Knyga, kaip rašytinis šaltinis, atsirado labai seniai.Senovės civilizacijos turėjo savitus svarbios informacijos ar šiaip naudingos istorijos išlaikymo būdus.Bėgant amžiams, tie būdai nuolat keitėsi – vis tobulėdavo.Ilgą laiką plačiausiai naudojamas informacijos saugotojas buvo knyga.Ir štai atėjo laikas, kuomet šiam, kadaise labai populiariam ir tikriausiai vieninteliam kiekvienam žmogui prieinamam rašytiniam šaltiniui – knygai – iškilo šioks toks pavojus likti užmirštam.
Šiuolaikinės technologijos, taip sparčiai užkariaujančios pasaulio gyventojus, yra rimčiausias knygos “priešas”.Jos per pusę amžiaus sugebėjo taip išpopuliarėti, kad šiuolaikinis ( t.y. civilizuotas ) žmogus negali savęs įsivaizduoti be technikos išradimų.
Tikriausiai televizija ir kompiuteris yra būtent tie įrengimai, kurie jaunus ir senus nuvilioja nuo knygų pasaulio.Knygų mėgėjas pasakytų, kad tai – XXI a.žmogaus vidinių jausmų ir išgyvenimų slopintojai, padarantys žmogų panašų į mechaninį gyvulį.Bet jie būtų teisūs tik iš dalies.
Taip, televizija nelavina vaizduotės, neskatina samprotauti apie sužinotą informaciją, be to, pastaroji nelengvai įsimenama ir greitai pamirštama.Nes tai – tik garsais ir vaizdais sukurta informacija, paruošta vartotojui.Žmogui belieka priimti jau nugludintas ir “sukramtytas” žinias.Jas įsiminsi tokias, kokias tau pateiks laidos ar filmo autorius, ir nebegalėsi susikurti savojo varianto.
Kompiuteris – visai kitoks įrengimas, nei televizija.Tačiau jis toks pat negailestingas knygoms.Daug pasaulio gyventojų turi personalinius kompiuterius, suteikiančius galimybę pažvelgti į pasaulį pro, atrodo, viską žinantį prietaisą.Šis išradimas įgalina žmogų bendrauti, pirkti, parduoti ir daryti dar daugybę dalykų net neiškėlus kojos iš namų.Tai didžiulis pasiekimas, įrodantis, kad žmonija ne veltui ėmėsi tobulinti informacijos nešėjus ir saugotojus.