Simonas daukantas2
5 (100%) 1 vote

Simonas daukantas2

LIETUVA

Simono Daukanto

AKIMIS

Simonas Daukantas (1793-1864)

Simonas Daukantas gimė tais metais, kai Rusija, Prūsija, ir Austrija antrą kartą pasidalijo Lenkiją ir Lietuvą, tuo laiku, kai Gardine vyko Lenkijos ir Lietuvos Respublikos paskutinis seimas, tą mėnesį, kai Respublika prarado savarankiškumą, o kai mažajam Simonui suėjo dveji – ir valstybingumą. Ir vardą, ir titulus. Lietuva žlugo, Simonas Daukantas pradėjo gyvenimą. Valstybė – rusų, kalba mokykloje ir bažnyčioje – lenkų. Lietuvos Metrika – Peterburge. Viską skaito cenzoriai. Valstiečiai pasitinka prancūzus kaip išvaduotojus; jiems pralaimėjus, ruošiasi sukilimui, laukia desanto iš anglų laivyno prie Šventosios. Desantas neišsilaipina. Rusai įveda karo padėtį. O išsigelbėti reikia. O gyventi – reikia. Kad tau būtų gyvenime vietos, privalai prisitaikyti prie okupantų. Vienas nieko nepasieksi, turi įsiterpti į luomą, kuris turi teisę į tarnybą, privilegijas. Tas luomas – bajorų. <…>

Simonas Daukantas rūpinosi tarnybine karjerą tol, kol prasiskverbė į imperijos širdį, į Valdantįjį senatą, tapo Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju ir susikūrė galimybę tyrinėti pirminius Lietuvos istorijos šaltinius. <…>

Severozapadnyj kraj. Nėr pasauly Lietuvos. Gerai gyvena tik tie lietuviai, kurie pagalba okupantei Rusijai verčiasi. Lietuvos Metrikos metrikantas Simonas Daukantas uždirba per metus 285,92 sidabro rublio ir 57,18 rublio maistpinigių. Užtenka ir tiek, kad Lietuvos viziją sukurtų. “Taip nusilpo nervai, kad krintatis žirnis mane gąsdina…” Anot Daukanto biografijos tyrinėtojo V. Merkelio, paskui Daukanto karstą ėjo kokios trys senės, o Papilės piliakalny pasitiko tik duobkasiai.

Petras DirgėlaTaigi, kaip matome iš šios įžangos, Simonas Daukantas gyveno sunkiu Lietuvai laikotarpiu, kai istorinės aplinkybės lėmė sunkią šalies padėtį. Dėl rusų priespaudos ir nuolatinių karų Lietuvos teritorijoje Daukanto tėvynė buvo nualinta ekonomiškai. Lietuva niekaip negalėjo atsikratyti savo praeities ryšio su Lenkija, ir dėl to patys lietuviai laikė lietuvių kalbą “mužikų kalba”, o lenkų kalbą – “ponų kalba”. Tikrąją kalbą išsaugojo tik lietuvių valstiečiai, kurie iki pat to laiko nepasidavė polonizacijai ir vartojo protėvių kalbą. Lietuviams buvo bandoma įpiršti, kad jie neturi garsios praeities, kuria daugels šalių didžiuojasi. S.Daukanto kūrinio “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” paskirtis buvo ne tik parodyti Lietuvos praeitį ir istoriją, bet ir kelti lietuvių tautinės savimonės lygį, nacionalizmą gerąja prasme. Autorius nori “pakelti iš purvo” lietuvių didžiavimąsi savo tauta. Tai jis nori pasiekti sąmoningai, nematydamas blogųjų tautiečių ir Lietuvos bruožų, idealizuodamas juos.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 417 žodžiai iš 756 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.