Sistema žmogus ir aplinka
5 (100%) 1 vote

Sistema žmogus ir aplinka

TURINYS

1. Sistemos „Žmogus ir aplinka“ ypatumai. 2

1.1. Individualios aplinkos poveikis. 2

1.2. Socialinės darbo aplinkos reikšmė žmogui. 5

1.3. Fizikinės aplinkos taršos poveikis. 9

1.4. Kompiuterizuotos aplinkos poveikis žmogui. 12

2. Administratoriaus veikla ergonominiu aspektu. 14

3. Išvados. 18

NAUDOTA LITERATŪRA: 19

1. Sistemos „Žmogus ir aplinka“ ypatumai.

Gyvename naujo požiūrio į sistemos „Žmogus ir aplinka“ formavimosi laikotarpiu. Būtina išmokti gyventi harmonijoje su gamta, aplinka ir vienas su kitu. Tai – būtinybė. Mes taip tampriai susiję vienas su kitu, kad negalime gyventi izoliuotai ir ignoruoti tai, kas vyksta už mūsų sistemos ribų. Negalima ignoruoti tai, kad atėjo laikas keisti požiūrį į žmonių energijos mainų ekologiją.

Sparčiai besivystančios naujos technologijos, viena vertus pasiekė įspūdingų rezultatų – užtikrino daugumai žmonių neregėtą materialinę gerovę, padarė darbą lengvesnį, patrauklesnį. Kita vertus, žmogus, žiūrėdamas į gamtą kaip neišsiamiamą turto lobyną, pažeidė pusiausvyrą ir užteršta aplinka skatina atrpusavio susvetimėjimą, socialinius neramumus ir pan. Tai atsiliepia visoms gyvenimo sritims tiek ekonominei, tiek socialinei, tiek ekologinei.

Veiksmai, kuriais dažnai sąmoningai ardoma pusiausvyra gamtoje, veda prie ekologinės krizės, už kurią reikia brangiai mokėti – ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Akivaizdu, jog dabartinė situacija reikalauja naujų „Žmogus ir aplinka“ sistemos vystymosi koncepcijų. Šiandien plačiai kalbama apie socialinę atsakomybę bei kiekvieno ekologinę atsakomybę.

Ilgą laiką į žmogų vyravo technokratinis požiūris, teigiantis, jog sistemos efektyvumas priklauso nuo naudojamos toje sistemos mašinos efektyvumo: kuo galingesnė, t.y. tobulesnė mašina, tuo ja galima pagaminti daugiau produkcijos. Žmogaus vidinis pasaulis turi savo dėsningumus, ryšius, tam tikrą organizaciją. Į žmogų galima žiūrėti kaip į sudėtingą sistemą, kuri glaudžiais ryšiais susijusi su supančia aplinka.

Žmogaus darbingumui, darbo našumui, jo santykiams šeimoje, darbo kolektyve, didelės įtakos turi vidinė jo būsena, sveikata. Mokslo ir techninės pažangos amžiuje žmogui įtaką daro daug veiksnių. Jie keičia jo pasaulėžiūrą, elgesio motyvus, vertybinę orientaciją bei dvasinį pasaulį. Šis poveikis yra ir neigiamas. Dabartinės komunikacijos priemonės labai paspartino informacijos tėkmę, jos pateikimą, išplėtė ekonominius bei kultūrinius ryšius, susiejo žmonių veiklą. Kartu pagerėjo žmonių gyvenimo ir darbo sąlygos. Būtent darbo aplinkos reikšmė žmogui įgyja svarią vietą.

1.1. Individualios aplinkos poveikis.

Žmogaus individualioji aplinka – tai ta subjektyvi realybė, kurią susiformuoja žmogus priklausomai nuo vidinio pasaulio struktūros ir įvairių veiksnių. Kuo žmogus daugiau viskuo domisi, mokosi, tobulėja, tuo daugiau vertybių gali pasisemti, tuo geriau jis pažįsta savo aplinką, tuo turtingesnė jo subjektyvi realybė, individualioji aplinka.

Žmogaus individualiąją aplinką formuojantys veiksniai yra prigimtiniai, paskirtiniai, atsitiktiniai ir kiti. Prigimtiniams veiksniams priklauso tėvai, kiti šeimos nariai, artimieji, valstybė. Paskirtiniams veiksniams priskiriama vaikų darželiai, auklėtojos, mokyklos, mokytojai, universitetai, įvairios organizacijos. Atsiktiniais veiksniais tampa atsitiktiniai žmonės, gamtos reiškiniai, radio ir TV laidos, kompiuteris.

Ypač didelę reikšmę turi santykiai šeimoje – tarp tėvų ir vaikų, tarp tėvo ir motinos. Mūsų pasąmonėje kaip plokštelėje fiksuojami visi įvykiai, kadaise įvykę mūsų gyvenime – vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje. Nedarniose šeimose išaugę vaikai, stokoję meilės, šilumos, dažnai ir suaugę negali duoti savo šeimai to, ko patys nėra gavę.

Draudimai – „nedrįsk atsikalbinėti“, „tylėk“, „nesipainiok“ ir kt. – gali būti žmogaus nevisavertiškumo priežastis. Nepilnoje šeimoje viena motina augindama savo vaiką atiduoda jam viską, stengdamasi kompensuoti tėvo trūkumą. Tokiais atvejais dažnai suaugusiam sūnui būdingas egoizmas, narcisizmas, sudėtingi anytos-marčios santykiai, nes motina į bet kurią moterį šalia sūnaus žiūri kaip į konkurentę.

Labai dažnai santykiai tėvų šeimoje perkialiami į savo šeimą, ignoruojant partnerio interesus. Tai – konfliktų priežastis.

Didelę įtaką turi paauglystės amžius, bendraamžiai, pasirinkta referentinė grupė. Bendraamžius sieja bendra psichologinė vertybinė orientacija. Susidaro paauglių grupės, kurių veiklą, jos stilių itin lemia subkultūra, kurioje grupė finkcionuoja.

Kiekvieną žmogų galima aprašyti keliais lygiais: iki gimimo ir po gimimo. Pastarąjį geriausiai apibūdina biografinė charakteristika, sugebėjimai ir gabumai, asmenybė, mokymosi galimybės.

Žmogui lengva gyventi ten, kur jis yra adaptavęsis. Atskleisti savo potencines galimybes, savo gabumus sunku todėl, kad žmogus jau integravosi savo struktūromis, savo enegija, į visuomenės struktūras. Šio pasikeitimo procesas gali būti suaktyvinamas specialiomis technikomis, treningais ir kt. Kada žmogus atskleidžia vidines savo potencines galimybes, tas nuslopintas jėgas, energijas, kurių jis nežinojo turįs. Viduje
kiekvienas žmogus tarytum intuityviai jaučia, kad jis gali padaryti daugiau ir geriau. Potenciali vidinė jėga iš pradžių šokiruoja tiek patį žmogų, tiek sociumą. Bet sociumas suinteresuotas, kad asmenybė jam duotų kuo daugiau energijos. Energijos kiekis padidėja dėl to, kad žmogus atskleidžia neišnaudotas savo galimybes. Asmenybė atranda naują erdvę, kur ne tik realizuojasi, bet ir gauna atpildą – karjerą, garbę, materialines vertybes, dvasinę ramybę, o kartais viską kartu. Gyvenimas tampa „nepakeliamai lengvas“.

Žmogaus vidinis pasaulis yra prieštaringa, įvairialypė, dinamiška aplinka. Jis turi savo dėsningumus, ryšius, tam tikrą organizaciją. Į žmogų galime žiūrėti kaip į sudėtingą sistemą, glaudžiais ryšiais susijusią su aplinka.

Žmonės nevienodai mąsto, jaučia, elgiasi. Šios priežastys lemia mūsų gyvenimą. Mes suvokiame garsus, vaizdus, kvapus, skonius, prisilietimus. Tokiu būdu išorinė aplinka atsispindi mūsų viduje. Suvokimas yra kontaktas tarp vidinės ir išorinės realybės. Vėliau šis turinys tvarkomas mąstymu ir emocijomis, šis procesas vyksta laike – turi savo praeitį (saugomą atmintyje), dabartį (atspindimą suvokime) ir ateitį (sukuriamą vaizduotėje).

Mąstymas analizuoja esamą problemą, lygina su ankstesnėmis problemomis, išskirdamas bendrus bruožus, ir ieško sprendimų būdų. Suvokta informacija apie aplinką tarytum pereina per filtrus – patyrimą, emocijas (kurie kiekvieno žmogaus skirtingi), ir tokiu būdu formuoja mūsų elgesio modelį.

Asmenybės struktūrą sudaro jos aktyvumo, kryptingumo, galimybių ir būdo elementai, kurie savo ruožtu susideda iš psichinių savybių ir būsenų. Asmenybės aktyvumas veikloje ir santykiuose su aplinka visada turi kryptį. Keletą funkcijų žmogaus gyvenime atlieka motyvai. Jie skatina žmogaus elegsį ir jį nukreipia. Be to, jie padeda pajusti savo veiklos prasmę, dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant.

Socialiniai motyvai reguliuoja tarpasmeninius, kolektyvinius, visuomeninius-darbinius žmonių santykius. Biologiniai motyvai padeda tenkinti biologinius poreikius (maisto, šilumos ir kt.). Asmeniniai motyvai padeda reguliuoti savąjį „Aš“, patenkina egocentrinius ir kitus poreikius.

Asmenybės kryptingumą lemia ir individuali vertybių sistema. Kiekvienai asmenybei būdingos vertybinės orientacijos, pasireiškiančios vertybėmis ir nuostatomis. Žmogus vertina, kas yra gerai ir blogai, kas jam svarbu ir nesvarbu. Vertybės susiformuoja auklėjimo ir patirties dėka, yra pastovios ir kinta sunkiai. Jos nulemia tiek asmenybės tikslus, tiek būdus tiems tikslams pasiekti, jomis žmogus vadovaujasi dirbdamas ir bendraudamas, vertindamas.

Labai svarbu įsisąmoninti, kad kito žmogaus vertybių pakeisti neįmanoma – jos susiformavo lemiamos jo individualios patirties. Bandyti su tuo kovoti neverta, geriau priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Vertybių sistema yra paremtos ir žmogaus nuostatos. Jeigu žmogus itin vertina materialinės gerovės kūrimą, tai jo nuostatos į kitus taip pat manančius žmones gali būti teigiamos. Jis gali smerkti besiskundžiančius, bet nieko neveikiančius.

Asmenybės aktyvumo būdą nusako temperamentas ir charakteris. Asmenybės charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Charakteris nėra įgimtas, bet formuojasi įgimtų nervų sistemos ir kitų savybių pagrindu. Charakteris gali pasikeisti tik laipsniškai ir per ilgesnį laiko tarpą. Jis gali keistis priklausomai nuo situacijų, asmenų, su kuriais bendraujama, emocinių būsenų ir kitų konkrečių poveikių.

Temperamento vienokios ar kitokios savybės labiausiai atsispindi asmenybės jausminiame gyvenime. Tačiau temperamentas savotiškai „nuspalvina“ charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą. Jo savybės labiau negu kitos savybės priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių, ir dėl to yra pačios pastoviausios. Socialinė aplinka ir organizuotas ugdymas jas mažai tepakeičia.

1.2. Socialinės darbo aplinkos reikšmė žmogui.

Socialinė darbo aplinka – tai santykių (tarp vadovo ir darbuotojų, tarp pačių darbuotojų, žmogaus santykio su pačiu savimi) sukuriama aplinka. Santykių pasaulis yra sudėtingas. Santykiai sukuria tam tikrą bioenergoinformacinę aplinką, kuri veikia darbuotojų savijautą, darbingumą, pasitenkinimą darbu.

Darbo aplinka turi didelę reikšmę. Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo ir jų atskyrimo sąlygas, klausos, uoslės, regėjimo ir lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą centrinė nervų sistema koordinuoja sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais (J.Grinius, 1998). Dirbant dažniausiai vyksta tik funkciniai organų veiklos pakitimai, kurie vėliau, didėjant profesiniam stažui, gali virsti nuolatiniais morfologiniais pakitimais. Funkciniai pakitimai priklauso nuo darbo sunkumo, intensyvumo, darbo įgūdžių. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas, jei dėl monotonijos sutrinka darbo ritmas, neracionaliai kaitaliojami judesiai, sunkus darbas arba per daug apkrauti kai kurie organai.

Atliekant darbą dirba ne tik raumenys, bet visos organizmo sistemos ir, svarbiausia, centrinė nervų sistema. Nervų sistemos nuovargis sukelia bendrus organizmo negalavimus, psichinę
depresiją, sumažina darbingumą, susilpnina dėmesį ir organizmo atsparumą aplinkos poveikiams. Todėl darbo aplinkoje turi būti saugu, patogu, jauku. Taip siekiama išsaugoti darbuotojų darbingumą, darbo našumą ir kokybę; apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ir pervargimo; sutrumpinti darbuotojų sveikatai kensmingų veiksnių poveikio trukmę; sudaryti prielaidas, kad būtų išvengta susirgimų, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų.

Kai kurie autoriai žmogaus darbo aplinką analizuoja žmogaus aplinkos pokyčių kontekste, kur evoliucionuodamas žmogus prisitaikė prie naujos kintančios aplinkos, kartu taikosi ir prie naujo gyvensenos būdo. Čia išskiriama: fizinė darbo aplinka; psichologinė darbo aplinka; socialinė darbo aplinka.

Fizinė darbo aplinka – fizinių darbo sąlygų visuma: apšvietimas, triukšmas, temperatūra, virpesiai, drėgmė, švara, dulkės, garai, darbo sauga, oras, radiacija, cheminis užterštumas, klimatas. Fizinė darbo aplinka suvokiama ir apibūdinama kaip darbuotojo darbo sąlygos konkrečioje darbo vietoje, organizacijoje. Fizinės darbo aplinkos poveikio nepaisymas yra darbuotojų darbo sąlygų pažeidimas.

Psichologinė darbo aplinka – tai žmogaus psichofiziologinių savybių ir įvairių sensorinių veiksnių įtakos visuma. Ji susiformuoja priklausomai nuo individualios žmogaus fizinės sandaros – nervų sistemos, psichinės struktūros, lemiančios žmogaus psichoemocinę būseną. To rezultatas yra žmogaus elgsena. Žmogaus elgsena priklauso nuo psichinių žmogaus savybių – temperamento, charakterio, gabumų bei gebėjimo ypatybių; taip pat nuo žmogaus psichofiziologinių savybių, tokių kaip regėjimas, klausa, dėmesys, reakcija, judesiai, budrumas, nuovargis, biologiniai ritmai.

Socialinė darbo aplinka – tikslingos žmogaus veiklos projektavimas, planavimas, organizavimas, norint sutelkti darbuotojus, siekiant bendrų (darbuotojų, įmonės ar organizacjos, visuomenės) tikslų. Socialinė darbo aplinka – tai ne tik žmonių, dirbančių įmonėje, organizacijoje, sutelkimas, nukreipimas siekti bendrų tikslų, bet ir mašinų, įrangos, technologijų funkcijų pritaikymas, darbo organizavimas, darbo vietų projektavimas, darbo pasidalijimas, kooperavimas bei racionalus darbuotojų paskirstymas.

Socialinę darbo aplinką formuoja ir formalus, ir neformalus žmonių bendravimas. Manoma, kad biurokratinės, vadinamosios „betoninės institucijos“ slegia darbuotojus, kelia jiems stresą. Siekiant išvengti stresų, turėtų vyrauti „atvirų durų politika“, kai yra dialogo ir problemų sprendimo galimybė. Socialinę darbo aplinką praturtina neformalaus bendravimo galimybė, ritualai, šventės, tinkamas darbuotojų poilsio organizavimas, tradicijos, įmonės organizacinė kultūra.

Nuo darbo vietos aplinkos sukūrimo lygio, psichologinio darnumo tiesiogiai priklauso darbuotojo psichoemocinė būsena, darbo našumas, darbo rezultatų kokybė (S.Gudas, 2000). Darbo vietos aplinką sudaro darbo vietos ir darbo aplinkos sukuriama erdvė. Projektuojant darbo vietą reikalingi pagrindiniai duomenys apie žmogų, duomenys apie žmogaus fiziologines ir psichines savybes, duomenys apie tikslingą žmogaus veiklą ir apie darbo priemonių ergonomiškumą. Projektuojant darbo aplinką, reikia žinoti duomenis apie sanitarinius-higieninius darbo sąlygų veiksnius, psicologinius ir psichofiziologinius veiksnius, socialinius ir estetinius veiksnius.

Bet kuri žmogaus veikla yra darbas kaip integruota fizinė ir protinė sistema, reikalaujanti darbuotojo pastovaus darbo ritmo, darbinės būsenos palaikymo (J.Grinius, 1998). Darbo metu naudojama žmogaus energija, todėl jo veiklai didelę įtaką turi darbo aplinka. Pagal pobūdį ir poveikį organizmui žmogaus darbas skirstomas į fizinį ir protinį. Vis labiau mechanizuojant ir automatizuojant gamybos procesus, daugelyje fizinės veiklos sričių žmogui lieka tik kontrolės ir valdymo funkcijos. Tačiau, nauja sudėtinga technika reikalauja vis didesnio teorinio pasirengimo, žinių, todėl riba tarp darbo rūšių pamažu nyksta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2024 žodžiai iš 6676 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.