Šiuolaikinės informacijos technologijos priemonės
Šiuo metu mus supa daugybe informacijos priemonių , į kurias dažnai mes net neatkreipiame dėmesio ar net išvis neįsivaizduojame gyvenimo be jų. Vienos jų yra įprastos kaip asmeninis ar nešiojamasis kompiuteris su priedais – spausdintuvu, skaneriu, modemu ar kitais įrenginiais. Taip pat galime paminėti skaitmeninius fotoaparatus, vaizdo kameras ir interneto kameras (WebCam). Taip pat dar yra labai neišpopuliarėjusių, nelabai įprastų: kišeniniai kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai. Be to prie viso to beveik galime šiek tiek priskirti ir mobiliuosius telefonus, nes jie kartais tampa panašūs į mini kompiuterius.
Asmeninis kompiuteris. Asmeninis kompiuteris jau yra tapęs neatskiriama biurų, įstaigų ir namų dalimi. Be jo jau daug kas nebegalėtų išsiversti. Pirmiausia įstaigose kompiuteriuose yra saugoma informacija, kurią reiktų rašyti į didžiausiais knygas. Juk į vieną kompaktinį diską (CD) galime sutalpinti apie 330 tūkstančių A4 formato lapų. O kiek laiko reiktų norimai informacijai surasti tokioje šūsnyje lapų. Kompiuteriu tai atliekama per kelias sekundes, ir vien tik keliais mygtukų paspaudimais. Dar daugiau laiko prireiktų šiems lapams perkopijuoti, o dabar greičiausi įrenginiai iš vieno kompaktinio disko į kitą perrašo per kelias minutes. O jei kokios nors informacijos prireikia tai ją galima lengvai atsispausdinti. Spausdintuvai taip pat yra patogūs ir kompaktiški. Netgi yra stilingų, kurie tikrai negadina vaizdo stovėdami ant stalo. Jie taip pat turi daug priedų ir galimybių, kurios praplečia spausdintuvų galimybes. Profesionalūs spausdintuvai gali spausdinti net ant A1 formato popieriaus lapų. Kai kurie spausdintuvai veikia netgi be asmeninio kompiuterio pagalbos. Vien tik prie jo prijungus skaitmeninį foto aparatą ar į spausdintuvą įdėjus atminties kortelę, tiesiai iš jo yra spausdinamos nuotraukos, net neperkeliant jų į kompiuterį ir visą procesą valdant vien spausdintuvu.
Namuose kompiuteriai naudojami netik įvairiam darbui, bet ir pramogoms – žaidimams žaisti, filmams žiūrėti ar muzikai klausyti …
Kompiuterių galimybės kasdien didėja, nes kasdien didėja procesoriaus darbinis dažnis, operatyviosios atminties talpa, kietojo disko talpa … Taip pat kasdien sukuriama vis daugiau programinės įrangos, įvairiausių programų, kurios padeda išnaudoti kuo daugiau kompiuterio galimybių, palengvinti žmogaus gyvenimą ir paversti kompiuterį „draugiškesniu.
Nešiojamieji kompiuteriai. Nešiojamieji kompiuteriai nuo asmeninių nedaug kuo skiriasi. Didžiausias jų skirtumas tai dydis. Jie yra žymiai mažesni ir kompaktiškesni už asmeninius kompiuterius. Juos dažniausiai naudoja žmonės, kuriems nekanka asmeninio kompiuterio vien tik stovinčio ant darbo stalo, o jiems reikia jį visada turėti po ranka. O be to patogu jį bet kur perkelti ir patogiai įsitaisius dirbti, ypač kelionėje, sėdint traukinio kupė ar lėktuvo, traukinio, autobuso sėdynėje. Tačiau jie yra šiek tiek brangesni už tokius pačius asmeninius kompiuterius. Nešiojamieji kompiuteriai taip pat tobulėja – kaskart didėja jų galimybės ir mažėja jų dydis ir svoris.
Kišeniniai kompiuteriai. Jeigu nešiojamasis kompiuteris nėra labai reikalingas, o reikia tik keleto jo funkcijų ir, kad būtų galima visada turėti su savimi, tai tiems yra sukurti kišeniniai kompiuteriai. Jie yra pritaikyti judriam gyvenimo būdui ir visada jį turėti po ranka, o tiksliau kišenėje. Nors kišeniniai kompiuteriai yra maži savo apimtimi, tačiau jų atliekamomis funkcijų tikrai nėra mažai. Pirmiausiai juose galima rasti užrašų knygelę, kalendorių, laikrodį, dienotvarkę, adresų knygelę, skaičiuoklį ir dar daug įvairiausių priedų ir priklausomai nuo gamintojo firmos ir modelio, jame gali būti daug įvairių taikomųjų programų, netgi sumažintas populiarių programų versijas (pavyzdžiui Hewlett-Packard gamintuose kišeniniuose kompiuteriuose rasite sumažintas Microsoft© programų Outlook, Word ir Excel, Windows Media Player, Internet Explorer versijas, ir netgi įdiegtą sumažinta Windows operacinės sistemos versiją – Windows CE). Prijungus specialius priedus arba jau esant jiems integruotiems, galima naudotis diktafonu, praplėsti kompiuterių atmintinę, pailginti baterijos veikimo laiką, prisijungti prie interneto, savo kišenių kompiuteriu naudotis kaip mobiliuoju telefonu, tikrini elektroninį paštą ar naršyti po internetą su pridedamu modemu. Taip pat turint universalaus pozicionavimo sistemos imtuvą kišeninis kompiuteris tampa elektroninių žemėlapiu, padedančiu rasti kelią. Taip pat kai kurie modeliai gali keisti dangtelius, taip kišeninį kompiuterį paversdami ne ik praktišku, bet ir stilingu. Taip pat kai kurie naujausi modeliai (pvz. HP iPAQ H3970) turi įdomią naujovę – programą – universalią infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultą. Ši programa padeda kišeniniu kompiuteriu valdyti televizorių, vaizdo grotuvą, muzikinį centrą bei kitus buitinius prietaisus (programa gali suprasti daugiau nei 1,5 tūkstančio gamintojų, 20 skirtingų prietaisų nuotolinių valdymo pultų). Norint suprogramuoti kompiuterį pakanka pasirinkti namuose esančio buitinio prietaiso nuotolinio valdymo pulto grafinę sąsają
ir, kompiuterį nukreipti iš šio pulto infraraudonųjų spindulių sąsajos langelį, paeiliui surašyti valdymo mygtukų kodus. Taip pat kišeninį kompiuterį galima pajungti prie asmeninio kompiuterio ir su juo dalintis duomenimis, įrašyti programas ir žaidimus pasiustas iš interneto. Taip pat visi kišeniniai kompiuteriai turi lietimui jautrų ekraną, kuriuo jie dažniausiai ir valdomi, taip pat valdomi ir pasitelkiant kelis greito valdymo mygtukus. O rašant tekstą daugumos kišeninių kompiuterių programinė įranga atpažįsta rankraštį ir jį paverčia redaguojamu tekstu.