Skerdžiaus paveikslas vinco krėvės kūrinyje
5 (100%) 1 vote

Skerdžiaus paveikslas vinco krėvės kūrinyje

Vinco Krėvės apsakyme „Skerdžius“ visas veiksmas vyksta Pagirių sodžiuje.Seniausias kaimo žmogus skerdžius Lapinas ir yra pagrindinis apsakymo herojus.Visam kūrinyje jis yra gretinamas su Grainio liepa : „Kiek tik galiu prisiminti,jiedu visada buvo tokiu pačiu,kaip kad dabar“.

Pats senis gyveno vienui vienas – žmona mirusi buvo, vaikų neturėjo. Jis nebuvo turtingas, tačiau labai nuoširdus, ypatingas savo dvasine stiprybe. Jam buvo nutikę daug nelaimių, bet jis nepasidavė – kabinosi į gyvenimą nors buvo sunku. Nors jau senas vis vien dirbo savo mėgiamą darbą, kuris buvo susijęs su gamta.

Grainio liepa apsakyme atvaizduoja skerdžiaus ryšį su gamta. Gamta – tai pirmykščio žmogaus lopšys, davęs jam maisto, pastogę, tikėjimą ir su jais viltį – parėmes kai žmogus buvo jaunas ir silpnas. Žmogus savo ruožtu puosėlėjo ją, garbino ir vėliau sužmogino. Ilgai gamta buvo jo vienintelis pasaulis, be kurio jis tiesiog neišsigyventų

Visas kaimas žinojo, kad Lapinas gyvens, kol žalios liepa – tarsi jiedu paskutiniai senosios gamtos ir pasaulėžiūros liekanos. Liepa išaugo pati, jos nesodino „kaip kopūsto“, kai miškuose medžiai kertami, parduodami ir vėl sodinami. Skerdžius vienintelis kaime lieka ištikimas senolių papročiams, dievams, tiki jais.

Lapinas – žmogus, kuris tiki gamta, kai jo žmonės ją tik vertina. Kaip senosios animalistinės pasaulėžiūros atstovui, skerdžiui gamta šventa ir jos nevalia išnaudoti, o reikia garbinti ir saugoti. Veikėjo pasaulis yra ta gamta, kurioje jis gyvena “Žolė – Dievo dovana,ir ne žmogui,bet gyvulėliui“ – sako Lapinas.Jis pyksta ant žmonių,kurie negerbia miško,kad išskyna mišką,kad medžius iškerta.“Dažnai pasigailiu,kad tokių laikų sulaukiau,kada žmonės nei girių nemėgsta,švento miško nesigaili…“ . Lapinas stebisi: “Kaip gali būti gera, kur nėra miško! Be miško suskursta žmogus.” Skerdžius tiki gamtą esant tobulą ir dievišką, pilną keisčiausių būtybių: monų, laumių, kurios, deja, bėga iš besikeičiančių miškų.

Todėl ir Lapino istorijos pilnos laumių,monų.“Pripasakoja,primeluoja tiek,jog vaikai net sodžiun grįžti bijo,o ypač jei pakelėje yra bala ar pirtis“.Nors visos istorijos yra tik prasimanymas,bet jos yra pamokančios.Kad vaikai tėvų klausytų,kad vakarais nevaikščiotų vieni po laukus,kad mylėtų ir gerbtų gamtą.

Kai ateina vakaras,vaikai susirango pirkioje,ant suolo sėdėdami kamputį ir bijo net kojų nuleisti.

Ne tik vaikai patikėdavo pramanytomis Lapino istorijomis :“Niekas taip gražiai nemokėjo papasakoti pramanytų dalykų,įtikinančiai sumeluoti kaip jisai.Suvedžiodavo dažnai ne tik vaikus,bet ir senus,rimtus vyrus.Spjaudydavosi apgauti ir juokdavosi patys iš savęs,kad pasitikėjo žinomu melagiu,kad paklausė jo,o kitą kartą ima ir vėl paklauso,patiki…“

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 481 žodžiai iš 939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.