Skirtingų krypčių autoriu lyginamoji
5 (100%) 1 vote

Skirtingų krypčių autoriu lyginamoji

11

ĮVADAS

Psichologinis pažinimas yra toks pat senas, kaip ir pats žmogus. Paskutiniu metu ypač didelis susidomėjimas atsirado asmenybės ir jos elgesio studijoms.Viršininkai studijuoja kaip dirbti su pavaldiniais, tėvai lanko vaikų auklėjimo kursus, sutuoktiniai mokosi bendrauti vienas su kitu ir t.t.

Asmenybė – visų pirma tai abstrakti sąvoka, kuri savyje apima daugelį aspektų, charakterizuojančių žmogų: emocijas, motyvus, mintis, išgyvenimus, suvokimus ir veiksmus. Konceptuali asmenybės reikšmė apima platų spektrą vidinių psichinių procesų, sąlygojančių žmogaus elgesio ypatumus įvairiose situacijose. Asmenybės teorijos smarkiai skiriasi viena nuo kitos, todėl praktiškai negalima parašyti vieningo ir tikslaus “asmenybės” apibrėžimo – jų tiek, kiek psichologų ir asmenybės teorijų, sprendžiančių šią problemą.

Šiame darbe nagrinėsiu tris, skirtingų krypčių autorius: S.Froidą – psichoanalizės atstovą, ypač populiarų Vakarų šalyse; biheviorizmo krypčiai atstovaujantį B.F.Skinerį ir A.H.Maslow – atstovaujantį humanistinę psichologiją. Pasirinkau tris kriterijus pagal kuriuos būtent ir lyginsiu šiuos skirtingų krypčių autorius. Pirmasis kriterijus “subjektyvumas – objektyvumas”: čia aiškinama, ar žmogaus patyrimas yra ta jėga, kuri lemia jo gyvenimą? Antras kriterijus “proaktyvumas – reaktyvumas”: čia keliamas klausimas, ar žmogaus elgesį įtakoja vidiniai ar išoriniai veiksniai? Ir trečiasis, paskutinis kriterijus “konstitucionalizmas – invairomentalizmas”: bando išsiaiškinti, ar žmogaus elgesys ir mąstymas yra nulemtas paveldimumo, ar jis labiau veikiamas išorinės aplinkos?

1. SUBJEKTYVUMAS – OBJEKTYVUMAS

S.Froidas teigia, kad žmogaus vidinis subjektyvus pasaulis yra visų kitų reiškinių pagrindas, priežastis. Anot jo, žmogus būtent gyvena subjektyviame jausmų, emocijų, pojūčių ir suvokimų pasaulyje. Tyrinėdamas individo vidinį pasaulį, kaip svarbią asmenybės dalį, jis jį laikė kitų reiškinių priežastimis – įvairių psichinių traumų objektyvios būklės slopinimo arba išstūmimo atvejais. Tokiu būdu, ši teorija teigia, kad kiekvieno žmogaus unikalumą sąlygoja išoriniai (objektyvūs) veiksniai ir reakcijos: artimųjų elgesys ir nuostatos bei soc.normos. Todėl galima teigti, kad nors S.Froido asmenybės teorijoje yra ryškūs subjektyvumo požymiai, jis neatmeta ir objektyvių faktorių poveikio.

B.F.Skineris savo požiūriu į organizmą, kaip į “uždarytą dėžę”, rodo palankumą objektyvumo teorijai. Autorius įrodinėjo, kad žmogaus veikla gali būti aiškinama iš objektyvių santykių “stimulas – reakcija” pozicijų. Anot jo “dėžės” turinys neduoda atsakymo, todėl yra svarbu, kas patenka iš išorės ir kas po to seka. Emocijos ir apmąstymai, kuriuos patiria žmogus gaudamas tą objektyvų faktorių, nėra reikšmingi, aiškinant jo elgesį. Subjektyvi patirtis yra ne kas kita kaip tik žmogaus veiksmų priežastinių ryšių suvokimo nesusipratimų šaltinis. B.F.Skinerio bihevioristinė teorija rodė, kad atpažinimo procesai yra elgsenos procesai, t.y. tai ką daro žmonės. Taigi, objektyvumas yra vienas iš šio autoriaus asmenybės teorijos kriterijų.

A.Maslow egzistencinė “čia ir dabar” teorijos kryptis – įrodymas jo ištikimybės subjektyvumui, tačiau nesureikšmina jo kaip kiti autoriai. Jis teigia, kad subjektyvi žmogaus patirtis suteikia mokslui tikrų žinių apie žmogų, be tokios patirties nebūtų galima suprasti ir paaiškinti jų elgesio. Nors A.Maslow rėmėsi tuo, kad poreikių visuma būdinga visai žmoginai, tačiau jis tvirtino, kad žmogaus unikalumas tame, kaip jis išreiškia tuos poreikius. Jo manymu žodžių : savigarba, saviaktualizacija dalis “savi-“ yra subjektyvumo šaknį turintys žodžiai.

2. PROAKTYVUMAS – REAKTYVUMAS

S.Froidas teigia, kad visų elgesio formų priežastys yra toje energijoje, kuri atsiranda iš id ir ego instinktų. Žmogaus psichinę energiją generuoja seksualiniai ir agresijos instinktai, kas ir parodo, žmogaus poelgių įvairovę. Tačiau S.Froidas taip pat teigia, kad kiekvienam žmogui atskirai nėra būdingas proaktyvumas. Tačiau žmonės nepasižymi proaktyvumu. Jie reaktyvūs tiek, kiek jų seksualiniai, agresijos instinktai nukreipti į išorės objektus, kurie veikia kaip aplinkos stimulai, iššaukiantys vienokį ar kitokį elgesį. Todėl S.Froidą galima priskirti proaktyvumo šalininkams, tačiau jo asmenybės teorijoje yra ir reaktyvumo atspindžių.

Kaip ir kitų kriterijų atžvilgiu, B.F.Skineris atsakydamas į šį klausimą, remiasi savo kruopščiais aplinkos tyrimais. Jo elgesio teorijoje terminai “stimulas – reakcija – pastiprinimas” pabrėžia pagrindinį reaktyvumo požiūrį. Jis teigia, kad net ir nedideli aplinkos stimulai iššaukia vienokius ar kitokius organizmo veiksmus – reakciją. J.Pavlovo eksperimente šunys reaguoja (išskiria seiles), suskambus skambučiui, žmogui išsiskiria seilės, matant ir užuodžiant kalėdinį kalakutą. Kažkoks stimulas net ir sunkiai apčiuopiamas, iššaukia, sužadina žmogaus veiksmus, beje, kurių dauguma pirminių stimulų yra išoriniai. Tai įrodo, kad B.F.Skinerio sistemoje žmonės yra absoliučiai reaktyvūs.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 770 žodžiai iš 1426 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.