Sistemos žmogus ir biosfera globalinės problemos
5 (100%) 1 vote

Sistemos žmogus ir biosfera globalinės problemos

Įvadas

Visi žinome: Žemė – žmonių planeta. Taip, nors joje gausu įvairiausių augalų ir gyvūnų, žmogus, kaip protaujanti būtybė, užima išskirtinę vietą. Galima sakyti, jog žmogus valdo Žemę, t.y. jis – Žemės šeimininkas( Ruzgus, 1998).

Žmogaus būtis skiriasi nuo kitų gyvų būtybių egzistavimo tuo, kad jo poveikis gyvenamajai aplinkai nedidina biosferos organizuotumo, pastovumo ir vientisumo. Kitaip tariant, žmonių sociumas, kaip darbo organizmas, neveikia teigiamai kokybinių biosferos charakteristikų. Bent taip buvo dažniausiai iki šiol. Biosferos, kaip visumos, ir sociumo, kaip dalies, tarpusavio santykiai dėl sociumo raidos mainosi. Tai reiškia, kad planetoje keičiasi ekologinė situacija (http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2003/8/pm.html).

Mokslinikai teigia, jog dauguma šalių, iškopusios iš ekonominės duobės, įkris į kitą, gilesnę ekologinę duobę. Ekologija gali tapti svarbiausia pasauline problema. Jeigu neišspręsime ekologinių problemų, ekonominiai pasiekimai taps beprasmiški.

Nors daug kalbama ir rašoma apie oro, vandens, dirvožemio užterštumą ir liūdnas to pasekmes, didėjantį genetinį pavojų, pastebime, jog mažai kas keičiasi, nes žmonės dar negriūva gatvėse! O ligų kaltininkai lieka nežinomi (Ruzgus, 1998).

Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai, intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos (http://www.ff.vu.lt/leonardo/med_teor/20_tarsa.doc).

Erdvė, kurioje egzistuoja gyvybė, vadinama biosfera. Biosferos ribas apsprendžia fizikinės-cheminės gyvybės egzistavimo sąlygos. Pirmiausia – tai gyvybei tinkamas slėgis ir temperatūra. Be kita ko, gyviems organizmams būtinas deguonis ir CO2 ir nors minimalus drėgmės kiekis, be kurio negali vykti gyvybiniai procesai. Taigi žemėje (litosferoje) gyvybė gali egzistuoti iki 2-4 km gylio. Vandenyse (hidrosferoje) gyvybė aptinkama maždaug iki 10 km gylio. Ore (atmosferoje) gyvybės riba sąlyginė – keletas kilometrų. Tą ribą sąlygoja vis stiprėjanti Saulės UV spinduliuotė, nuo kurios kenksmingo poveikio Žemės gyvybę saugo ozono sluoksnis

( http://www.ff.vu.lt/leonardo/med_teor/20_tarsa.doc).

Kaip atrodo padėtis mūsų planetoje, panagrinėjus praėjusio amžiaus dešimtmetį?

Nuomonių apie tai spektras siekia nuo to, kad “žmonija iki šiol nieko taip nuodugniai neparengė, kaip savo žlugimo” iki nepalenkiamo optimizmo dėl žmonių civilizacijos raidos, prisitaikymo ir išgyvenimo galimybių. Tiesa tikriausiai yra kažkur per vidurį. Viename poliuje – spartus mokslo, technikos ir dalies žmonijos gyvenimo lygio kilimas, kitame – likusiųjų skurdas, badas, karai ir beviltiškumas (“Globalinės problemos”).

Daugelį pasaulio globalinių problemų, anot mokslininkų, būtų galima suskirstyti į tris didesnes grupes, t. y., ekonomines, ekologines ir socialines. Žinoma, nagrinėjant pasaulio globalines problemas pirmiausia reiktų pabrėžti, jog būtent šios trys sritys yra betarpiškai susietos ir nuo ekonominės pasaulio gerovės priklauso pasaulinė ekologinė situacija, o tuo pačiu žmonių socialinė padėtis. Taigi, reikia atsižvelgti į nevienodus materialinių vertybių pasiskirstymus Žemėje, veržimasį į besaikį vartojimą ir gerovę kitų sąskaita. Šie itin neigiami reiškiniai kalti dėl plėšrūniško gamtos išteklių eikvojimo ir žalos aplinkai. Antai, atsižvelgiant į politinį Šiaurės ir Pietų konfliktą irgi reikia žiūrėti nepamirštant didelių ekonominio bei gyvenimo lygio skirtumų. “Trečiojo pasaulio” šalių ekonomikos atsilikimo priežasčių kilmė nevienoda. Jų diapazonas platus: nuo kolonijinių visuomeninių formacijų pasekmių, klaidingų raidos koncepcijų, nesubalansuotos pasaulio ekonomikos tvarkos iki demografinio “sprogimo”, korupcijos ir prasto ūkininkavimo ekonomiškai silpnose šalyse. Viso to pasekmės rodo vieną kryptį: dėl jų santykinai blogėja milijonų žmonių socialinė padėtis. Žmonės stumiami į skurdą, nusikalstamumą, prostituciją, priklausomybę nuo narkotikų (“Globalinės problemos”).

Detaliau nagrinėjant pasaulio globalines problemas, pirmiausia reikia paminėti pasaulinę gyventojų skaičiaus didėjimo problemą ir su tuo susijusius maisto trūkumą, sveikatos priežiūros stoką, išsilavinimo stoką, o tuo pačiu bedarbystės augimą ir skurdą. Išeitis – visuomenės švietimas, mokslo pažanga, ypač fundamentinių mokslų, biologijos, genetikos, chemijos ir medicinos (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).

Antra, energijos gamyba ir jos vartojimas. Iki šiol plačiausiai paplitęs energijos gamybos būdas – deginant akmens anglis, naftą, dujas ir kitas degiąsias medžiagas. Tačiau tų medžiagų ištekliai yra baigtiniai, be to, jas deginant išsiskiria anglies dioksidas, galintis sukelti jau pavojingus globalinius
klimato pakitimus. Kita alternatyva – branduolinė energija, tačiau tada iškyla jos saugumo ir radioaktyviųjų atliekų problemos. Dar yra atsinaujinantieji energijos šaltiniai – saulės, vėjo, vandens ir t.t., tačiau paprastai jų pagaminta energija būna brangesnė, atsiranda jos saugojimo ir transportavimo sunkumų. Išeitis – apskritai didinti energijos gamybos efektyvumą ir našumą, diegti energiją taupančias technologijas, ieškoti kokybiškai naujų energijos šaltinių, pvz., sukurti valdomą termobranduolinę sintezę, t.y. priversti vandenilinę bombą sprogti lėtai, kontroliuojamai (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).

Trečia, naujų medžiagų kūrimas ir vartojimas. Tačiau čia iškyla išteklių, žaliavų stygiaus problema, dirvos, vandens bei oro teršimas ir kitos nepageidaujamos pasekmės bei grėsmės. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes arba net jų išvengti, mokslininkams reikia ieškoti naujų medžiagų, pakeičiančių senąsias arba pasižyminčių geresnėmis savybėmis, kurti ekonomiškesnes technologijas, plėsti fizikos, chemijos ir matematikos tyrimus, sudarančius prielaidas taikomiesiems mokslo darbams, kurių rezultatai paprastai jau betarpiškai yra panaudojami visuomenės gyvenimo kokybei gerinti (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/03/3vaid.html).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 970 žodžiai iš 1866 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.