Sikizmas
5 (100%) 1 vote

Sikizmas

SIKŲ RELIGIJA

Sikizmo išpažintojai vadinami sikais, tai yra mokiniais. Sikų

religija susiformavo 15 a. pabaigoje ( apie 1500 m.) Pakistane šiaurės ir

vakarų Indijoje, vadinajame Pandžabe. Čia tais laikais jau buvo

išpažįstamas islamas ir induizmas. Sikų religija abejojantiems dėl

pastarųjų dviejų religijų pasiūlė alternatyvą. Jos pradininkas buvo žinomas

kaip Guru Nanakas (Guru reiškia “mokytojas”).

Sikų judėjimas prasidėjo nuo mažos grupelės žmonių (mokinių),

susibūrusių apie Guru Nanaką (1469 – 1539) ir trokštančių patirti Dievo

buvimą. Ilgaainiui, devynių Nanako pasekėjų dėka, šis būrelis išaugo. Sikų

religija įgijo vis daugiau ir daugiau pasekėjų. Jie sukūrė ir galingas

karines pajėgas, paskui susibūrė į atskirą bendruomenę.

Kadangi Pandžabo kaip valstybės indentiteto stiprėjimą gerokai

nulėmė sikų gyvenimo samprata, nesuklysime sikų religiją pavadine etnine.

Panašiai kaip judaizme ir induizme, būti bendruomenės nariu ir išpažinti

sikų tikėjimą – neatsiejami dalykai. Kaip tik todėl jų tikėjimas tapo

parama ir tiems sikams, kurie gyveno už Pandžabo ribų, – nes suteikdavo

savo išpažinėjams tvirtą indentiškumo jausmą.

PANDŽABAS.

Per Pandžbą ėjo pagrindinis kelias į Indiją. 15 a. jį užgrobė

musulmonai. Pandžabas buvo derlingas, labai tinkamas žemdirbystei regionas

(Pandžabas lietuviškai – “penkios upes”), ir dalis užkariautojų ten

įsikūrė. Guru Nanako gyvenamuoju metu induistai ir musulmonai geveno vieni

šalia kitų.

Mususlmonų įsiveržėliai, vadinamieji mongolai, užėme visą

šiaurės Indiją ir valdė ją iki pat 19 a., kol ji perėjo į britų rankas.

1947 m., kai Indija išsivadavo iš britų valdžios ir atgavo

nepriklausomybę, musulmonai ėmė reikalauti savo tevynės. Tada susikūrė

nauja valstybė – Pakistanas. Pandžabas pasidalijo į dvi pagrindines dalis –

induistų Indiją ir musulmonų Pakistaną. Staiga atsidūrę Pakistane sikai

paliko savo namus ir persikraustė gyventi į Indiją ir į kitas šalis.

DEŠIMT GURU.

Sikizmas kaip guru religija ypatingas tuo, kad Nanakas ir devyni

jo pasekėjai atspindi tam tikrą istorijos tarpsnį – individualiųjų arba

gyvųjų guru laiką. Sakoma, kad jie išpažinę tą pačią tiesą, turėję įpatingą

Dievo įžvalgą ir netgi iš esmės buvę identiški. Sikai sako, jog tie dešimt

guru buvo it viena nuo kitos pridegamos žvakės.

|DEŠIMT SIKŲ GURU |

|Nanakas 1469|

|– 1539 |

|Angadas 1504|

|– 1552 |

|Amaras Dasas 1479 – |

|1574 |

|Ramas Dasas 1534 – |

|1581 |

| Ardžanas |

|1563 – 1606 |

|Haris Govindas 1595 – |

|1644 |

|Haris Krišanas 1656 –|

|1664 |

|Tegas Bahaduras 1621 – |

|1675 |

|Gobindas Singas 1666 – |

|1708 |

Daugelis iš jų tapo guru ir sikų vadais tiktai sulaukę brandaus

amžiaus. Kiekvianą iš jų šiam pašaukimui pasirinko jo pirmtakas, pasvėręs

įpėdinio dvasinę įžvalgą ir vertumą.

Didžioji dalis sikų religinių doktrinų sukurta penkių pirmųjų

guru gyvenimo laikotarpiu. Susidarė sikų bendruomenė kaip teisingos

religijos ieškotojų grupė. Jie gerokai panašėjo į šiaurės Indijos mistikus,

kurie susivienyti su Dievu siekė per meilę ir pasiaukojimą. Pasaulio akyse

sikų religija kaip tik ir išsiskiria dviem pagrindiniais aspektais; vianas

jų – mistiškasis, kitas – agresyvusis, militaristis, kėsinimasis į pasaulį.

Pirmajam didžiajam sikų istorijos periodui (~ 1500 – 1600) būdingi rimti

pasaulietiniai bei politiniai interesai. Kiekvienas iš pirmųjų guru savaip

prisidėjo prie bendruomenės sustiprinimo.

Nanakas mokė, kad “nėra nei induistų, nei musulmonų”. Amaras

Dasas įrengė langarą, bendruomenės valgyklą, kurion maistą tiekdavo iš

bendros virtuvės. Taip guru skatino visų kastų sikus valgyti sykiu,

nepaisant jokiu kastų prietarų, įsismelkusių į kasdienį indų gyvenimą

(Didysis sikų idealas – priešintis indų susiskirstymui į kastas, maištauti

prieš ortodoksus). Toks paprotys stiprino brolybės jausmą. Angadas itin

vertino fizinę ištvermę. Jis rengdavo savo mokinių varžybas. Vėliau tai

pravertė kovojant su musulmonais. Su Ardžanu, penktuoju guru susijęs

lemtingas sikų istorijos posūkis. Jam viešptaujant smarkiai paaštrėjo

politiniai santykiai tarp mususlmonų ir sikų. Jis pastatydino garsųjį Harį

Mandirą, Auksinę šventyklą Amristario mieste, tapusią sikų religinio ir

nacionalinio gyvenimo centru. Tai nepaprastai sustiprino sikų identitetą,

išreiškė jų godas bei viltis. Ramas Dasas įkūrė šventą miestą – Amritsarą.

DIEVAS.

Sikų religijos esmė – guru idėja.


Dievas yra tikrasis Guru. Jo dieviškas kuriantysis žodis,

šabada, pasiekė žmoniją kaip pranašystė per dešimtį

istorinių figūrų, kurių kiekviena vadinama guru.

• Sikų bendruomenė, išpažindama dešimtojo guru tikėjimą, pati

irgi vadinama guru.

• Šventas raštas taip pat vadinamas guru (Guru Grantas

Sahibas).

Dievas yra vienintelis, galutinis ir amžinasis Guru (Satguru),

jis suteikia apšvietą ir supratimą tiems mokiniams, kurie iš visos širdies

atsideda Dievo ieškojimui, jo tarnystei. Žmogus nenorėtų susisieti su

Dievu, neturinčiu jokių atributų, todėl Dievas įsikūnija tuose fenomenuose,

kuriuos žmogus pažįsta, per juos žmogui apsireiškia. Žmogaus religinis

gyvenimas kreipiamas į šį artimesnį, prieinamesnį jam Dievo pavidalą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 769 žodžiai iš 2540 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.