Siulaikinė muzika
5 (100%) 1 vote

Siulaikinė muzika

LIETUVOS MUZIKOS ISTORIJOS FRAGMENTAIJau pirmaisiais savarankiško valstybingumo metais 1919m. susidarė palankios sąlygos švietimui ir menui ugdyti. Viena po kitos atidaromos aukštosios mokyklos, steigiami prefesionalus teatrai, pagyvėja muzikinis-koncertinis gyvenimas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.

Koncertiniame repertuare vyrauja Europos klasikų ir savųjų autorių kūriniai. B.Dvariono, S. Šimkaus, J.Tallat-Kelpšos ir žymiu užsienio dirigentų N.Malko, E.Cooperio, A.Coateso ir kt. diriguojamuose simfoniniuose koncertuose skambejo L. Van Beethoveno, P.Čaikovskio, E.Griego, M.K.Čiurlionio, J.Žilevičiaus, J.Gruodžio muzika; kameriniuose koncertuose vyravo F.Listas, F.Chopinas, F.Mendelsonas; chorų repertuare – beveik išimtinai lietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių dainos; kamerinės vokalinės muzikos koncertuose – populiarių klasikinių operų arijos, lietuvių liaudies dainos bei S.Šimkaus, J.Tallat-Kelpšos, A.Kačanausko ir kitų lietuvių kompozitorių solo dainos, romansai.

1920m. muzikinio gyvenimo centru tapo Kaunas. Prie įsisteigusios Lietuvių meno kūrėjų draugijos buvo įkurta muzikos sekcija, kurios rūpesčiu buvo rengiami koncerai, organizuojami vargonininkų ir chorvedžių kursai, teikiama materialinė parama S. Šimkui kurti visoje Lietuvoje chorus, remiami užsienyje muziką studijuojantys lietuviai – J.Bendorius, J.Gruodis, A.Dūmauskaitė, B.Dvarionas, J.Čiurlionytė, M.Leškevičius ir kt., perimta savo žinion J. Naujalio muzikos mokykla Kaune, J.Štarkos choras ir t.t.

1924m. suorganizuojama Lietuvių menininkų muzikų draugija, kurios tikslas – kurti ir saugoti muzikos meną. P.Puskunigio iniciatyva 1925m. įkuriama Kanklininkų draugija. Ji veikė 1928 – 1934 m. Propaguojamus kūrinius dažniausiai atlikdavo Valstybės teatro simfoninis orkestras, diriguodavo lietuvių dirigentai. Koncertų programas sudarė V. Europos, rusų klasikinė muzika ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Draugija kviesdavo garsius užsienio dirigentus ir atlikėjus. Tais pačiais metais suorganizuojamas Lietuvos muzikos ir dainos centras chorinės muzikos kultūrai kelti, kuris 1932 m. persitvarko į Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugiją, o 1936 m. – į Lietuvių muzikų draugiją.

Aktualus ir skaudus tuo metu buvo koncertų patalpų klausimas. Ankštame Valstybės teatre glaudėsi opera, baletas, drama. Čia buvo rengiami ir simfoniniai koncertai, kadangi Kaune nebuvo nė vienos specialios koncertų salės (koncertai dar buvo rengiami Tilmanso gamyklos klubo ir kino teatrų salėse).

Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir kt.- padėtis buvo geresnė. Tačiau ir ten patalpų stoka nemažai trukdė platesnei koncertinei veiklai.

Lietuvos muzikinės kultūros baruose dirbo J.Gruodis, S.Šimkus, J.Tallat-Kelpša, B.Dvarionas, S.Vainiūnas, J.Bendorius, A.Kačanauskas, J.Karosas, K.Kaveckas, A.Račiūnas, A.Budriūnas ir kiti.

Chorinės muzikos srityje, rengdami Dainų šventes, daug nuveikė J. Naujalis, S. Šimkus, K.Kaveckas, J. Dambrauskas, A. Makačinas, K. Griauzdė, J. Vaičiūnas, A. Ilčiukas ir nemažas būrys periferijos chorvedžių bei vargonininkų.

Kamerinės vokalinės muzikos koncertus rengė K.Petrauskas, A.Sodeika, A.Staškevičiūtė, M.Rakauskaitė, P.Kaupelytė, J.Mažeika, J.Babravičius, A.Kutkus ir daugelis kitų. Kamerinę instrumentinę muziką populiarino pianistai B.Dvarionas, S.Vainiūnas, V.Bacevičius, J.Karnavičius, V.Ružitskis, A.Smilgaitė-Dvarionienė. Šalia jų galima būtų paminėti ir keletą kitų puikių instrumentalistų – violančelininką P.Berkavičių, fleitininką J.Pakalnį, smuikininką V.Motiekaitį. Propaguodami simfoninę muziką, daug nusipelnė dirigentai J.Tallat-Kelpša, S.Šimkus, B.Dvarionas, M.Bukša, V.Marijošius, J.Kačinskas. Visų jų nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai svarūs ir neužmirštami.

1940 m. Vilniuje įsteigta filharmonija iš pradžių turėjo simfoninį orkestrą, mišrų chorą, liaudies dainų ir šokių ansamblį. 1943 m. hitlerininkų buvo uždaryta, o 1944.08 vėl atkurta. Lietuvos nacionalinė filharmonija rengia koncertus, kamerinės, vargonų ir pramoginės muzikos festivalius. Filharmonijos filialai veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Pirmasis filharmonijos simfoninis koncertas įvyko Kaune 1941 m. sausio mėnesį. B.Dvarionui diriguojant, koncerto metu buvo atlikta P. Čaikovskio V simfonija, L. Van Beethoveno koncertas fortepijonui Es-dur (solistas S. Špinalskis) ir M. K. Čiurlionio simfoninė poema “Miške”. Pagrindinį simfoninių koncertų repertuarą sudarė Vakarų Europos ir rusų klasikų bei lietuvių kompozitorių kūriniai.

Praūžus karo audrai, lietuvių muzikinė kultūra vėl ėmė sparčiai vystytis. Iš visų filharmonijos kolektyvų pirmasis aktyviai pradėjo dirbti simfoninis orkestras. Be vietinių dirigentų ir solistų, Vilniuje konvertavo įžymūs meno meistrai: E.Mravinskis, N.Rachlinas, P.Seriebriakovas, D.Oistrachas ir kiti. Be pavienių solistų, Vilniuje koncertavo ir ištisi simfoniniai kolektyvai.

1954 m. filharmonija vasaros sezono metu pradėjo rengti simfoninius koncertus Palangoje.

Iš visų filharmonijos kolektyvų didžiausias buvo choras. Šis choras su pirmuoju viešu koncertu pasirodė jau 1945 m. Išaugęs į pajėgų meninį kolektyvą, jis koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Choro
repertuare buvo ne tik lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai, lietuvių bei kitų tautų liaudies dainos, bet ir skambūs Vakarų Europos, rusų klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 805 žodžiai iš 1576 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.