Simonas daukantas
5 (100%) 1 vote

Simonas daukantas

Daukantas buvo plataus akiračio lietuvių kultūros ir mokslo darbuotojas. Jis tapo prikeltas iš užmaršties todėl, kad buvo ir tebėra reikalingas gyviesiems.pažangiosios idėjos, išreikštos jo raštuose, ypač istorijos veikaluos, pastatė jam, tariant Horacijaus žodžiais, paminklą už varį stipresnį.

Simonas Daukantas gimė Kalviuose, už keturių kilometrų nuo mažyčio Lenkimų miestelio (dabar Skuodo rajonas). Apie pačius Simono tėvus ir senelius žinių negausu. Seneliai buvo vietiniai žemaičiai – Jokūbas ir Marijona Kalvaitė Daukantai. Tėvas Jurgis gimė 1759 metų balandžio 22 dieną, o motina Kotryna Odinaitė – apie 1757-1762 metus. Buvo ir gal trejetą metų už Simoną jaunesnė sesuo Ona. Ji buvo tėvų karšintoja ir jų ūkio paveldėtoja. 1802 metų gegužės 12 dieną Daukantams gimė duktė Kotryna, o 1804 metų sausio 16 dieną – Konstancija.Pagaliau 1805 metų gegužės 17 dieną Daukantams gimė jauniausias vaikas – sūnus Aleksandras. Jis, Simono remiamas, baigė mediciną Vilniaus universitete.

Dėl Daukantų šviesumo, jų atžalų išsimokslinimo, padėties visuomenėje ilgą laiką buvo manoma, kad jie priklausę kilmingųjų luomui. Motiejus Valančius Daukantą taip pat vadina bajoru. Šią žinią jis, matyt, perdavė ir kitiems. Betgi M. Davainis- Silvestraitis, išsiteiravęs Daukanto giminių, paskelbė, jog Simonas gimė iš ,,karališkų ūkininkų”, o tik sąlygų verčiamas pasidarė bajoro popierius.

Vaikystės ir jaunystės aplinka, džiaugsmai ir vargai formuoja žmogaus sąmonę, pasuka minčių tėkmę tam tikra dažniausiai pastovia vaga. Tad ir šia prasme gimtieji namai turėjo didelę reikšmę.

Kalviai Simono vaikystėje turėjo tik tris sodybas. Šie Kalviai buvo ne vieninteliai. Šalia kaimelio driekėsi Sapiežiškių Kalvių kaimo laukai. Už jų matyti kelios Kalvių užusienio sodybos. O aplink miškai, miškeliai, vieniši ir į grupeles susimetę ąžuolai, arčiau sodybų – klevai, vinkšnos, tuopos, uosiai.

Prie keliuko, bėgančio pro tas tris sodybas, klevų ir vaismedžių apsupti, šiaudiniais stogais pilkavo Daukantų namai. Aplink žiogrių tvoros. Betgi gyvenamas namas sukrypęs, pasišiaušęs, lyg vėjų išgairintas. Jį Simono tėvai paveldėjo iš senolių. Tėvas, matyt, nesunkiai prieidamas prie miško, namą perstatė.

Jau nebėra šio namo, liko tik neryški, dar XIX a. pabaigoje daryta nuotrauka ir senasis šulinys gale namo. Dabartinis gyvenamasis namas pastatytas ant buvusio svirno pamatų, ten, atrodo, dar yra ir senųjų rąstų. Prie pat sodybos didelis tvenkinys žlugtui skalbti, pasimaudyti, gyvuliams girdyti ir, nelaimei ištikus, gaisrui gesinti.

Motiejus Valančius rašo, kad Simonas iš pradžių lankė Kretingos mokyklėlę.

1808 metų kovo 18 ir 19 dienomis Vilniaus universiteto vadovybės siųstas, Kretingos mokyklą vizitavo universiteto fizikos ir matematikos fakulteto dekanas profesorius Juozapas Mickevičius. Mokykla buvo suskirstyta į dvi klases. Pirmoje klasėje – 65 mokiniai, o antroje – 68. Antroje klasėje, klausinėdamas mokomų dalykų, patyrė, kad pažangiausi yra 16 mokinių, tarp jų ir Simonas Daukantas. Gražiausiai rašančius Mickevičiaus išvardijo tik du, vienas iš jų vėl buvo Daukantas.

Daukantas Vilniuje manė tęsti mokslą. Įprastas valstiečių vaikų kelias į kunigus, matyt, jo neviliojo. Jis norėjo stoti į universitetą. Kalvarijoje iki 1818 metų nebuvo dėstomi kai kurie dalykai, išeinami aukštesniosiose kitų vidurinių mokyklų klasėse. Daukantas stojo į geriausią šio krašto pilną vidurinę mokyklą – Vilniaus gimnaziją.

Kalvarijos mokykla ir Vilniaus gimnazija Daukantą mokė mylėti senovės Graikiją ir Romą, jų kalbą ir literatūrą, lyg tai būtų gimtoji kalba ir kultūra. Baigęs gimnaziją, Daukantas 1816 metų rudenį su lotynišku atestatu atėjo į Vilniaus universitetą. Jam atrodė, kad neklysdamas pasirenka literatūros ir laisvųjų menų fakultetą, kur galėjo dar giliau susipažinti su antikos pasauliu.

Universiteto studentų registracijos knygose pažymėta, kad Daukantas išsilaikydavo pats. Iš ko jis čia gyveno, iš senojo palikimo ar savo uždarbių, nežinia. Tik nuo 1819 metų rudens jis vienerius metus buvo devynių studentų prižiūrėtoju ir iš to turbūt turėjo šiokių tokių pajamų. Norėdamas mažiau laiko sugaišti vaikščiojimui, stengėsi apsigyventi netoli universiteto.

Porą metų pasimokęs naujajame fakultete, Daukantas vėl ima rūpintis mokslo laipsniais. Mokslo laipsnis buvo ne puošmena, o tam tikras mato vienetas, padedąs nustatyti, kiek ir kokį mokslą išėjęs laipsnį gavęs žmogus. Kaip visur, taip ir čia būdavo išimčių, tačiau jos, suprantama, uoliajam Daukantui netaikomos.

Nors ir keista, tačiau vis dar nėra aišku, kokius mokslus Daukantas baigė. Kartais imama ginčytis, ką Daukantas pasiekė universitete, į kurį taip sunkiai veržėsi ir kuriame taip atkakliai studijavo.

Gavęs magistro diplomą, Daukantas pradėjo rūpintis tarnyba. Jo dėmesys nukrypo į šiaurės pusę. Gal Lietuvoje jis nesitikėjo pakenčiamos vietos, o gal troško greičiau pasiekti svarbiausius Lietuvos istorijos šaltinius, kurių tuomet teko ieškoti Rygoje, Peterburge, Karaliaučiuje.

Peterburgas amžininkų vadinamas Šiaurės Palmyra. Imperijos sostinė buvoblizgesio ir pramogų miestas. Didikas ar paprastas bajoras didžiuodavosi
vien tuo, kad gyvena čia. Žinoma, ponas be tarnų gyventi negali. Dėl to Peterburgas dar buvo tarnų ir darbininkų miestas. Kai Daukantas į jį atvyko, rado čia 441 tūkstantį gyventojų. Beje, vyrų buvo dvigubai daugiau kaip moterų. Tai rodė, kad čia buvo daug nevietinių, ypač atvykusių su ponais arba uždarbio ieškoti.

Daukantas taip pat buvo tarp tų vienišų ateivių. Gyveno jis ,,ketvirtos nuovados antrojo kvartalo šv. Stanislovo bažnyčios namuose Nr. 10”. Šie namai buvo kažkur miesto viduryje. Senato rūmai, kur jis tarnavo, stovėjo prie to paties vardo aikštės (dabar Dekabristų aikštė), šalia Nevos. Iš namų jis paprastai eidavo pėsčias, prie pat Senato rūmų žvilgsnis užkliudydavo paminklą, pastatytą Petrui Pirmajam, padėjusiam tiek pastangų europizuoti imperiją. Eidamas per šią aikštę, Daukantas, be abejonės, ne kartą mąstė apie dekabristus, kurie prieš devynerius metus čia išrikiavo savo pulkus sukilimui pradėti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 1903 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.