Skausmas šiuolaikinės skausmo kontrolės priemonės
5 (100%) 1 vote

Skausmas šiuolaikinės skausmo kontrolės priemonės

Skausmas visiems gerai pažistamas pojūtis. Šiuolaikinėje visuomenėje skausmas tampa nebeatsiejamas nuo gyvenimo tempo, būdo – jo pilna visur. Kiekvienas iš mūsų laikas nuo laiko patiria trumpalaikį skausmą (vienas iš “populiariausių” – galvos skausmas), tačiau yra stebėtinai daug žmonių, kenčiančių jį labai ilgai ir be jokio arba labai nedideliu palengvėjimu. Skausmas iš esmės subjektyvus potyris, jo suvokimą neišvengiamai įtakoja mūsų įsitikinimai, lūkesčiai, taip pat aplinkinių empatija ir įsitraukimas.

Žinoma skausmas – natūralus gyvenimo reiškinys, realus žmogaus patyrimas, atspindintis visų visuomenės ir kultūros istorijoje, kur, be sveikatos sargo ir piktadario, jam priskiriama daugybe kitų prasmių – skausmas ir moko, ir kelia užuojautą, ir sutelkia žmones, jis – ištvermės bei vyriškumo įrodymas ir netgi – paskata keistis, ieškoti naujos gyvenimo prasmės.

Nors skausmas būna ne tik fiziškas, kuris alina mūsų organizmą , savotiškai veikdamas artimiausius žmones, kurie matydami mūsų kančias dažniausiai negali padėti,bet ir dvasiškas , kuris tiesiogiai veikia mūsų nervines ląsteles, tačiau šiame referate nutariau paanalizuoti fizinio skausmo problemą, ypatingai norėjau suprasti lėtinio skausmo prigimtį ir sampratą, kaip jis įtakoja mūsų gyvenimą, taip pat išsiaiškinti kokios yra šiuolaikinės geriausios skausmo kontrolės, gydymo priemonės.

Skausmas – nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu, ar nusakomas kaip toks pažeidimas.

Stebime didelius pokyčius skausmo sampratoje. Šiuo metu vis labaiu kalbama, kad skausmą jaučiantis žmogus negali būti paliekamas vienui vienas kovoti su šiuo nemaloniu jausmu. Kovoti su šiuo potyriu stoja vis daugiau medikų. Atsiranda nauja medicinos sritis-skausmo medicina. Tai ne tik mokslinės skausmo patofiziologijos studijos, klinikinis naujų medikamentų bei įrangos pritaikymas skausmo gydymui, bet ir socialiniai bei politiniai visuomenės pokyčiai. Pripažinta ligonių teisė į skausmo malšinimą. Skausmo buvimas įpareigoja gydytojus aiškintis jo priežastį, matuoti skausmo intensyvumą, registruoti ir pakartotinai įvertinti gydymo efektyvumą. Skausmas pripažintas penktuoju gyvybiniu rodikliu. Kuriami skausmo gydymo standartai, medicinos personalas apmokomas skausmo vertinimo ir gydymo principų, ligoniai ir jų artimieji pratinami prie efektyvaus skausmo, kaip ir kitų ligos simptomų, malšinimo. Bet, nepaisant to, skausmas lieka vienu iš blogiausiai malšinamų simptomų ir yra viena iš visuomenės nusivilimo medicinos pagalba priežasčių.

Pasaulinės sveikatos organizacijos metodinės rekomendacijos įpareigoja kurti skausmo gydymo įstaigas, reorganizuoti gydytojų ir sveikatos organizatorių mokymą, keisti įstatymus, lengvinant nuskausminančių vaistų gavimą, ugdyti visuomenės nepakantumą blogai malšinamam skausmui bei išgyvendinti nepagristą opioidofobiją.

Skausmas, pasak dr. J.Baublienės, tai periferinio dirgiklio informacijos perdavimas į centrinę nervų sistemą. Perduodantys skausmo informaciją nerviniai takai, neurotransmiteriai įtakoja skausmo pobūdį, intensyvumą bei kitas charakteristikas; skausmo suvokimas ir jo interpretacija centrinėje nervų sistemoje – baigiamasis sudėtingo proceso etapas. Kiekviename iš šių etapų skausmas gali būti veikiamas vidinių skausmą slopinančių sistemų arba medikamentais. Skausmas-objektyvus audinių pažeidimo reiškinys, kurio subjektyvioji išraiška priklauso nuo individo išsilavinimo, kultūros, ankstesnio patyrimo, motivacijos ir daugybės kitų socialinių faktorių. Taip skausmas tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.

Skausmą vertiname dvejopai: kaip simptomą, lydintį daugumą ligų, verčiantį ieškoti pagalbos ir kaip savarankišką ligą. Ūmaus skausmo metu charakteringas simpatinės nervų sistemos dirginimas, pasireiškiantis įvairiais klinikiniais simptomais yra laikinas ir turi apsauginį pobūdį. Šiuo atveju skausmo vaidmuo yra pozityvus. Pašalinus skausmo priežastį, gydant ligą, skausmas turėtų praeiti ir nepalikti jokių pėdsakų nervų ar kitose organizmo sistemose. Gydant neteisingai, pavėluotai, lėtinių susirgimų ar traumų atveju, skausmas tampa lėtiniu ir šiandien suprantamas kaip savarankiška liga, turinti savitus pokyčius nervų sistemoje . Tai keičia senai nusistovėjusią skausmo sampratą. Skausmo pripažinimas savarankiška liga – prielaida, kurios pagrindu formuojasi nauja skausmo gydytojo specialybė. Iš to kyla poreikis reorganizuoti gydymo įstaigas, papildyti mokymo programas ir pertvarkyti gydymo algoritmus. Naujas požiūris turėtų būti aktualus įvairių specialybių gydytojams, nes atsiranda nauja terpė įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimui gydant skausmą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 675 žodžiai iš 2062 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.