Lapino paveikslas V. Krėvės „Skerdžiuje“
Pagrindinis apsakymo herojus skerdžius Lapinas gyveno nedideliame Pagirių sodžiuje. Šis žmogus labai geros širdies ir labai malonus.
Lapinas turėjo žmona, kuri mirė. Vaikų jiedu nesusilaukė – liko žmogelis vienas. Jis buvo labai prislėgtas, nes prarado savo vienintelį žmogų. Tačiau pats apie mirtį negalvojo, nes buvo labai sveikas ir stiprus.
Lapino „profesija“ buvo ganyti gyvulius. Jam labai patiko šis užsiėmimas ir niekam jis nesiskundė.
Lapinas buvo apie 100, o gal ir daugiau metų amžiaus, stiprus, visada su šypsena, nes labai mėgo juokus. Nors būdavo ir liūdna akimirka, tačiau jis mokėjo visus pralinksminti.
Kai žmonės pasakydavo taip, kad Lapinui nepatikdavo, jis supykdavo, bet atsikirsdavo juokingu, kartais žmones skaudinančiu melavimu. Labai mylėjo vaikus, ir norėdamas su jis praleisti laiką kviesdavosi kartu eiti paganyti gyvulių.
Kadangi Lapinas neturėjo žmonos, jis norėjo ją susirasti. Ir kai surado, norėjo jau vesti, tačiau nemokėjo „katakizmo“, tad kunigas liepė jam mokintis. O kai piemuo paklausė, kiek yra dievų, jis pagalvojo ir atsakė, jog trys. Piemuo nusikvatojo, jog jaunesnis už senesnį daugiau žino apie Dievą.
Lapinui labai nepatiko, kai žmonės kirsdavo medžius, nes jis galvojo, jog žmogus be miško skursta.naikindami medžius žmonės negalvoja, kad atima miško žvėrelių namus ir maistą ir tuomet žvėreliai išnyksta.
Kai Lapinas buvo mažas, jam čigonė išbūrė, kad jis gyvens tiek laiko, kiek Grainio liepa augs. Ir kai jis per vienas krikštynas susipyko su Grainiu ir jam papasakojo ką jam buvo išbūrus čigonė Grainys nepatikėjo ir tarė: