Sizofrenija
5 (100%) 1 vote

Sizofrenija

11213141

Turinys

I. Šizofrenijos samprata 3

I.1.Šizofrenijos sampratos vystymasis 4

II. Šizofrenijos simptomai 5

II. 1. Šizofrenijos simptomatikos formos 7

III. Šizofrenijos eiga ir priežastys 8

IV. Šizofrenija vaikų amžiuje 10

V. Gydymas 12

Išvados 13

Literatūra 14


I. Šizofrenijos samprata

Šizofrenija, arba schizofrenija (graikiškai: schizo – skaldau, perskiriu ir phren – protas) – sunki psichikos liga, kurią galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus mąsto, reaguoja į aplinką ir elgiasi.

Žmogaus psichika turi keturias pagrindines funkcijas: mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesio kontrolę. Visos kartu jos įgalina mus:

1. Skirti fantazijas nuo realybės;

2. Valdyti nerimą;

3. Tinkamai reikšti jausmus;

4. Suvokti, kas mums nutinka;

5. Palaikyti nuolatinį savojo AŠ pojūtį;

6. Bendrauti su kitais žmonėmis.

Šių psichikos funkcijų sąveika dėl įvairiausių priežasčių gali sutrikti ir pasireikšti psichikos liga.

Šizofrenija – tai tam tikras šio sutrikimo tipas. Pats žodis dažniausiai verčiamas kaip „dvasios skilimas”, tai ne asmenybės skilimas, bet tų keturių pagrindinių funkcijų išsiderinimas, jų pusiausvyros sutrikimas.

Šizofrenija – pati paslaptingiausia, daugiausia mokslinių ginčų ir abejonių kelianti liga. Kartais ji vadinama ”psichiatrijos karaliene” ir yra laikoma svarbiausia pasauline socialine psichiatrijos problema. Dėl to savo sudėtingumo ši liga dažnai suvokiama kaip pati sunkiausia, o ja sergantys žmonės vadinami bepročiais.

I. 1. Šizofrenijos sampratos vystymasis

Mokslas apie šizofreniją formavosi palyginti vėlai – XIX a. antroje pusėje. Ją tyrė Ė. Krėpelinas, M. Morelis, E. Bloileris ir kt. 1895 m. Ė. Krėpelinas keturias skirtingas ligas pavadino tuo pačiu vardu – „ ankstyvąja silpnaprotyste”. Jis pastebėjo, kad šia liga suserga jaunuoliai. E. Bloileris atkreipė dėmesį į tai, kad ja gali susirgti ir vyresni žmonės, be to, ji ne visada baigiasi silpnaprotyste, taigi pasiūlė kitą pavadinimą. Šis ir prigijo, nes akcentuoja labai būdingą ligai dalyką – mąstymo sutrikimą („ proto skaldymą”).

Štai kaip vienas ligonis paaiškino keletą priežodžių. „Išgąsdinta varna ir krūmo bijo” – „ tai yra munduro pavadinimas, kuris kažko išsigandęs ir slepiasi už apsaugos”. „Drąsus prieš avis, o prieš drąsuolį pats avis” – „tai yra grožis kiekvieno žmogaus, kuris veržiasi į gyvenimą, tai yra žygio šūkis, seno virtimas nauju”. „Katei džiaugsmas, pelei verksmas” reiškia, kad „katės – tai žmonės, kurie veržiasi į gyvenimą”.Ligonis vartoja keistas, nesuprantamas asociacijas ir daro nelogiškas išvadas, nors gramatiškai sakiniai teisingi. Neatsitiktinai kažkas sergantįjį šizofrenija palygino su suversta knygų spinta: knygos sumestos netvarkingai, tačiau nesuplėšytos.

Šizofrenijos pavadinimas taip paplito, kad pradėjo aprėpti ir kitokias ligas – melancholiją ir kt. Ja imta vadinti visa, ko negalima priskirti jau gerai pažįstamoms ligoms.Pradėta skirti šizofrenijos formas. Jų vis daugėjo. Imta manyti, kad tam tikra šios ligos atmaina yra vienintelis priepuolis per visą gyvenimą. Pagaliau buvo prieita prie išvados, kad nuo šios ligos galima išgydyti, kad ji kartais labai primena psichopatiją, neurozę, kad šizofrenijos formos gali kaitaliotis.

Atsiradus naujam mokslui – genetikai, nustatyta, kad neverta kalbėti apie aiškų šizofrenijos paveldimumą, gali būti tik polinkis sirgti šia liga. Serga ir sveikų žmonių vaikai ir anūkai.

Šizofreniją bandyta sieti su tam tikromis organizme besigaminančiomis nuodingomis biocheminėmis medžiagomis. Šiai teorijai pagrįsti pritrūko duomenų. Sužlugo ir kitos teorijos – virusų, fermentų, hormonų ir kt. Tačiau jau yra surasta medžiagų, kurios sukelia psichikos pakitimus, panašius į šizofreniją. Anglų psichiatras H. Ašeras susileido trisdešimtmilijoninę dalį gramo LSD ir patyrė didelius nuotaikos svyravimus, orentacijos, pusiausvyros, kūno schemos sutrikimus. Jį užplūdo įvairios nemalonios, daugiausia regos, haliucinacijos. Jis negalėjo vaikščiot,net norėjo šokti pro langą. Po dviejų savaičių pagaliau atsikėlė iš patalo, bet dar buvo apatiškas ir nervingas. Galutinai pasveiko po kelių mėnesių. Visą šį laiką nervų būklė buvo apverktina, teko gelbėtis migdomaisiais. Beveik visą laiką jį kamavo haliucinacijos. Pagaliau psichiatras pareiškė, kad jeigu tai buvo šizofrenijos būsena, – jo užuojauta šios ligos kankinamiems žmonėms padidės šimteriopai.

II. Šizofrenijos simptomai

Pagrindiniai šizofrenijos simtomai yra šie:

1. Haliucinacijos;

2. Kliedesiai;

3. Minčių nesuderinamumas;

4. Emocijų sutrikimas (blankumas);

5. Valios sutrikimas;

6. Interesų sutrikimas.

Simptomai dar skirstomi į tris kategorijas:

1. Pozityvūs;

2. Dezorganizuoti;

3. Negatyvūs.

Pozityvūs – tai nereiškia „geri“, tai reiškia, kad
žmogaus psichinėje veikloje atsiranda kažkas naujo, ne būdinga sveiko žmogaus psichikai. Pvz.: kalba yra padrika, joje daug kliedesių, jie linkę į neatitinkantį juoką, verksmą ar pyktį.

Negatyvūs – prarandama tai, kas buvo būdinga psichikai iki ligos – atsiranda emocinis skurdumas, nesidomėjimas niekuo, pasitenkinimo nejautimas.

Pozityvūs simptomai:

Haliucinacijos. Šizofrenijos auka patiria visai kitokį pasaulį. Mažiausi dirgikliai gali atitraukti dėmesį nuo bendro vaizdo ar kalbančiojo minties. Dar blogiau, žmogus gali suvokti nesančius daiktus. Dažniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos. Tačiau gali būti ir uoslės, lytėjimo bei regos haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie atrodo sklinda iš išorės ir kurie sako įžeidžiančius dalykus arba įsakinėja. Balsai gali sakyti ligoniui, kad jis yra blogas ar kad jis turi deginti save žiebtuvėliu ar kažką nužudyti. Rečiau žmogus gali matyti, jausti, justi daiktų, kurių nėra skonį ar kvapą. Tokios haliucinacijos primena sapnus, įsibrovusius į sąmonę. Kai netikras atrodo tikras, suvokimas geriausiu atveju atrodo keistas, o blogiausiu – grėsmingas.

Kliedesiai. Tai klaidingas supratimas, kuris nepasiduoda koregavimui. Kartais šizofrenija sergantys žmonės turi keistų, nerealių minčių. Jiems gali atrodyti, kad kiti skaito jų mintis, rezga prieš juos intrigas. Tiki, kad kiti juos paslaptingai valdo. Galvoja, kad jie gali kontroliuoti kitų žmonių sąmonę.

Dominuojantys kliedesiai skirstomi i dvi grupes:

1. Kliedesiai, priklausantys nuo suvokimo. Pavyzdžiui, jog visa, ką pacientas skaito ar girdi per radiją, yra apie jį.

2. Kliedesiai, nepriklausantys nuo suvokimo – tarkim, paciento įsitikinimas, jos jis yra istorinės reikšmės figūra.

Kliedesiuose – mąstymas būna nenuoseklus, žmogus gyvena susikurtoje realybėje.

Dezorganizuoti simptomai:

Sutrikęs mąstymas, kalba, elgesys. Ligoniams būna sunku kalbėti sklandžiai. Jie sukuria naujų žodžių, neteisingai vartoja jau žinomus. Šizofrenija paveikia elgesį – ji verčia lėčiau judėti, kartoti ritmiškus bei ritualinius judesius. Sunkiais atvejais kyla kalbos sustojimas, visiškas nejudėjimas, kai žmogus ilgą laiką išbūna vienoje pozoje. Ligoniai gali tapti labai jautrūs aplinkos garsams, spalvoms, formoms. Paprasti daiktai gali gąsdinti ir gluminti.

Negatyvūs simptomai:

Ligoniams sunku aiškiai reikšti emocijas, afektas užslopinamas. Žmonės rečiau juokiasi, rečiau verkia. Dažni gilaus atsiribojimo nuo aplinkos periodai, apatija. Sergantiems sunku prisiversti ką nors veikti, jie gali užmiršti įprastus dakykus. Pvz.: asmens higieną. Jie nebejaučia malonumo, nesidomi aplinka. Netgi tais dalykais, kurie seniau labai domino.

Minčių nesuderinamumas. Pasireiškia tuo, kad sunku suprasti, ką sergantis žmogus nori pasakyti: jis pradeda sakinį apie vieną dalyką, o užbaigia apie visai kitą…

Mintys ir kalba gali tapti tokie nesuderinti, kad sergančiajam ima atrodyti, jog kažkas bando įsibrauti į jo protą.

Emocijų sutrikimas( blankumas). Ligoniai mažiau reiškia emocijas, rečiau juokiasi, verkia. Dėl interesų stokos nustoja domėtis netgi tais dalykais, kurie teikdavo malonumą. Jausmai (emocijos) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), sutrinka „emocijų logika“, jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai (ambivalencija), pasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.

Valios sutrikimas. Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos), būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Interesų sutrikimas. Pasireiškia interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu ir pasinėrimu į save.

Šizoafektinė liga: šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai pasireiškia tiek šizofrenijos, tiek ir afektinės psichozės simptomai. Paranojinės psichozės ir parafrenija: pagrindiniai požymiai – įtakos turinys, prasimanymai (kliedesiai), kaltinančios mintys, kaltinantys balsai. Kitų šizofrenijos simptomų nėra. Parafrenija vadinami paranojiniai sindromai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje.

II. 1. Šizofrenijos simptomatikos formos

Yra skiriamos penkios klinikinės šizofrenijos formos:

a. Paranoidinė;

b. Paprastoji(simplex);

c. Katatoninė;

d. Hebefreninė;

e. Rezidualinė.

Kartais šizofrenija rutuliuojasi pamažu, sutrikimas išryškėja staiga ir būna panašus į reakciją į stresą ir yra skirstoma:

1. Lėtinę arba procesinę – kai šizofrenija lėtai progresuoja;

2. Ūminę arba reaktyvinę – kai šizofrenija pasireiškia staiga gerai prisitaikiusiam žmogui, reaguojant į ypatingus gyvenimo stresus.

Paranoidinė – dažniausia forma daugelyje pasaulio šalių. Būdingas bet kuris kliedesių sindromas, lydimas haliucinacijų ir suvokimo sutrikimų( jausmų, valios, kalbos). Dažniausiai susergama 15-30 metais. Ligos eiga nepertraukiama, progresuojanti arba lėtinė. Labai greitai išryškėja asmenybės defektiniai sutrikimai.

Paprastoji – retai pasitaikantis
sutrikimas, atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, ligonis nesugeba vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų, pasidaro nedarbingas. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs. Būdingi negatyvūs šizofrenijos požymiai – afekto nuskurdimas, valios praradimas. Didėjant socialiniam nuskurdimui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, neturi jokio tikslo. Dažniausiai susergama 15-25 metų amžiaus.

Katatoninė – ganėtinai reta forma. Dažniausiai susergama 20-30 metų amžiaus. Vyrauja nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką, susilpnėjęs reagavimas į aplinką, atsiradęs sujaudinimas (išoriškai betikslis aktyvumas), negatyvizmas (nemotyvuotas pasipriešinimas visiems nurodymams), rigidiškumas (nelanksčios pozos išlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti), vaškinis lankstumas (suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas). Esant katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas ar net savaites praguli lovoje, nevalgo, nekalba.

Hebefreninė – būdingi jausmų sferos sutrikimai. Kliedesiai ir haliucinacijos – trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, lėkšta, neadekvati nuotaika, grimasos, manieringumas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Nenuoseklus mąstymas, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama. Liga prasideda 15-25 metų amžiaus.

Rezidualinė – tai lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, apibūdinama ilgalaikiais „negatyviais“ šizofrenijos simptomais.

III. Šizofrenijos eiga ir priežastys

Sergantieji šizofrenija sudaro pusę psichiatrinės ligoninės pacientų. Šia liga daugiausia suserga jaunuoliai, bet kartais ir pagyvenę ar seni žmonės, vaikai. Kaip ir kitas psichikos ligas, šizofreniją skatina išgyvenimai, infekcinės ir kitokios ligos, operacijos, nėštumas ir gimdymas, alkoholizmas (ir tėvų).

Šizofrenija dažniausiai prasideda pamažu, tačiau kartais kaip griaustinis iš giedro dangaus. Ji pasireiškia labai įvairiai, skirtinga jos eiga ir baigtis. Dažnai iš pradžių ima keistis charakteris, elgesys, pomėgiai, santykiai su kitais žmonėmis. Žmogus tampa viskam abejingas, uždaresnis, išsiblaškęs, netenka noro mokytis ar dirbti, kartais skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais, nemaloniais pojūčiais įvairiose kūno dalyse, vidaus organuose, nemiga. Neretai padidėja jautrumas, atsiranda nervingumas, baimė, nuotaika tampa nepastovi, elgiasi keistai. Kai kuriems žmonėms būna sunku susikaupti, „stinga minčių“. Kartais ligonis kreipiasi į vidaus ligų gydytoją su labai neaiškiais nusiskundimais – spaudžia, maudžia, degina, kartais atrodo, lyg kažkas viduje juda, gręžia, kūnu teka elektros srovė ir pan. Gali apimti prislėgta nuotaika, dėl kurios nebesidžiaugiama gyvenimu, gamta. Tokie ligoniai supranta sergą, labai kankinasi. Jiems reikia pagalbos ir užuojautos. Paaugliai gali pradėti domėtis abstrakčiais dalykais, spręsti sudėtingas pasaulines problemas, skaityti jiems dar nesuprantamus filosofinius veikalus. Jie užmiršta savo tiesiogines pareigas, nustoja rūpinęsi savo švara ir išvaizda, užsiaugina ilgus plaukus, barzdą. Kartais jaunuoliai labai nusistato prieš tėvus, netgi nekenčia, bėga iš namų, klaidžioja, valkatauja, susideda su blogo elgesio bendraamžiais, tampa amoraliais, girtauja, vartoja narkotikus. Paauglės gali būti išnaudojamos amoralių vyriškių.

21 metų mergina pateko į psichiatrinę ligoninę sumušta ir išžaginta grupės „draugų“. Psichikos liga ji sirgo būdama 15 metų, patyrusi nedidelį išgyvenimą – jos geriausia draugė išsikėlė gyventi į kitą miestą. Vieniša mergina tapo jautresnė, nervingesnė, pablogėjo nuotaika, ėmė varginti galvos skausmai ir nemalonūs fiziniai pojūčiai, sutriko miegas, nebesisekė susikaupti, pablogėjo atmintis, kankino greitas nuovargis, nebesisekė mokytis. Ji pasigydė, bet po 2 metų psichinė būklė vėl pablogėjo – viskas darėsi nemalonu, nemiela, nesinorėjo niekuo domėtis, bendrauti. Mergina tapo uždara, vieniša, vangi, skundėsi nemaloniais pojūčiais širdies plote, mažai valgė, prastai miegojo. Tarpais depresiją pakeisdavo pakili nuotaika, didelis aktyvumas. Mergina išgerdavo svaigalų, susidėjo su netikusia kompanija, intymiai santykiaudavo su vienu, o vėliau ir su keliais vyriškiais iš eilės, kartais ir iškreipta forma. Vėliau ji gydytojui pasakė norėjusi“ visiems būti gera“. Kartą pasipriešinusi su kai kuriais santykiauti, ir buvusi kelių jaunuolių sumušta ir išprievartauta. Dėl šios psichinės traumos vėl teko gydytis.

Šis atvejis rodo, kaip reikia saugoti psichikos liga sergantį paauglį nuo netikusių draugų. Juk ligonis netenka savarankiškumo, valios, liguistai supranta draugystę. Beje, paauglys gali nuslysti į amoralumo liūną vos atsiradus nežymiems emocijų pakitimams, kol dar nė nepastebimi psichikos sutrikimai. Sergantys šizofrenija paaugliai veikiai susideda su asocialiai besielgiančiomis ir itin madingomis grupėmis – pankais, metalistais ir pan.

Mergaitės gali pernelyg liguistai išgyventi dėl įsivaizduojamų fizinių trūkumų, pavyzdžiui, per ilgos ir negražios nosies, per plačios burnos, per didelio
kt. Jos ryžtasi badauti, operuotis. Viena ligonė – 18 metų mergina – niekur nedirbo. Motina labai sielojosi dėl jos nuolat mažėjančio svorio ir stengėsi ją gerai maitinti. Netikėtai paaiškėjo, kad mergina, motinai išėjus iš namų, kišasi į burną pirštus, išvemia suvalgytą maistą ir … slepia kambario balduose. Jai nebuvo būdingas kliedesys ar haliucinacijos, tačiau net patekusi į ligoninę ji vis dar stengdavosi išvemti maistą.

Dėl nenoro mokytis, dirbti, dėl elgesio sutrikimų ar neveiklumo ligoniai gali būti laikomi tinginiais, apsileidėliais arba pervargusiais. Kartais ligonio nusiskundimai labai primena kokią nors nepsichiškos ligą. Tokiu atveju žmogus ilgai vaikšto pas įvairių specialybių gydytojus, tik po to patenka pas psichiatrą. Kliedesys gali atsiskleisti labai greitai. Štai 32 metų farmacininkė 3 metus niekur nedirbo, gyveno sunkiomis sąlygomis – vyras alkoholikas, du mažamečiai vaikai. Už pravaikštas ji buvo atleista iš darbo. Paaiškėjo, kad ją keletą metų kankino kliedesys – jai atrodė, kad yra persekiojama viršininkų, kad ja norima nusikratyti. Ji pradėjo rašinėti skundus. Tik atsitiktinai dėl galvos skausmų moteris kreipėsi į terapeutą ir pagaliau buvo įtarta susirgusi šizofrenija. Ji pasisakė neseniai pastojusi nuo nemylimo žmogaus norėdama jam pagimdyti sūnų, „kad ir jis taip pat turėtų du vaikus“, tačiau pati to vaiko auginti neketinanti. Dėl vėlyvo ligos atpažinimo moteriai labai susikomplikavo gyvenimas, susidarė sunki materiali padėtis. Dėl kliedesio, haliucinacijų, dėl mąstymo procesų sutrikimo ligonis labai keistai samprotauja, labai sutrinka elgesys, santykiai su aplinkiniais. Žmogus nesupranta, kad kliedi, todėl tampa įtarus, visur girdi apkalbas, pajuoką, iš visur tikisi tik blogio, jaučiasi esąs sekamas, bijo būti nunuodytas ar kitaip nužudytas. Štai kodėl maistas jam atrodo kitokio skonio ir kvapo arba kambaryje pakvimpa dujomis, netgi jaučiama radiacija ar telepatijos poveikis…..Iš pradžių dėl įsivaizduojamų piktadarybių įtariamas vienas žmogus, vėliau jau keletas, o dar vėliau gali pradėti rodytis įvairios baidyklės, keisti reginiai, girdėtis grasinimai ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 2535 žodžiai iš 4623 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.