Simonas daukantas1
5 (100%) 1 vote

Simonas daukantas1

Simonas Daukantas gyveno audringu, lietuvių nacionalinei istorijai svarbių įvykių laikotarpiu. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimas 1795m., Napoleono žygis į Rusiją 1812m.,Vilniaus universiteto suklestėjimo XIXa. pradžioje ir filomatų byla 1823m., 1831 metų sukilimas ir Vilniaus įvykiai reikalauja nepaliaujamo istorikų, kultūros, literatūros specialistų dėmesio. S.Daukantas gyvenime bei kūryboje taip pat yra likę nemaža neaiškumų. Savų klausimų aptariamam istorijos laikotarpiui kelia ir besikeičianti nūdiena.

S.Daukanto gyvenimas, jo kūrybos likimas yra tiesiog simboliškas kaip istorikas, kaip rašytojas ir demokratiškai nusitiekęs pilietis susiformavo anuomet klestinčiame Vilniaus universitėte, kuiame buvo remiamasi savo krašto kultūros trdicija.Visas jo gyvenimas, kūrybinė biografija yra kaip reta nuoseklus bangavimas realizuoti jaunystei idealus. S.Daukanto mirties metais jau buvo gimę tie, kurie paskutiniais amžiaus dešimtmešiais vėl, su dar didesne energija iškels tautinio atgimimo idėjas (J.Basanavičius gimė 1851m.), prisimins ir išaukšins S.Daukantą, daug kur bylos jo žodžiais. Taigi nuo “aušrininkų” jį skyrė viena karta , jis yra savotiškas tiltas, jungiantis geriausias Lietuvos kultūros tardicijas su naujuoju nacionalinio sąmoningumo ir lietuviškos kultūros kūrimo sąjūdžiu.

Deja, apie S.Daukanto vaikystę ir ankstyvąją jaunystę nėra išlikusių konkretesnių žinių, biografai turi tenkintis tik vienu kitu faktu ir remtis analogijų principu, t.y. kalbėti apie Simoną kaip apie vieną tipiškų, tarkim, Kretingos mokyklos mokinių.

S.Daukanto tėvas buvo bajoras Jurgis Daukantas, o motina bajorienė Kotryna Odintaitė. Dievas jiems davė penkias dukteris ir du sūnus. Simonui, esant vos dveijų metų, Daukantų šeima dalyvavo Kosciuškos sukilime ir sukilėlių žygyje į Liepoją.

Simonas buvo vyriausias sūnus. Po jo ėjo duktė Anastazija, gimusi apie 1795m. Gal trejetą metų už Simoną jaunesnė sesuo Ona. Ji buvo tėvų karšintoja ir ūkio paveldėtoja. 1802m. Daukantams gimė duktė Kotryna, o 1804m.-Konstancija. Vienos dukters vardas nežinomas. 1805m. gimsta jauniausias vaikas –sūnus Aleksandras. Jis ,Simono remiamas, baigė medicinos mokslus Vilniaus universitėte, tarnavo karo gydytoju.

Dėl Daukantų šviesumo, sūnų išmoklinimo ir padėties visuomenėje ilgą laiką manyta,kad jie priklausė kilmingųjų luomui. Motiejus Valančius Daukantą irgi vadino bajoru.

Simono tėvai nebuvo turtingi, bet iš kaimynų buvo vieni šviesiausių ir šiek tiek turtingesni už kitus.

Netrūko Daukantų namuose ir pašalinių žmonių: visuomet būdavo keli samdiniai, pas eigulį ateidavo su įvairiais reikalais. Tėvas irgi mėgo žmonėtis, kaimynų buvo gerbiami ir laukiami svečiai. Jis augo kaip ir visi sodžiaus vaikai. Tuo metu Simoną ugdžiusi valstietiška kultūra su savo vertybėmis, su aiškiu gėrio ir blogio, doros ir nedoros supratimu tapo tais pamatiniais akmenimis, ant kurių jau jo paties pastangomis bus renčiamos Lietuvos praeities rūmas.

Pirmosios žinios apie S.Daukanto mokslą susijusios su Kretingos mokykla, kurią 1808m. vizitavo Vilniaus universiteto profesorius J.Mickevičius. Antoje klasėje klausinėdamas mokomųjų dalykų profesorius nurodė 16 pažangiausių mokinių, tarp jų ir Simoną. Gražiausiai rašantys paminėti du, vienas iš jų –vėlgi S.Daukantas čia jau buvo mokęsis dvejus metus. Nėra aišku, ar S.Daukantas lankė 1803m. Kretingoje pradėjusią veikti trečiąją klasę.

Tiek Kretingos, tiek ir antrosios S.Daukanto mokymosi vietos –žemaičių Kalvarijos ( dabar Varduvos) mokyklų auklėtiniai per rėkrutų gaudynes, pasak V.Merkio, jausdavosi kaip medžiojami zuikiai. Nors dvarininkai ir leido valstiečių vaikams lankyti mokyklą, bet juos laikė tokia pačia dvaro nuosavybe kaip ir kitus baudžiauninkus. Kada S.Daukantas persikėlė į Žemaičių Kalvarijos mokyklą, nėra aišku. 1814 09 21 Vilniaus universiteto profesorius J.K.Chodainis vizituodamas ją ketvirtojoje, baigiamojoje, klasėje rado ir S.Daukantą. Šį į vizitacijos aktą įrašė kaip vieną iš keturių geriausių tos klasės mokinių. V.Merkio nuomone,S.Daukantas baigęs Kretingos mokyklą, čia galėjo mokytis apie trejetą metų. Gal iš Kretingos jis persikėlė ne iš karto, nes aiškiai matyti, kad moksle buvo padaręs pertrauką. Klaidingai tose mokyklose pasigautos vartoti laikų atmainos ir nelenkiškas tarimo būdas taip stipriai prikibo prie jauno Daukanto,jog jomis nežiūrint visokeriopų paskesnų mokslų per visų amžių neįstengė atsikratyti.

1814m. rudeniop su 10 rublių S.Daukantas išėjo pėsčias į Vilnių tęsti mokslo. Įprastas valstiečių vaikui kelias į kunigus, matyt, jo netraukė, jis norėjo stoti į universitetą.

S.Daukantas gyveno turbūt iš altaristos S.Lopacinskio, mirusio Simonui čia mokantis, palikimo. Mokinių registracijos knygoje pažymėta, kad 1814-1815 ir kitais mokslo metais lėšas Daukantui teikiąs dėdė iš motinos pusės.

Bajoriškasis jaunimas, gerokai persiritęs per 20 metų, daug laiko leido tuščiai, nusižengdamas gimnazijos disciplinai, trukšmaudamas per pamokas, rytines mišias, pliekdamas kortomis. Šios jaunimo ydos sukėlė rimtesnių universiteto ir kitų mokytojų auklėtinių reakcijų, kurios atsispindėjo filoretų ir jiems giminingų organizacijų moraliniuose
idealuose. S.Daukantas čia atkeliavo ne kortuoti ir ne smuklėse leisti laiko. Tai rodo 1815m. birželio –liepos mėnesį gimnazijoje vykę tradiciniai vieši egzaminai. Į šias iškilmes rinkdavosi to meto įžymybės, dalyvavo universiteto vadovybė, vyskupai ir kiti dvasininkai, civiliai pareigūnai. Universiteto profesoriai filologai P.Golanskis ir G.E.Grodekas bei astronomas ir matematikas J.Sniadeckis patys klausinėjo mokinius. Penktosios ir šeštosios klasės mokiniai skaitė savo poezijas bei prozas bandymus lenkų ir lotynų kalba. Iš penktosios klasės per šį pasirodymą pasižymėjo 14 mokinių –iš jų ir S.Daukantas

1816m. vasaros pradžioje S.Daukantas sėkmingai baigė gimnaziją.

1816m. rudenį S.Daukantas universitėte pasirenka literatūrą ir laisvųjų menų fakultetą. Beje, tą patį rudenį iš fizikos ir matematikos fakulteto čia pereina poetas A.Mickevičius. Jie tampa kurso draugais.Literatūros ir laisvųjų menų fakultete vieni studijavo filologiją,o kiti meną.S. Daukantui rūpėjo filologija.Studijų metais didelę įtaką S.Daukantui darė įžymus antikinės filologijos profesorius G.E.Grodekas.G.E.Grodekas propagavo šviečiamojo klasicizmo idėjas,tačiau atmetė literatūrinei kūrybai nustatinėjamas normas,reikalavo jos natūralumo,vadinasi,pritarė romantizmo krypčiai.Geras klasikinės filologijos išmanymas būdingas daugeliui S.Daukanto darbų.G.E.Grodeko iniciatyva universitete įdiegtas modernus seminaro mokymo būdas.Čia studentai (tarp jų A.Mickevičius,S.Valiūnas,S.Daukantas) rašė referatus,interpretavo antikos tekstus,diskutuodami aiškinosi kai kuriuos klausimus; dėstytojui buvo svarbu ne tai,kad studentai pakartoja jo paties teiginius,o tai,ar geba operuoti faktais,mąstyti,plėtoti savo estetinę ir istorinę nuovoką.Baigiantis pirmiesiems mokslo metams,S.Daukantas norėjo gauti filosofijos kandidato laipsnį.1817m. liepos 9 d. fakulteto tarybos posedžio protokole įrašyta:,,S.Daukantas neapsirūpinęs reikiamais pažymėjimais ir nepristatęs traktato,todėl nutarta jam jokio mokslinio laipsnio nesuteikti”.

Studijavęs čia dar vienerius metus S.Daukantas nutaria keisti fakultetą.1818m. rudenį jis jau moralinių ir politinių mokslų fakultete.

S.Daukantas moralinių ir politinių mokslų fakultete studijuoti pradėjo kaip tik tada,kai J.Levelio vietą užėmė I.Onacevičius.Jis buvo laikomas didžiausiu Lietuvos istorijos žinovu.

I.Onacevičius pirmą kartą pradėjo dėstyti nuoseklų Lietuvos istorijos kursą.Jis turėjo didelę įtaką S.Daukantui,K.Nezabitauskiui.S.Daukantas I.Onacevičių visada laikė dideliu istorijos autoritetu,pritarė jo istorijos koncepcijai ir žavėjosi išsamiais jo istorijos šaltinių tyrinėjimais.Vėliau su juo S.Daukantas artimai susipažino Peterburge , savąjį profesorių karšino.

Pirmaisiais studijų metais S.Daukantas klausė ir I.Daniliavičiaus skaitomą krašto teisės kursą.I.Onacevičius-svarbiausias S.Daukanto kaip istoriko ugdytojas.Jau S.Daukanto studijų metais I.Daniliavičiaus erudicija,paskaitų originalumas traukė studentus.Jo kritiškumas sugriovė ne vieną senovės Lietuvos legendą.

Taigi S.Daukantui dėstę profesoriai domėjosi Lietuvos istorija.

1822m. S.Daukantas pabaigia savo pirmąją Lietuvos istorijos redakciją.Studentai rūpinasi liaudies švietimu,suaktyvėja ir mokslinė veikla;jos tikslas- nacionalinės savimonės įvertinimas.

J.Lebedys neabejoja,kad to meto lietuvių studentai bendravo,sutartinai veikė(pavyzdžiui, išsikovojo palankesnį lietuviškų knygų cenzorių),bet visa tai greičiausiai nebuvo įgavę organizacinių formų.

Taigi 1818m.S.Daukantas perėjo į moralinių ir politinių mokslų fakultetą,klausėsi I.Onacevičiaus,I.Daniliavičiaus,1822m. rudenį užsirašė lankyti Levelio paskaitas.Porą metų pasimokęs šiame fakultete,S.Daukantas vėl ima rūpintis mokslo laipsniais.Tuo metu buvo keturi mokslo laipsniai: tikrojo(aktualiojo) studento,kandidato,magistro,daktaro.Tikrojo studento vardą universiteto auklėtiniai gaudavo baigę visą universiteto kursą.Studentas,išlaikęs visus egzaminus ir pasižymėjęs geru kurios nors disciplinos mokėjimu bei pristatęs referatą,gaudavo kandidato laipsnį.1819m. išlaikęs egzaminus,S.Daukantas norimą laipsnį gavo,o 1821m. sausio 25d. universitetas jam išdavė abiejų teisių (romėnų bei kitų kraštų ir kanonų teisės) kandidato diplomą.Bet S.Daukantas nepalieka Alma Mater rūmų ir dvejus metus lanko savo fakulteto profesorių paskaitas.Universitetas kartais skelbdavo konkursinius egzaminus premijai gauti;iš 100 rublių neturtingas studentas galėjo gyventi ištisus metus.S.Daukantas 1820m. dalyvauja konkurse ir su kitu studentu pasidalija premiją.Baigiantis 1820-1821 mokslo metams,jis paduoda naują prašymą fakulteto dekanui-nori gauti abiejų teisių magistro laipsnį ir prašo skirti egzaminus.1822m.birželio 1d. fakulteto posėdis pripažino,kad S.Daukantas teisių magistro laipsnio yra vertas,bet diplomą jis gavo 1825m. balandžio 30d.

Studijų metais S.Daukantas , be jau minėto (neišlikusio) traktato,apginto siekiant magistro laipsnio,parašė svarbų, didelės apimties veikalą ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”(1822m.).Jame išreikštos istorinės pažiūros bent iš dalies,matyt, buvo bendros visai žemaičių studentų grupelei. 1824m. jis išvertė į lietuvių kalbą 95
romėnų pasakėtininko Fedro kūrinius.

Gavęs magistro diplomą,S.Daukantas pradėjo rūpintis tarnyba.Kaip rašo V.Merkys,Lietuvoje istorikas , galbūt, nesitikėjo rasti pakenčiamos vietos, o gal troško greičiau pasiekti svarbiausius Lietuvos istorijos šaltinius, kurių tuomet teko ieškoti Rygoje,Peterburge,Karaliaučiuje.Iš tiesų, S,Daukantas yra kaip reta nuosekli,nesiblaškanti,užsibrėžto tikslo atkakliai siekianti asmenybė.Stebina metodiškas jo darbas,skrupulingai , dailiai prirašyti dideli jo rankraščių lapai.Pirmasis istorijos variantas jau yra, bet vėlesni darbai rodo, kad juo nepasitenkinta.Mus pasiekę S.Daukanto gyvenimo faktai neleidžia griežtai tvirtinti, bet atrodo,jog jis apsisprendė,pasirinko gyvenimo kelią dar prieš 1822m.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1750 žodžiai iš 5776 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.