo efektas“. Vaizduodamas gimtąją žemę, poetas siekia kuo išsamiau apibūdinti žmogų, nusakyti jo amžių, santykį su gamta ir civilizacija. Nuo pat poemos pradžios žmogaus ir gamtos santykis apgaubiamas paslaptingumo skraiste, kurią palaiko skrydžio erdvės plėtimosi motyvai:

Ar ne angelas čia plazda

Išvarytas iš dangaus?

Kiekviena metafora įgyja neįprastą mitinę reikšmę:

Moters akys virš Strazdo galvos

Kaip didžiulės plaštakės

Virš visos Lietuvos.

Piešiant Strazdo paveikslą vyrauja žalia spalva, kuri reiškia gyvybingumą. Bet jo dvasią žymi raudona – kančios spalva. Kai kuriose vietose gretinamas žmogus ir gamta:

Didelė gamta tylėjo, –

Kai žmogus į Paukštį grįžo,

Paukštis gi – į žmogų ėjo.Atsivėrė žmogui akys,

Paukščiui – plėtėsi širdis,

Du sparnu padangėj plakėsi

Kaip visa visa Būtis.

Poeto lyrinis subjektas yra atskirtas nuo poeto „aš“, nes jis yra visų siužetų dalyvis. Šio subjekto mintys yra sutelktos į tai, kas visais laikais buvo stipriausiais žmogiškųjų išgyvenimų stimulas. Tai gėris, grožis, kančia, mirtis. Jie formuoja nuolatinį laikinumo jutimą. S.Gedos poezijoje tragediją lydi optimizmo šešėliai:

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 487 žodžiai iš 967 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.