Simbolizmas ir impresionizmas
5 (100%) 1 vote

Simbolizmas ir impresionizmas

Simbolizmas

(pranc. symbolisme, iš gr. sýmbolon – ženklas, simbolis)

Literatūros srovė, susiformavusi Prancūzijoje XIX a. pab. (apie 1880–95). Atsirado kaip reakcija į realizmo ir natūralizmo įsivyravimą literatūroje, į parnasiečių poezijos aprašomąjį stilių.

Simbolistus veikė A. Schopenhauerio, F. Nietzschės, N. Hartmanno filosofija, intuityvizmas. Jie kūrė užuominų poetinę kalbą, kurios centras ir buvo simbolis, suvokiamas kaip žodinis dvasinio pasaulio atitikmuo, kaip išorinė esmės reprezentacija ir galimybė žodžiu sukelti nuotaiką, „prišaukti įspūdį“. Simbolistai domėjosi menų sintezės idėja, mėgino išnaudoti muzikines kalbos galimybes (P. Verlaine’o šūkis „Visų pirma muzikos“), ištobulino laisvąsias eiles, eilėraštį proza, eilėraščių ciklo kompoziciją, įvedė į poeziją miesto temą. Ryškiausi atstovai – poetai Ch. Baudelaire’as, Verlaine’as, A. Rimbaud, J. Laforgue’as, S. Mallarmé, dramaturgas M. Maeterlinckas, prozininkas J.K. Huysmansas. Lietuvių literatūrai įtaką darė rusų simbolizmas, kurį stipriai veikė V. Solovjovo mokymas apie pasaulinę dvasią. Rusų simbolistinėje poezijoje stiprus filosofinis pradas, kosmologiniai apmąstymai. Išskiriamos 3 rusų simbolizmo bangos. Pirmajai priklauso N. Minskis, D. Merežkovskis, Z. Gippius, antrajai – V. Briusovas, K. Balmontas, F. Sologubas, trečiajai – A. Blokas, A. Belas, Jurgis Baltrušaitis. Pastarojo rusiškosios kūrybos poveikis lietuvių simbolistams ypač stiprus.

Lietuvoje simbolizmas nesudarė vientiso judėjimo ir atėjo kiek pavėlavęs. Chronologiškai jo ribas būtų galima nubrėžti nuo Vaivorykštės (1914) ir Pirmojo baro (1915) pasirodymo iki Vinco Mykolaičio-Putino poezijos rink. Tarp dviejų aušrų (1927), tačiau ištakas galima pastebėti jau Juozapo Albino Herbačiausko Erškėčių vainike (1908), Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės Lietuvoje (1910) – „randasi troškimas visa apimančių simbolių, neišaiškinamo, aukštesnio, mistiško“. Lietuvių simbolistai, dažnai kūrybinį kelią pradėję kaip Maironio tradicijos tęsėjai (ankstyvoji Putino lyrika), pamažu nuo tautinės problematikos gręžėsi į individą. Buvo koncentruojamasi ties dramatiškąja, dualistine žmogaus prigimtimi, kuri atspindi kosmoso sąrangą (Putinas), ekspansyvia „širdies gelmių“ raiška (Balys Sruoga). Pirmuoju atveju ryškus filosofinis pradas, operuojama nuolatiniais simboliais, išsidėstančiais į vertikalės struktūrą (viršūnės – gelmės), antruoju kuriamas fragmentiškas, impresionistinio vaizdo eilėraštis. Jame lieka tradicinių simbolių leksemos, tačiau jos nebeturi pastovių reikšmių ir kinta pagal subjekto sielos būseną („simbolika be metafizikos“, anot Rimvydo Šilbajorio). Iš chronologinės sekos iškrinta lietuviškoji Baltrušaičio poezija (1942 pasirodė eilėraščių rink. Ašarų vainikas 1 d.). Baltrušaitis lietuvių simbolistinės lyrikos tradicijoje unikalus harmoningu pasaulio suvokimu (vyrauja ne dvinaris, o trinaris pasaulio modelis), cikliška laiko sklaida. Neretai (Motiejaus Gustaičio, Mykolo Vaitkaus, iš dalies Fausto Kiršos kūryboje) simbolistinis eilėraštis mėginamas kurti pagal racionalistinį modelį. Naudojamasi tik simbolistinių įvaizdžių arsenalu, kuriuo norima išreikšti abstraktų filosofinį turinį arba propaguoti tautinius idealus.Simbolizmo įtaka pastebima Edmundo Steponaičio, Adomo Lasto, Petro Vaičiūno, Kazio Inčiūros, Juozo Tysliavos, Antano Miškinio, Salomėjos Nėries, Stasio Santvaro, Leono Skabeikos poezijoje.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 508 žodžiai iš 850 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.