Sikizmas
5 (100%) 1 vote

Sikizmas

1121

SIKŲ RELIGIJA

Sikizmo išpažintojai vadinami sikais, tai yra mokiniais. Sikų

religija susiformavo 15 a. pabaigoje ( apie 1500 m.) Pakistane šiaurės ir

vakarų Indijoje, vadinajame Pandžabe. Čia tais laikais jau buvo

išpažįstamas islamas ir induizmas. Sikų religija abejojantiems dėl

pastarųjų dviejų religijų pasiūlė alternatyvą. Jos pradininkas buvo žinomas

kaip Guru Nanakas (Guru reiškia “mokytojas”).

Sikų judėjimas prasidėjo nuo mažos grupelės žmonių (mokinių),

susibūrusių apie Guru Nanaką (1469 – 1539) ir trokštančių patirti Dievo

buvimą. Ilgaainiui, devynių Nanako pasekėjų dėka, šis būrelis išaugo. Sikų

religija įgijo vis daugiau ir daugiau pasekėjų. Jie sukūrė ir galingas

karines pajėgas, paskui susibūrė į atskirą bendruomenę.

Kadangi Pandžabo kaip valstybės indentiteto stiprėjimą gerokai

nulėmė sikų gyvenimo samprata, nesuklysime sikų religiją pavadine etnine.

Panašiai kaip judaizme ir induizme, būti bendruomenės nariu ir išpažinti

sikų tikėjimą – neatsiejami dalykai. Kaip tik todėl jų tikėjimas tapo

parama ir tiems sikams, kurie gyveno už Pandžabo ribų, – nes suteikdavo

savo išpažinėjams tvirtą indentiškumo jausmą.

PANDŽABAS.

Per Pandžbą ėjo pagrindinis kelias į Indiją. 15 a. jį užgrobė

musulmonai. Pandžabas buvo derlingas, labai tinkamas žemdirbystei regionas

(Pandžabas lietuviškai – “penkios upes”), ir dalis užkariautojų ten

įsikūrė. Guru Nanako gyvenamuoju metu induistai ir musulmonai geveno vieni

šalia kitų.

Mususlmonų įsiveržėliai, vadinamieji mongolai, užėme visą

šiaurės Indiją ir valdė ją iki pat 19 a., kol ji perėjo į britų rankas.

1947 m., kai Indija išsivadavo iš britų valdžios ir atgavo

nepriklausomybę, musulmonai ėmė reikalauti savo tevynės. Tada susikūrė

nauja valstybė – Pakistanas. Pandžabas pasidalijo į dvi pagrindines dalis –

induistų Indiją ir musulmonų Pakistaną. Staiga atsidūrę Pakistane sikai

paliko savo namus ir persikraustė gyventi į Indiją ir į kitas šalis.

DEŠIMT GURU.

Sikizmas kaip guru religija ypatingas tuo, kad Nanakas ir devyni

jo pasekėjai atspindi tam tikrą istorijos tarpsnį – individualiųjų arba

gyvųjų guru laiką. Sakoma, kad jie išpažinę tą pačią tiesą, turėję įpatingą

Dievo įžvalgą ir netgi iš esmės buvę identiški. Sikai sako, jog tie dešimt

guru buvo it viena nuo kitos pridegamos žvakės.

|DEŠIMT SIKŲ GURU |

|Nanakas 1469|

|– 1539 |

|Angadas 1504|

|– 1552 |

|Amaras Dasas 1479 – |

|1574 |

|Ramas Dasas 1534 – |

|1581 |

| Ardžanas |

|1563 – 1606 |

|Haris Govindas 1595 – |

|1644 |

|Haris Krišanas 1656 –|

|1664 |

|Tegas Bahaduras 1621 – |

|1675 |

|Gobindas Singas 1666 – |

|1708 |

Daugelis iš jų tapo guru ir sikų vadais tiktai sulaukę brandaus

amžiaus. Kiekvianą iš jų šiam pašaukimui pasirinko jo pirmtakas, pasvėręs

įpėdinio dvasinę įžvalgą ir vertumą.

Didžioji dalis sikų religinių doktrinų sukurta penkių pirmųjų

guru gyvenimo laikotarpiu. Susidarė sikų bendruomenė kaip teisingos

religijos ieškotojų grupė. Jie gerokai panašėjo į šiaurės Indijos mistikus,

kurie susivienyti su Dievu siekė per meilę ir pasiaukojimą. Pasaulio akyse

sikų religija kaip tik ir išsiskiria dviem pagrindiniais aspektais; vianas

jų – mistiškasis, kitas – agresyvusis, militaristis, kėsinimasis į pasaulį.

Pirmajam didžiajam sikų istorijos periodui (~ 1500 – 1600) būdingi rimti

pasaulietiniai bei politiniai interesai. Kiekvienas iš pirmųjų guru savaip

prisidėjo prie bendruomenės sustiprinimo.

Nanakas mokė, kad “nėra nei induistų, nei musulmonų”. Amaras

Dasas įrengė langarą, bendruomenės valgyklą, kurion maistą tiekdavo iš

bendros virtuvės. Taip guru skatino visų kastų sikus valgyti sykiu,

nepaisant jokiu kastų prietarų, įsismelkusių į kasdienį indų gyvenimą

(Didysis sikų idealas – priešintis indų susiskirstymui į kastas, maištauti

prieš ortodoksus). Toks paprotys stiprino brolybės jausmą. Angadas itin

vertino fizinę ištvermę. Jis rengdavo savo mokinių varžybas. Vėliau tai

pravertė kovojant su musulmonais. Su Ardžanu, penktuoju guru susijęs

lemtingas sikų istorijos posūkis. Jam viešptaujant smarkiai paaštrėjo

politiniai santykiai tarp mususlmonų ir sikų. Jis pastatydino garsųjį Harį

Mandirą, Auksinę šventyklą Amristario mieste, tapusią sikų religinio ir

nacionalinio gyvenimo centru. Tai nepaprastai sustiprino sikų identitetą,

išreiškė jų godas bei viltis. Ramas Dasas įkūrė šventą miestą – Amritsarą.

DIEVAS.

Sikų religijos esmė – guru idėja.


Dievas yra tikrasis Guru. Jo dieviškas kuriantysis žodis,

šabada, pasiekė žmoniją kaip pranašystė per dešimtį

istorinių figūrų, kurių kiekviena vadinama guru.

• Sikų bendruomenė, išpažindama dešimtojo guru tikėjimą, pati

irgi vadinama guru.

• Šventas raštas taip pat vadinamas guru (Guru Grantas

Sahibas).

Dievas yra vienintelis, galutinis ir amžinasis Guru (Satguru),

jis suteikia apšvietą ir supratimą tiems mokiniams, kurie iš visos širdies

atsideda Dievo ieškojimui, jo tarnystei. Žmogus nenorėtų susisieti su

Dievu, neturinčiu jokių atributų, todėl Dievas įsikūnija tuose fenomenuose,

kuriuos žmogus pažįsta, per juos žmogui apsireiškia. Žmogaus religinis

gyvenimas kreipiamas į šį artimesnį, prieinamesnį jam Dievo pavidalą.

Tačiau kai sikai teigia, kad tasai Dievas, kurį jie pažįsta, pasižymi

vienokiomis ar kitokiomis savybėmis, tai nereiškia, kad jis buvo kada nors

pasirodęs ar užgimęs žemeje kaip avataras (“tas kurs nusileidžia,

nužengia”, liaudiškoje induizmo sampratoje Višnaus pasirodymas žemėje, kad

primintų amžinąsias vertybes ir išsklaidytų iliuzijas). Dievo neįmanoma

apibūdinti, visgi sikai kreipiasi į jį kaip į gailestingąjį, visagalį,

amžinąjį. Jo valia nulemia viską tiek gera, tiek bloga. Jis esti visame

kame – ir niekingiausiame kirmine, ir galingame dramblyje. Sikų Dievas

sukūrė pasaulį, per kurį žmogus pajėgia bent iš dalies perprasti Dievo

galybę ir valią. Dievo malonė leidžia nuoširdžiai tikintiems pažinti jį

maldoje ir meditacijoje. Sikų religija savo gyvastingumą semia iš

mistingumo. Pirmųjų mokinių, susibūrusių aplink Nanaką , tikslas ir buvo

atsidėjus medituoti, kartoti Dievo vardą ir pan. Nanakas atvėrė savo

pasekėjams kelią prie tikrojo Guru, jis subūrė tikinčiųjų broliją, kuri

susirinkusi giedodavo himnus. Per himnus jų širdys pakildavo iki Dievo, o

Dievas įeidavo į besimeldžiančiųjų širdis.

“Egzistuoja tik vienatinis Dievas, kuris vadinamas Teisinguoju,

vadinamas Kūreju; jis nepažįsta baimės ar neapykantos, jis nemirtingas, jis

niekuomet nebuvo pradėtas, jis egzistuoja patsai savaime, didis ir

gailestingas. Teisinga buvo pradžioje, Teisinga buvo pačioje pabaigoje,

Teisinga yra ir nūnai, o Nanake, Teisinga bus ir visuomet ateity” – Guru

Nanako himno pradžia iš rinkinio “Adi Grantas”. Sikai jį kalba kas rytą,

išreikšdami savo tikėjimą.

HALSA.

Tradicija byloja, kaip Gobindas Singas sukūre Pantą (kelią, arba

taką, kuriuo eina ieškantys Dievo; šis terminas taikomas ir apibūdinant

pačią visuomenę). Guru liepęs sukviesti tikinčiuosius ir metęs jiems iššūkį

– kas iš jų išdrįsią paaukoti už tikėjimą savo gyvybę? Šitaip jis patikrino

jų ištikimybę. Ir kiek padvejoję penki vyrai pasisiūlė paaukoti savo gyvybę

guru. Tačiau šis jų nenužudė, tik aprengė naujomis uniformomis ir pristatė

žmonėms kaip penketą savo išrinktųjų. Jie ir tapo naujosios, nesuteptųjų

bendruomenės, halsos, nariais. Sikai tikėjo, jog naujoji bendruomenė įgis

itakingumą bei jėgą, ir tai jai pravers ginant tikėjimą ir kuriant griežtos

moralės visuomenę. Vardai “Singas” (Liūtas) ir “Kaura” (Princesė),

suteikiami naujosios bendruomenės vyrams ir moterims, pakeisdami kastos

duotuosius vardus bei panaikindami moterų beteisiškumą, turėjo simbolizuoti

naują sikų statusą pasaulyje, kurį jie tikėjo išsikovosią.

Berniukai ir mergaitės sulaukę keturiolikos metų, gali būti

inicijuojami į halsos bendruomenę ir tapti pilnateisiais jos nariais. Šis

ritualas paprastai vadinamas krikštijimu. Šis priėmimo aktas tarsi įveda

nūdienos sikus į tą šventąją būseną, kuri ,jų įsitikinimu, vyraujanti

iniciacijos dieną.

Penki garbingi bendruomenės nariai atstovauja Gobindo Singo

išrinktiesiems. Sugiedoję prideramas giesmes, bei ištirpinę vandenyje

cukraus, apšlaksto šiuo tirpalu jiems galvas bei akis. Naujai inicijuotieji

supažindinami su halsos narystės, lojalumo brolijai bei moralinio elgesio

taisyklėmis. Plaukus jie privalo nešioti nenukirptus, vengti

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1279 žodžiai iš 2540 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.