Singapūras
5 (100%) 1 vote

Singapūras

KAIP SINGAPŪRAS ĮVEIKĖ MUMS ŽINOMAS BĖDAS

Singapūro patirtis siekiant Vakarų pasaulio gerbūvio lygio galėtų būti pamoka ir Lietuvai. Nepaisant akivaizdžių skirtumų, abi šalys panašios gyventojų skaičiumi, gamtinių resursų stoka, nedėkinga geopolitine padėtimi. Singapūras netgi juokingai mažas. Jo teritorija, susidedanti iš vienos pagrindinės salos, uosto ir daugybės neapgyvendintų salelių, tesudaro 646 kvadratinius kilometrus (ne ką didesnė negu Vilniaus miesto teritorija). Gyventojų turi tiek pat kaip ir mūsų šalis. Tautinių mažumų nuošimtis irgi nesmarkiai skiriasi nuo mūsų (trys ketvirtadaliai gyventojų yra kiniečiai, likusieji – malajiečiai ir indai). Per maždaug trisdešimt septynerius nepriklausomybės metus, Singapūras sėkmingai atrėmė didžiulį politinį ir ekonominį spaudimą iš nedraugiškai nusiteikusių stipresnių kaimynių – Indonezijos ir Malaizijos. Pirmoji turi 50 kartų daugiau gyventojų negu Singapūras, o antroji – tris kartus.

Singapūras neįsiliejo į jokias sąjungas, o drąsiai išlaikė savarankiškumą, išsaugojo savo valstybingumą.

Nežiūrint ankstesnio skurdo, problemų su tautinėmis mažumomis, ardančios komunistinių profsąjungų veiklos ir savivaldos patirties stokos, Singapūrui pavyko sukurti šiuolaikišką, klestintį ūkį ir pasiturinčią visuomenę. 1965 metais, kai Singapūro miestas/valstybė galutinai atsiskyrė nuo Malaizijos, vienas gyventojas vidutiniškai uždirbdavo mažiau nei 1000 USD per metus. 2000 metais, šis metinių pajamų rodiklis jau artėjo prie 30 000 USD slenksčio. Tuo tarpu Lietuvoje, kuri „eina“ į Europos Sąjungą jau aštuntus metus, vieno piliečio vidutinės metinės pajamos (statistikos tarnybos skelbiamos – maždaug 3 000 USD) beveik nedidėja jau ketvirtus metus.

Prieš dvejus metus išleisti ilgalaikio Ministro pirmininko Lee Kuan Yew atsiminimai „From Third World to First“ (Nuo trečiojo iki pirmojo pasaulio) pateikia nemažai žinių apie Singapūro pasirinktą kelią į gerbūvį ir tarptautinį pripažinimą. Lee Kuan Yew, kuris tvirtai valdė Singapūrą iki 1990 metų, o po to dar turėjo nemenką įtaką valstybės viduje, savo knygoje pripažįsta, kad didelio pasirinkimo neturėjo. Visa Singapūro valstybė – jos administracija, verslas ir šiaip visi dirbantieji – turėjo tapti žymiai konkurencingesnė už savo kaimynes ir kitas Pietryčių Azijos šalis arba žlugti. Lee Kuan Yew nutarė, kad pirmiausiai reikėjo įvesti griežtą tvarką viduje, išrauti valdininkų korupciją, negailestingai kovoti prieš nusikaltėlius ir sutvarkyti miesto išorę, gatves, skverus ir parkus. Lee buvo pasiryžęs sukurti tvarkos, grožio ir saugumo oazę Pietryčių Azijoje, kuri šiaip pasižymėjo Trečiojo pasaulio bėdomis – tarša, korupcija ir nusikaltimais. Įvedus griežčiausią tvarką regione, Lee tikėjosi pritraukti užsienio investicijas, kurios turėjo sukurti naujas darbo vietas ir skatinti eksportą.

Lee tai pavyko su kaupu. Savo viešąja tvarka pasaulyje Singapūras mažai kam nusileidžia. Žurnalistai ir keliautojai praneša, kad galima susilaukti tūkstantinių baudas vien už nuorūkų ar kramtomos gumos mėtymą gatvėje. Singapūro oro uostas yra aukščiausiai vertinamas visame regione, tad ir sulaukia didžiausio keleivių srauto. Singapūro bankų, draudimo ir kitų finansinių paslaugų teikėjai garsėja sąžiningumu ir operatyvumu, tad miestas-valstybė tapo ir rimtu pasauliniu finansų centru.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 524 žodžiai iš 982 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.