Simonas daukantas2
5 (100%) 1 vote

Simonas daukantas2

REFERATAS

SIMONAS DAUKANTAS

Turinys

I.Įžanga

II.Biografija:

a.Gimtinė

b.Mokykloje

c.Universitete

d.Tarnyba Rygoje ir Peterburge

III. Išvada

Įžanga

Simonas Daukantas gyveno audringu, lietuvių nacionalinei istorijai svarbių įvykių laikotarpiu. Lenkijos – Lietuvos valstybės padalijimas 1795 m., Napoleono žygis į Rusiją 1812 m., Vilniaus universiteto suklestėjimas XIX a. pradžioje ir filomatų bylą 1823 m., 1831 metų sukilimas ir Vilniaus universiteto uždarymas, 1863 metų sukilimas… Šie įvykiai reikalauja nepaliaujamo istorikų, kultūros, literatūros specialistų dėmesio. Simono Daukanto gyvenime bei kūryboje taip pat yra likę nemaža neaiškumų.

Gimtinė

Simonas Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose (dabar Skuodo raj.). Seneliai buvo vietiniai žemaičiai. Tėvas Jurgis gimė 1759 m. balandžio 22 d., o motina Kotryna Odinaitė –apie 1757-1762 m. Jurgis Daukantas jai buvo antras vyras . Simonas buvo vyriausiasis sūnus. Po jo ėjo duktė Anastazija , gimusi apie 1795 m . Dar buvo sesuo Ona trejetą metų jaunesnė už Simoną. 1802 m. Daukantams gimė duktė Kotryna, o 1804 m.-Konstancija . 1805 m. gimė Aleksandras. Jis Simono remiamas, baigė medicinos mokslus Vilniaus universitete, tarnavo karo gydytoju.

Svarbus Daukantų šeimos istorijos šaltinis yra Kotrynos Daukantienės antkapio paminklas Lenkimų bažnyčios šventoriuje, pastatytas sūnaus Simono.

Dėl Daukantų šviesumo, sūnų išmokslinimo ir padėties visuomenėje ilgą laiką manyta, kad jie priklausė kilmingųjų luomui. Motiejus Valančius Daukantą vadino bajorų, bet vėlesni biografijos tyrinėtojai suabejojo šiais tvirtinimais ir metrikais. Nemaža naujos medžiagos S. Daukanto kilmės klausimui spręsti yra paskelbęs V. Merkys: Daukanto šeima rasta Skuodo dvaro nekilmingųjų sąrašuose; taigi galima tvirtinti, kad Daukantai buvo baudžiauninkai, nėję savaitinio lažo, o mokėję dvarui piniginę duoklę –činčą. Po 1831 m. sukilimo, konfiskavus Sapiegoms priklausiusį Skuodo dvarą, jie tapo valstybiniais, arba ,,karališkaisiais” valstiečiais.

Kai Simonui buvo dveji metai , Daukantų šeima dalyvavo Kosciuškos sukilime ir sukilėlių žygyje į Liepoją. Šeimoje buvo kalbama, kad Daukantienė vežė maistą sukilėliams. J. Daukantas buvo dvaro eigulys. Simono tėvai nebuvo turtingi, bet iš kaimynų buvo vieni šviesiausių ir šiek tiek turtingesni už kitus , todėl jie mokėjo didesnį činšą. Tėvai buvo kaimynų gerbiami ir laukiami svečiai , dažnai kviečiami į kūmus (krikšto tėvai) .

Mokykloje

1808 m. Simonas pradėjo mokytis Kretingoje. Mokykla buvo suskirstyta į dvi klases. Antroje klasėje mokėsi Simonas. 1808 m. vizitavo Vilniaus universiteto profesorius J. Mickevičius. Antrojoje klasėje klausinėdamas mokomųjų dalykų profesorius nurodo 16 pažangiausių mokinių, tarp jų ir Simonas. Gražiausiai rašantys paminėti du, vienas iš jų – vėlgi S. Daukantas. “Pirmojoje klasėje buvo mokoma skaityti, rašyti, lenkų ir lotynų kalbos gramatikos, versti iš lotynų kalbos į lenkų kalbą, geografijos pradmenų, tikybos bei dorovės mokslo. Antrojoje klasėje gilinamos žinios iš lenkų ir lotynų kalbos, aritmetikos ir tikybos, bei dorovės mokslo, einama Europos geografija ir ypač plačiai – Rusijos. Daukantas čia mokėsi dvejus metus.

Kada S.Daukantas persikėlė į Žemaičių Kalvarijos mokyklą, nėra aišku. 1814 m. birželio 21d. Vilniaus universiteto profesorius J. K. Chodainis, vizituodamas ją, ketvirtoje, baigiamojoje, klasėje rado ir Simoną Daukantą. Šį į vizitacijos aktą įrašė kaip vieną iš keturių geriausių tos klasės mokinių. V. Merkio nuomone, S. Daukantas, baigęs Kretingos mokyklą, čia galėjo mokytis apie trejetą metų. Gal iš Kretingos jis persikėlė ne iš karto, nes aiškiai matyti, kad moksle buvo padaręs pertrauką.

1814m. rudenį Daukantas iškeliauja tęsti mokslo į Vilnių. S. Daukantas stojo į geriausią krašto vidurinę mokyklą –Vilniaus gimnaziją. Gimnazijos mokinių knygoje įrašyta, kad Simonas Daukantas į mokyklą atvyko 1814m. rugsėjo 26d. Jis buvo įrašytas penktosios klasės mokinių sąraše. Tai garbinga , stambiausių dvarininkų ir valdžios pareigūnų vaikų mokykla. Bajorų vaikų čia mokėsi daugiau kaip 95 procentai. Kiti – stačiatikių bei reformatų dvasininkų, miestiečių vaikai. Suprantama, Simonas Daukantas čia laikytas bajorų (užsirašant į mokyklą bajorystės popierių nereikalauta). Daukantas gyveno iš altaristos S. Lopacinskio, mirusio Simonui čia mokantis, palikimo. Mokinių registracijos knygoje pažymėta, kad 1814 – 1815 ir kitais mokslo metais lėšas Daukantui teikiąs dėdė iš motinos pusės.

Bajoriškasis jaunimas, gerokai persiritęs per dvidešimt metų, daug laiko leido tuščiai, nusižengdamas gimnazijos disciplinai, triukšmaudamas per pamokas, rytines mišias, pliekdamas kortomis. Šios jaunimo ydos sukėlė rimtesnių universiteto ir kitų mokyklų auklėtinių reakciją, kuri atsispindėjo filaretų ir jiems giminingų organizacijų moraliniuose idealuose. Simonas Daukantas čia atkeliavo ne kortuoti ir ne smuklėse leisti laiko. Tai rodo 1815 m. birželio- liepos mėnesį gimnazijoje vykę tradiciniai vieši egzaminai. Į šias
iškilmes rinkdavosi to meto įžymybės, dalyvaudavo universiteto vadovybė, vyskupai ir kiti dvasininkai. Penktosios ir šeštosios klasės mokiniai skaitė savo poezijos bei prozos bandymus lenkų ir lotynų kalba. Iš penktosios klasės per šį pasirodymą pasižymėjo 14 mokinių, iš jų ir Simonas Daukantas.

1816 m. vasaros pradžioje S. Daukantas sėkmingai baigė gimnaziją.

Universitete

1816 m. rudenį S. Daukantas rudenį įstoja į Vilniaus universitetą. Vilniaus universitetas Rusijoje užėmė pirmąją vietą tiek dėl lėšų, tiek dėl puikių profesorių ir dėl studentų skaičiaus. Vilniaus universitetas tuomet prilygo geriausiems Vakarų Europos universitetams. Studentai gyvai dalyvavo įvairiausių draugijų veikloje, o tai turėjo didelę reikšmę ne tik jaunuomenei, bet ir visam kraštui.

Dauguma studijavo savomis lėšomis, ir tai lėmė studentijos socialinę, netgi tautinę sudėtį. Aukštoji mokykla lengvai buvo pasiekiama tik dvarininkams. Vargingųjų bajorų, miestiečių ir valstiečių vaikai (apie 20 procentų visų studentų) turėdavo ieškotis uždarbio . Universiteto studentų registracijos knygose pažymėta, kad Simonas Daukantas išsilaikydavo pats. Iš ko jis čia gyveno – ar iš seno palikimo, ar pats užsidirbdavo, nežinia.

Simonas Daukantas universitete pasirenka literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Beje, tą patį rudenį iš fizikos ir matematikos fakulteto čia pereina poetas Adomas Mickevičius. Jie tampa kurso draugais. Literatūros ir laisvųjų menų fakultete vieni studijavo filologija, o kiti – meną. Simonui Daukantui rūpėjo filologija. 1825 m. universiteto vadovybei paduotame prašyme jis rašo: ,,1816 m. buvau Imperatoriškojo Vilniaus universiteto literatūros ir laisvųjų menų fakulteto mokinys, dvejus metus klausiau lotynų, rusų , bei lenkų literatūros kursų ir laikiau disciplinų pusmetinius egzaminus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1035 žodžiai iš 3234 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.