Siuolaikinis aukStasis mokslas Lietuvoje ir pasaulyje
4.5 (90%) 2 votes

Siuolaikinis aukStasis mokslas Lietuvoje ir pasaulyje

Turinys 2

Operacinių sąvokų ir terminų žodynas 3

Lentelių sąrašas 4

Paveikslų sąrašas 4

Įvadas 5

1.Aukštojo mokslo pagrindas 5

2 Aukštojo mokslo masiškumas, nuolatinio mokymosi koncepcija bei Lietuvos švietimo klasifikacija 7

2.1 Ar aukštasis mokslas masinis? 8

2.1.1 Aukštojo mokslo mastai 8

2.1.2 Aukštojo universitetinio išsilavinimo įgijimas 9

2.1.3 Aukštojo mokslo kokybė 10

2.2 Mokymasis visą gyvenimą lygis: Lietuvoje ir Europoje 14

2.3 Lietuvos švietimo klasifikacija 15

3. Kuris aukštojo mokslo modelis tinka Lietuvai? 15

4.Lietuvos aukštojo mokslo reformos principai 18

Išvados 21

Diskusijai: 22

Literatūra: 23

Priedai 24



Operacinių sąvokų ir terminų žodynas

Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos.(http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Specialiųjų programų lėšos – programoms ir projektams fizinių ir juridinių asmenų skirtos lėšos, parama, mokestis už švietimą ir kitas paslaugas. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Studentas – asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Ugdymas – mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm)

Universitetai – šis terminas įvardija visų tipų aukštojo mokslo įstaigas, kurios leidžia įgyti atitinkamo lygio kvalifikaciją ar diplomus, nesvarbu, kaip jie būtų vadinami šalyse dalyvėse. Sprendimą dėl šių įstaigų renkamumo priima pačių šalių dalyvių kompetentingos institucijos.( (http://www.durys.org/zinynas/kultura_ir_svietimas4.htm)



Lentelių sąrašas

1lentelė Studentai pagal studijų rūšis 2000 – 2003m.m.(skaičius) 8

2lentelė Asmenų, universitetuose baigusių įvairias aukštojo mokslo pakopas, skaičius. 9

3lentelė Vyrų ir moterų, baigusių aukštąjį mokslą universitetuose, skaičius ir pasiskirstymas 2002m. (%) 10

4lentelė Geriausi Pasaulio universitetai (1 – 50) 12

Paveikslų sąrašas

1pav. Aukštojo mokslo, žinių ir visuomenės grandininis ryšys 5

2pav.Aukštojo mokslo, žinių ir visuomenės sąveika 6

3pav. Universitetų studentai pagal studijų formas 2000 – 2003m.m.(%) 9

4pav. Mokymasis visą gyvenimą lygis Europos šalyse 2002m (švietimo ir profesinio mokymo veikloje dalyvavusių 25 – 64 metų gyventojų%) 14

Įvadas

Šiuolaikinio aukštojo mokslo padėtis yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui. Išprususi ir kultūringa visuomenė – tai ne vien įvaizdis, bet ir gera ekonomika, stabili visuomenė ir daug kitų faktorių. Lietuvoje intensyviai vykdoma aukštojo mokslo reforma, todėl svarbu analizuojant bei lyginant duomenis, įvertinti ar pasiekta norima studijų kokybė, ko galime pasimokyti iš kitų pasaulyje jau sukurtų ir įgyvendintų švietimo reformų.

Tikslas – remiantis klasikiniais bei šiuolaikiniais aukštojo mokslo principais bei Barnett metodologija, apžvelgti pasaulio aukštojo mokslo ypatumus ir modelius, aptarti Lietuvos švietimo klasifikaciją, įvertinti aukštojo mokslo būklę, masiškumo ir kokybės problemas, bei paanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo reformos principus.

Šiuo metu daug diskutuojama apie švietimo reformą, publikuojami įvairūs žmonių pasisakymai, pateikiami interviu, kur kalbama apie visuotinį švietimą, vidurinių mokyklų bei aukštųjų mokyklų padėtį Lietuvoje. Medžiagos apie aukštųjų mokyklų padėtį Lietuvoje ir pasaulyje nesunku rasti internete.

1.Aukštojo mokslo pagrindas

Nuo seno yra vertinamas išprusęs žmogus. A.Gaižutis savo straipsnyje rašė, jog „be dvasinės riterystės, talentingų ir nepakartojamų asmenybių, vargu ar visuomenė galėtų turėti kokią nors ateitį“(2, p.7). Reikia siekti mokslo, įgyti tinkamą kvalifikaciją ir visą gyvenimą tobulėti, kad turėtum tinkamą kompetenciją.

Pasaulinėje aukštojo mokslo praktikoje buvo įprasta, kad aukštasis mokslas yra visuomenės „viršūnėje“ ir ją įtakoja. Man patiko Barnett pavaizduota „grandinė“ (1pav.).1pav. Aukštojo mokslo, žinių ir visuomenės grandininis ryšys

Šis grandininis ryšys atspindi klasikinę aukštojo mokslo padėtį visuomenėje, kada universitetuose sukurtos žinios buvo visuomenės vystymosi kelrodis.

XXa. pab. Žmonija pasiekė aukštą technologijos išsivystymo lygį. Daug dėmesio skiriama informacijai, kurios kiekis sparčiai didėja. Informacijos, žinių visuomenėje, žmonės jaučia nuolatinio mokymosi poreikį. Tęstinio ugdymo, mokymosi visą gyvenimą
koncepcijos, lemia didelius švietimo sistemos pokyčius. Taip pat ryškiai keičiasi viskas ir aukštajame moksle. „Pradeda nusistovėti nauji visuomenės ir jos švietimo sistemos ryšiai. Naują aukštojo mokslo, jo kuriamų žinių ir visuomenės sąveiką vaizdžiai išreiškia Barnett trikampis (2 pav.).2pav.Aukštojo mokslo, žinių ir visuomenės sąveika

Šio Barnett trikampio elementų sąveika yra interaktyvi ir išreiškiama šiais ryšiais:

1a. aukštajame moksle yra kuriamos žinios; universitetai yra linkę akcentuoti fundamentaliąsias žinias;

1b. naujai sukurtos žinios po kurio laiko, patikrintos realiame gyvenime, tampa akademinėmis ir grįžta į universitetus naujų studijų programų, kursų, „vadovėlinių tiesų“ pavidalu;

2a. visuomenė tikisi iš aukštojo mokslo konkrečiai aukšto lygio profesinei veiklai parengtų specialistų;

2b. aukštasis mokslas įtakoja visuomenės vystymąsi ne tik užtikrindamas aukšto lygio profesionalų parengimą, bet taip pat teikdamas jiems visapusišką išsilavinimą;

3a. visuomenė išreiškia pakankamai selektyvų požiūrį naujai kuriamoms žinioms: ji daugiau akcentuoja taikomojo pobūdžio žinias;

3b. naujos žinios yra dvejopo pobūdžio: fundamentaliosios ir taikomosios. Abiejų tipų žinios turi reikšmės visuomenei: taikomojo pobūdžio žinios daugiau įtakoja „kasdieninį“ jos gyvenimą, tuo tarpu fundamentaliosios žinios kartais sukelia netgi revoliucinius, esminius pokyčius“.( 1, p.286).

Šis Barnett trikampio požiūris nėra vienareikšmis, t.y. konkrečios šalies aukštajame moksle tam tikromis aplinkybėmis gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, „Lietuvoje 1991 – 1993 metais buvo sumažėjęs visuomenės poreikis studijoms aukštosiose mokyklose. Akademinė bendrija buvo netgi nusigandusi: ar lietuviai tik nesiruošia tapti mažaraščiais prekeiviais, besibastančiais po pasaulį?“ (1, p. 287). Po kurio laiko paaiškėjo, kad praturtėję naujieji turtuoliai netrukus bankrutuodavo, tuo patvirtindami žinių svarbą įvairiapusiame visuomenės gyvenime. Taigi kyla klausimas: gal Lietuvoje nereikia kurti fundamentaliųjų mokslo žinių, o jas „pasiskolinti“ iš išsivysčiusių šalių? Taip galima būtų nemažai sutaupyti finansų. Šiuo metu yra daug mokslo sričių, kur fundamentaliosios žinios perimamos iš kitų šalių, bet tai tik patvirtina Barnett trikampio universalumą, bei šiuolaikinio aukštojo mokslo tarptautiškumą. Tačiau yra mokslo sričių, „kuriose būtina atlikti fundamentaliuosius tyrimus: tai visų pirma lietuvių kalba ir literatūra, etnologija, istorija. Taip pat aktualūs socialinių mokslų tyrimai, leidžiantys patikrinti Vakarų šalyse sukurtų teorijų universalumą, veiksmingumą iki šiol ten netyrinėtose, unikaliose perėjimo į rinkos ekonomiką ir demokratinę visuomenę sąlygose.“ (1, p.287). Tai ir yra daroma Lietuvoje. Kuriamos socialinių mokslų studijų programos, tokių kaip vadybos, biznio administravimo, ekonomikos, edukologijos ir panašiai. O anksčiau tai jų nebuvo. Pastebėta, kad nemažai socialinių mokslų žinių Lietuvoje veikia kitaip nei kitose šalyse. Gal šios socialinės sąlygos taps fundamentalaus socialinių mokslų vystymosi stimulu?

Nagrinėjant fundamentaliųjų tyrimų galimybes mūsų nedidelėje valstybėje, reiktų įvertinti ne tik išlaidas, bet ir gaunamą naudą, kuri ypač pasireiškia intelektualinio ugdymo procese, bei įtakoja visuomenės ir pasaulio bendruomenę. Tai įrodo fundamentaliųjų mokslo tyrimų reikalingumą, bei Barnett trikampio universalumą.

2 Aukštojo mokslo masiškumas, nuolatinio mokymosi koncepcija bei Lietuvos švietimo klasifikacija

Aukštasis mokslas visais laikais buvo prestižo dalykas – tokie specialistai buvo ypatingai vertinami darbdavių, jiems buvo mokamas didesnis atlyginimas, nes aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys pasižymėjo aukštesnės kokybės žiniomis. Tačiau šiandien situacija iš esmės pasikeitė.

Dažnai spaudoje tenka surasti nuostabą keliančius skelbimus, kad reikalinga sekretorė, kuri turėtų aukštąjį išsilavinimą. Deja, pažvelgus į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir darbo rinką, viskas greitai paaiškėja.

Šiandien Lietuvoje veikia septyniolika aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikiančių įstaigų – universitetų, akademijų. Tačiau pagal UNESCO rekomendacijas vienam milijonui gyventojų turėtų tekti viena aukštoji mokykla.

Mano nuomone, Lietuvoje turėtų būti mažiau aukštųjų mokyklų. Tačiau dabartinius universitetus greičiau galima būtų pavadinti fabrikais, dirbančiais konvejeriniu principu, o ne rimtais universitetais, ruošiančiais aukštos klasės specialistus. To priežastis – universitetai tapo visiškai neberibojami, akademinės laisvės principas Lietuvoje išsivystė į absoliučią anarchiją. Universitetai priruošia nesuskaičiuojamas galybes specialistų, kuriuos darbdaviam reikia perkvalifikuoti, apmokyti, kadangi tokios srities specialistai nereikalingi. Nors gimstamumas mažėja, vaikų skaičius mokyklose – taip pat, tačiau mokytojai labai sėkmingai štampuojami.

Studijų sistemoje reikalingos esminės reformos. Mano siūlymu, turėtų likti daugiausia penki universitetai. Turėtų būti sudarytos sąlygos steigtis privatiems universitetams, kurie galėtų konkuruoti dėl valstybės finansuojamų vietų. Dabartinė studijų finansavimo sistema ydinga,
kadangi visiškai neskatina tobulėti – juk valstybė vis tiek sumokės už valstybės finansuojamas vietas. Tačiau pinigai turėtų būti skiriami ne valstybės finansuojamoms vietos, o geriausiai besimokiusiems bei valstybinius egzaminus išlaikiusiems studentams, kad jie galėtų rinktis jiems patinkančias studijų programas bei žinotų, kad pabaigę tą studijų programą bus paklausūs darbo rinkoje. Tai būtų panašu į moksleivio krepšelio modelį, šiuo metu įgyvendinamą vidurinio mokymo sistemoje.

2.1 Ar aukštasis mokslas masinis?

Aukštasis mokslas pasidarė masinis reiškinys. Kartais atrodo ir paprasti patarnautojai privalės mokėti anglų kalbą, turėti aukštąjį neuniversitetinį ar universitetinį išsilavinimą. Bet ar tikrai to reikia? Kokie dabartinio aukštojo mokslo mastai?

2.1.1 Aukštojo mokslo mastai

Vis daugiau šalies gyventojų siekia aukštojo mokslo. Tai rodo aukštojo mokslo išplėtojimo lygį ir valstybės sudaromas sąlygas studijuoti, tai yra siekti aukštojo išsilavinimo. Aukštojo mokslo mastai netiesiogiai rodo visuomenės kultūros brandos lygį, atskleidžia darbo rinkos poreikį po viduriniam išsilavinimui, visuomenės poreikį lavintis.

2000 – 2001 2001 – 2002 2002 – 2003

Neuniversitetinėse studijose

Bakalauro studijose

Vientisosiose studijose –

72034

5398 10377

81546

5582 26236

91737

5846

Specialiosiose profesinėse studijose 2047 1883 1621

Magistrantūroje 12769 14602 16654

Rezidentūroje 1288 1188 1507

Doktorantūroje ir meno aspirantūroje 2057 2112 2183

Iš viso 95593 117290 145784

1lentelė Studentai pagal studijų rūšis 2000 – 2003m.m.(skaičius)

Kaip matyti iš lentelės „2002–2003 m. m. kolegijose ir universitetuose mokėsi 145,8 tūkst. studentų. Bendras universitetų studentų skaičius visose studijų pakopose auga: 2000–2001 m. m. universitetuose mokėsi 95 593, 2001–2002 m.m. – 106 913, 2002–2003 m.m. – 119 574 studentai. Nuo 1995–1996 m.m. iki 2002 – 2003 m.m. studentų skaičius visose studijų pakopose išaugo daugiau nei du kartus.

2002–2003 m.m. bakalauro studijose mokėsi 91 737 (76,7%) studentų. Vientisosiose studijose – 5 846 (4,9%), specialiosiose profesinėse studijose – 1 621 (1,3%), magistratūroje – 16 654 (14,0%), rezidentūroje – 1 507 (1,3%), doktorantūroje ir meno aspirantūroje – 2 183 (1,8%) studentai. Per 2000–2003 m. laikotarpį augo bakalauro studijų bei magistratūros studijų mastai, tuo tarpu vientisųjų studijų ir specializuotų profesinių studijų poreikis mažėjo.

Kolegijose (neuniversitetinėse studijose) 2002 – 2003 m. m. mokėsi 26 210 studentų (2001 – 2002 m. m. – 10 377).“ (8)

Duomenys išreikšti procentais: 3pav. Universitetų studentai pagal studijų formas 2000 – 2003m.m.(%)

2.1.2 Aukštojo universitetinio išsilavinimo įgijimas

Asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, skaičius ir jo pokyčiai rodo šalies aukštojo mokslo išplėtojimo lygį, valstybės sudaromas sąlygas studijuoti bei studijų motyvaciją.

Statistikos duomenimis remiantis „asmenų, baigiančių aukštąjį mokslą universitetuose, skaičius kasmet didėja: lyginant su 1996 m., 2002 m. jis padidėjo 7 tūkst. Ligi šiol auga pagrindines, arba pirmos pakopos, studijas baigiančiųjų skaičius: per vienerius metus jis padidėjo nuo 11,6 tūkst. iki 12,7 tūkst. Antros pakopos studijas baigusiųjų skaičius, sparčiai augęs iki 2001 m. (tais metais baigė 6 895 asmenys), 2002 m. sumažėjo iki 6 672.

Mokslo metai 1995 – 1996 1999 – 2000 2000 – 2001 2001 – 2002

Asmenys įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą 12366 14899 1741 19377

2lentelė Asmenų, universitetuose baigusių įvairias aukštojo mokslo pakopas, skaičius.

Statistikos departamento duomenimis, iš visų asmenų, 2002 m. įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 62,6% sudaro moterys, 37,4% – vyrai. Moterų dalis didesnė visose trijose pakopose.“ (8)

Vyrų Moterų Iš viso

I pakopa 4837

(38,1%) 7868

(61,9%) 12705

(100%)

II pakopa 2418

(36,2%) 4254

(63,8%) 6672

(100%)

III pakopa 420

(36,1%) 743

(63,9%) 1163

(100%)

3lentelė Vyrų ir moterų, baigusių aukštąjį mokslą universitetuose, skaičius ir pasiskirstymas 2002m. (%)

Spartūs pokyčiai ir vystymasis verčia nuolat siekti naujų žinių ir įgūdžių, o jau įgautas – tobulinti visą savo gyvenimą. Nuolatinis mokymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų, padedančių visą gyvenimą išlikti darbingam.

Be to, „mokslas svetimoje šalyje plečia akiratį ir padeda įsigyti ypatingai svarbų tarptautinį kompetentingumą. EURES profesinio mobilumo portalo rubrika „Mokymas“, už kurią yra atsakingas Europos Komisijos paslaugų tinklalapis PLOTEUS, informuoja apie mokslo ir profesinio rengimo galimybes visoje Europoje: aukštųjų mokslo įstaigų svetaines, mokymo kursų ir mokyklų duomenų bazes ir kt.“(10)

2.1.3 Aukštojo mokslo kokybė

Ar aukštasis mokslas atitinka reikiamą studijų kokybę? Viena studentė rašo, jog „šiuo metu mokausi Lietuvos teisės universitete magistratūroje. Galiu drąsiai teigti, kad universitete neįvyksta apie pusę paskaitų, kurios turėtų vykti. Kai kurių dėstytojų kvalifikacija labai abejotina, kadangi kartais studentai žino daugiau, negu gali pasakyti dėstytojas. Žinoma, yra gerų dėstytojų, kurie nuoširdžiai ruošiasi paskaitoms ir seminarams, kurie stengiasi, kad studijos
įdomios. Tačiau, deja, tokių yra mažuma. Daugelis dėstytojų nesugeba sudominti savo dalyku, o kai kurie net nesistengia to daryti. Seminarai grindžiami klausimų – atsakymų principu, kai studentai pakartoja tai, ką girdėjo per paskaitą, nevyksta jokių diskusijų, jokių praktinių užduočių. Tai, mano manymu, yra lengviausias kelias – nereikia dėstytojui eikvoti savo laiko bei dėti pastangų galvojant, kaip įdomiai organizuoti seminarą. „ (9).

Naujokaitytė U. savo straipsnyje „Lietuvos ir pasaulio universitetai: ką rodo reitingai?“ pateikia 50 geriausių pasaulyje universitetų sąrašą.

Vieta Institucija Šalis

1. Harvard Univ JAV

2. Stanford Univ JAV

3. Univ Cambridge Didžioji Britanija

4. Univ California – Berkeley JAV

5. Massachussetts Inst Tech (Mit) JAV

6. California Inst Tech JAV

7. Princeton Univ JAV

8. Univ Oxford Didžioji Britanija

9. Columbia Univ JAV

10. Univ Chicaqo JAV

11. Yale Univ JAV

12. Cornell Univ JAV

13. Univ California – San Dieqo JAV

14. Tokyo Univ Japonija

15. Univ Pennsylvania JAV

16. Univ California – Los Anqeles JAV

17. Univ California – San Francisco JAV

18. Univ Wisconsin – Madison JAV

19. Univ Michiqan – Ann Arbor JAV

20. Univ Washinqton – Seattle JAV

21. Kyoto Univ Japonija

22. Johns Hopkins Univ JAV

23. Imperial Coli London Didžioji Britanija

24. Univ Toronto Kanada

25. Univ Coll London Didžioji Britanija

26. Univ Illinois – Urbana Champaiqn JAV

27. Swiss Fed Inst Tech – Zurich Šveicarija

28. Washinqton Univ – St. Louis JAV

29. Rockefeller Univ JAV

30. Northwestern Univ JAV

31. Duke Univ JAV

32. New York Univ JAV

33. Univ Minnesota – Twin Cities JAV

34. Univ Colorado – Boulder JAV

35. Univ California – Santa Barbara JAV

36. Univ British Columbia Kanada

37. Univ Texas Southwestern Med Center JAV

38. Vanderbilt Univ JAV

39. Univ Utrecht Olandija

40. Univ Texas – Austin JAV

41. Univ Paris 06 Prancūzija

42. Univ California – Davis JAV

43. Pennsylvania State Univ – Univ Park JAV

44. Rutqers State Univ – New Brunswick JAV

45. Tech Univ Munich Vokietija

46. Karolinska Inst Stockholm Švedija

47. Univ Edinburqh Didžioji Britanija

48. Univ Paris 11 Prancūzija

49. Univ Pittsburqh – Pittsburqh JAV

50 Univ Southern California JAV

4lentelė Geriausi Pasaulio universitetai (1 – 50)

Kaip matyti iš lentelės, „nei viena Lietuvos universitetinė aukštoji mokykla į elitinių universitetų gretas nepateko“ (5, p.3). Čia pasaulio aukštojo mokslo institucijos sugrupuotos pagal tokius kriterijus: aukštojo mokslo kokybę, universitetų fakultetuose vykstančio mokslinio bei tiriamojo darbo rezultatus (suskaičiuojami Nobelio premijos laureatai, daugiausiai cituojami tyrinėtojai), straipsnius, išspausdintus svarbiausiuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose („Nature and Science“), vertinami aukštojo mokslo institucijos akademiniai pasiekimai atsižvelgiant į institucijos dydį (straipsnį skaityti 5priede).

Mūsų šalyje stojančiųjų į universitetus skaičius didėja. Vertėtų pamąstyti apie studentų skaičių, kadangi kiekybė griauna kokybę – visgi aukštasis mokslas turėtų tapti elitiniu, o ne masiniu dalyku. Daugelis pasakys, kad be aukštojo mokslo šiuo metu neįmanoma susirasti darbo. Tačiau ar ne milžiniškas studentų skaičius nulėmė tai, kad darbdavys reikalauja, jog net sekretorė ar valytoja turėtų aukštąjį išsilavinimą?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 8738 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.