Sizofrenija
5 (100%) 1 vote

Sizofrenija

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………..3

2. Šizofrenijos ir jos gydymo raida……………………………………………………………………4

3. Kas yra šizofrenija?…………………………………………………………………………………….5

4. Kas sukelia šizofreniją?……………………………………………………………………………….6

5. Šizofrenijos simptomai………………………………………………………………………………..7

6. Ligos eiga…………………………………………………………………………………………………..9

6.1.Mąstymo sutrikimai……………………………………………………………………………….9

6.2. Emocijų sutrikimai……………………………………………………………………………….9

6.3. Valios sutrikimai………………………………………………………………………………..10

6.4. Kiti sutrikimai……………………………………………………………………………………10

7. Šizofrenijos formos………………………………………………………………………………….11

8. Šizoafektinė liga………………………………………………………………………………………12

9. Gydymas…………………………………………………………………………………………………15

9.1. Psichosocialinė reabilitacija………………………………………………………………..16

9.2. Kaip sau padėti?………………………………………………………………………………..17

9.3. Šizofrenijos baigtys……………………………………………………………………………18

10. Statistika………………………………………………………………………………………………..19

11. Žmonių požiūris……………………………………………………………………………………..21

12. Žymūs žmonės……………………………………………………………………………………….23

12.1. M. K. Čiurlionis……………………………………………………………………………..23

12.2. A. Škėma………………………………………………………………………………………24

12.3. V. Van Gogas………………………………………………………………………………..25

12.4. M. Monro……………………………………………………………………………………..26

13. Išvados………………………………………………………………………………………………….27

14. Naudota literatūra…………………………………………………………………………………..28

Įvadas

Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schizo- skaldau, phren- protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas.

Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emociškai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba.

Šizofrenija – viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistus. Liūdna tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujamas medikamentinio gydymo poveikis. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus.

Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Šizofrenija – liga, pažeidžianti apie 2 milijonus amerikiečių. Lietuvoje šia liga serga apie 20 tūkstančių žmonių. Liga gali prasidėti nuo paauglystės iki 50-ties metų amžiaus. Dažniausiai suserga 15-30 metų žmonės. Vaikai ja serga retai. Sergamumas maždaug vienodas tarp abiejų lyčių, tik pastebėta, kad moterys suserga vyresnio amžiaus.

Ligos eiga gali būti labai įvairi: ūminė gali trukti kelias dienas ar savaites, lėtinė – keletą mėnesių ar net metų.

O kaip į žmones, kurie serga šia rimta psichine liga reaguoja aplinkiniai žmonės? Ar gali žmogus, sergantis šia liga gyvenime pasiekti labai daug?

Šizofrenijos ir jos gydymo raida

Žodis mažiau nei 100 metų senumo, bet tai tikriausiai lydėjo žmoniją per visą istoriją. Ligą pirmasis aprašė E. Kreapelin 1887 m. Jis apibendrino atskiras žinias apie sindromus, formas, sujungdamas į vieną ir pavadino ją jaunatvine, ankstyvąja silpnaprotyste (dementia praecox). 1911 m. E. Bleuer pasiūlė šizofrenijos terminą. Šiuo terminu buvo stengiamasi pabrėžti, kad sergantiesiems šizofrenija pastebimas atskirų psichikos procesų vienovės nebuvimas (disociacija), savotiškas
jų skilimas. Jis taip pat pirmas aprašė ligos simptomus kaip pozityvius ir negatyvius. Daugelis dabartiniu metu išskiriamų šizofrenijos formų buvo aprašytos dar prieš jos termino pasiūlymą: E.Heckeris aprašė hebefreniją, K.L.Kahlbaumas − heboidofreniją, katatoniją, paranoją, o V.Magnan − parafreniją.

1932 m. Sakel pasiūlė insulino komos psichoterapiją, kaip šizofrenijos gydymo būdą.

1950 m. P. Deniker, H. Leborit ir J. Delay sukūrė ir 1952 m. buvo pradėti naudoti gydymui pirmieji antipsichotiniai vaistai – chlorpromazinas. Vaisto atsiradimas pažymėjo psichofarmakologijos pradžią.

Tyrinėjant šizofreniją 1976 m. kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimu padarytos pirmosios padidėjusių skilvelių nuotraukos.

1978 m pateikta hipotezė, kad padidėjęs dopamino kiekis nulemia šizofrenijos atsiradimą. Vėliau ši idėja buvo patvirtinta.

1990 m. pasirodo atipinių antipsichotinių vaistų kartą, jie pasižymėjo mažesniu šalutiniu poveikiu.

2005 m. genetiniai biomarkeriai identifikuojami, kaip ateities kraujo testas, naudojant juos ir yra patvirtinama šizofrenijos diagnozė.



Kas yra šizofrenija?

Tai rimta psichikos liga, kurią galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus mąsto, reaguoja į aplinką ir elgiasi.

Žmogaus psichika turi keturias pagrindines funkcijas: mąstymą, jausmus, suvokimą (5 pojūčiai) ir elgesio kontrolę. Visos kartu jos įgalina mus:

skirti fantazijas nuo realybės;

valdyti nerimą;

tinkamai reikšti jausmus;

suvokti, kas mums nutinka;

palaikyti nuolatinį savojo AŠ pojūtį;

bendrauti su kitais žmonėmis.

Šių psichikos funkcijų sąveika dėl įvairiausių priežasčių gali sutrikti ir pasireikšti psichikos liga. Šizofrenija -tai tam tikras šio sutrikimo tipas. Pats žodis reiškia „dvasios skilimą“, tai ne asmenybės skilimas, bet tų keturių pagrindinių funkcijų išsiderinimas, jų pusiausvyros sutrikimas.

Kas sukelia šizofreniją ?

Ją sukelia kelios priežastys, bet viena ir pagrindinė dar nežinoma:

• cheminių medžiagų disbalansas;

• genetika (vidutiniškai 1% visų žmonių serga šizofrenija, o jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai palikuonims yra 10% daugiau galimybių sirgti šia liga);

• aplinka (stresinė būsena padeda vystytis šizofrenijai). Vienareikšmiško atsakymo ar tai paveldima – nėra.

Yra atvejų, kai paveldimumas nulėmė ligą, bet visai nebūtinai. Vis tik tikimybė susirgti šia liga didesnė, jeigu giminėje yra asmuo, kenčiantis nuo šizofrenijos. Jei Jūsų šeimos narys serga šia liga, bet jums iki 20 metų nepasireiškė ligos simptomai, susirgti beveik nėra tikimybės. Apie vaikus: jeigu Jūsų tėvas serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs jūsų vaikai šiek tiek padidėja – apie 3%. Tai yra labai maža tikimybė, ir genetikai mano, kad tai nėra pakankama priežastis keisti šeimos planavimą. Šiandien jau žinomi genai, kurie galėtų nulemti šizofrenijos atsiradimą („Šizofrenija“, valstybinio psichikos centro leidinys, 1999m). O štai kita nuomonė: patiems artimiausiems giminėms- tėvams, seserims, broliams ir vaikams susirgti yra apie 10 procentų. Konkordansas dvynukams yra apie 50 procentų, iš dviejų kiaušinėlių apie – 12 procentų L.Wetterberg duomenimis, vaikams rizikos faktorius susirgti (kai serga artimiausi žmonės- tėvai, broliai/seserys) yra apie 10 procentų. „Anglijoje ir Islandijoje atliktas bendras mokslinis eksperimentas šeimose, turinčiose ligonių, sergančių šizofrenija. Tyrimas parodė galimą ryšį tarp ligos ir paveldimumo, t.y. dėl penktos chromosomos ilgo atsišakojimo. Tačiau eksperimentas nebuvo pakartotas ir šizofrenijos genai nekonstatuoti. Yra tikimybė, jog daugiau kaip vienas genetinis variantas gali sukelti šizofreniją.“- rašo autorius knygoje „Psichiatrija“. Galvojama, kad keletas biocheminių (medžiagų apykaitos) sutrikimų gali būti susiję su ligos atsiradimu. Tačiau veikai ne tik genetiniai veiksniai, ir tai kol kas nežinoma sritis. Daugeliu atvejų išaiškėja, kad prieš susergant paciento gyvenime buvo svarbių įvykių.

1 pav. Genetinis faktorius

Sergantys žmonės gali imti jaustis truputį nusiminę ar nervingi dar iki ligos nustatymo. Šie veiksniai gali sukelti problemų darbe ir asmeniniuose santykiuose, o šie nemalonūs dalykai dar padidina stresą ir taip toliau…

Šizofrenijos simptomai

Simptomai: jie skirstomi į tris kategorijas.

• Pozityvūs – tai nereiškia „geri“, tai reiškia, kad žmogaus psichinėje veikloje atsiranda kažkas naujo, nebūdinga sveiko žmogaus psichikai.

• Dezorganizuoti.

• Negatyvūs – prarandama tai, kas buvo būdinga psichikai iki ligos – atsiranda emocinis skurdumas, nesidomėjimas niekuo, pasitenkinimo nejautimas.

Pozityvūs simptomai:

Haliucinacijos. Dažniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos. Tačiau gali būti ir uoslės, lytėjimo bei regos haliucinacijos – ligoniai gali matyti ar girdėti tai, ko nėra.. Pacientas gali girdėti savo apties balsą, matyti save iš šalies ir ginčytis su savimi kaip su trečiu asmeniu. Jis taip pat gali girdėti komentuojančius balsus ar savo minčių aidą.

Kliedesiai. Tai klaidingas
supratimas, kuris nepasiduoda koregavimui. Kartais šizofrenija sergantys žmonės turi keistų, nerealių minčių. Jiems gali atrodyti, kad kiti skaito jų mintis, rezga prieš juos intrigas. Arba tiki, kad kiti juos paslaptingai valdo. Arba galvoja, kad jie gali kontroliuoti kitų žmonių sąmonę.

Dominuojantys kliedesiai skirstomi i dvi grupes:

1. Kliedesiai, priklausantys nuo suvokimo. Pavyzdžiui, jog visa, ką pacientas skaito ar girdi per radiją, yra apie jį.

2. Kliedesiai, nepriklausantys nuo suvokimo – tarkim, paciento įsitikinimas, jos jis yra istorinės reikšmės figūra.

Dezorganizuoti simptomai: sutrikęs mąstymas, kalba, elgesys. Ligoniams būna sunku kalbėti sklandžiai. Jie sukuria naujų žodžių, neteisingai vartoja jau žinomus. Šizofrenija paveikia elgesį – ji verčia lėčiau judėti, kartoti ritmiškus bei ritualinius judesius. Sunkais atvejais kyla katatoninis kalbos sustojimas, visiškas nejudėjimas, kai žmogus ilgą laiką išbūna vienoje pozoje. Ligoniai gali tapti labai jautrūs aplinkos garsams, spalvoms, formoms. Paprasti daiktai gali gąsdinti ir gluminti.

Negatyvūs simptomai: ligoniams sunku aiškiai reikšti emocijas, afektas užslopinamas. Žmonės rečiau juokiasi, rečiau verkia. Dažni gilaus atsiribojimo nuo aplinkos periodai, apatija. Sergantiems sunku prisiversti ką nors veikti, jie gali užmiršti įprastus dalykus, pvz. asmens higieną. Jie nebejaučia malonumo, nesidomi aplinka. Netgi tais dalykais, kurie seniau labai domino.

Ligos, panašios į šizofrenijos grupės ligas, yra psichozės su afektiniais simptomais, paranojinės psichozės ir psichozės, kuriomis susergama vyresniame amžiuje.

Kai kurie simptomai būdingi ir kitoms psichikos ligoms, todėl labai svarbu kreiptis į profesionalą, kuris nustatytų, ar reikia gydyti ir kaip, ir ar iš viso reikia jaudintis.

Ligos eiga

Šis sutrikimas vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims – 25-35. Nėra vieno simptomo, išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijai būdingi pozityvūs simptomai (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys) ir negatyvūs (sumenkusi jausmų gama, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ką nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas). Būdingi besikartojantys ligos epizodai, pilnas pasveikimas pasitaiko, tačiau nėra dažnas.

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai): persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžius. Šie pacientai paprastai nerealiai vertina savo ligą bei situaciją.

Emocijų sutrikimai

Jausmai (emocijos) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), sutrinka „emocijų logika“, jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai (ambivalencija), pasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.

Valios sutrikimai

Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos), būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1675 žodžiai iš 5530 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.