Skirybos
5 (100%) 1 vote

Skirybos

1121

TURINYS

1. Įžanga …………………………………………………………. …………….3 psl.

2. Bendri skyrybų bruožai …….………………………………………………. 3 psl.

3. Skyrybų priežastys

3.1. Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai .… 4 psl.

3.2. Charakterių nesutapima.…………………………………… ……..4 psl.

4. Skyrybų pasekmės

4.1. Skyrybų pasekmės sutuoktiniams ……..…………………………. 5 psl.

4.2. Skyrybų pasekmės vaikams ……………………………..…………. 6 psl.

5. Kaip išvengti skyrybų …………………………………………………………. 6 psl.

6. Išvados…………………………………………………………………………. 7 psl.1. Įžanga

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.

Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.

2. Bendri skyrybų bruožai

Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.

Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.

Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:

• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.

• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.

• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.

3. Skyrybų priežastys

Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.

3.1. Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai

Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.

Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.

Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir „priverstinę“ santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors „atkeršyti“, santuoka norint „įregistruoti“ save mieste, gauti namą ar butą.

Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.

Skyrybos, sutuoktinius išvaduodamos nuo emocinės įtampos ir dvasinių sukrėtimų, konfliktų, iš žmogaus pareikalauja nemažai išmintingumo, vidinės kultūros. Žmogiškumą nesunku išsaugoti žinant, jog tėvai skiriasi tarpusavyje, o ne su vaikais.

3.2. Charakterių nesutapimas

Sociologinių tyrimų duomenimis, per trečdalį besiskiriančių sutuoktinių tvirtina, jog nesutapo jų charakteriai.Tokiais skyrybų motyvais neretai maskuojamos šeimyninės nesantaikos priežastys, apie kurias sutuoktiniai nelinkę kalbėti. Jeigu apie
„nesutampančius charakterius“ kalbėsime tik kaip formaliai nurodomą šeimos iširimo priežastį, tai galime nepastebėti, nesuprasti kai kurių svarbių psichologinių problemų, sutuoktinių prisiderinimo vienas prie kito sunkumų. Kai kuriuos iš jų norėtume aptarti.

Šeimą kuria skirtingi žmonės. Nevienodi jų vaikystės įspūdžiai, patirtis, santykiai su tėvais, draugais, aplinka, t.y. žmogų veikia, jo charaktterį formuoja gausybė skirtingų veiksnių. Todėl nesutampa ir sutuoktinių charakteriai. Jeigu šeimos būtų kuriamos visiškai atsitiktinai, charakterių skirtumai taptų didele problema. Nederėtų menkinti žmogaus sugebėjimo pažinti kitą žmogų, įvertinti jo būdo savybes, prognozuoti jo elgesį. Jei iš daugelio pažįstamų su vienu žmogumi artimiau bendraujama, vėliau ir šeima sukuriama, o po kiek laiko jis pavadinamas nesugyvenamu, tai galima tvirtinti, kad šis „nesugyvenamas“ vis tik patenkindavo kai kuriuos psichologinius partnerio poreikius. Juk tik dėl to jis ir buvo pasirinktas šeimyninio gyvenimo partneriu. Tačiau ne visada poreikiai būna visiškai įsisamoninti. Todėl, kuriant šeimą, vedybų motyvacija – vidinės elgesio priežastys ir tų priežasčių aiškinimas ne visada sutampa. Šis nesutapimas nėra apgalvotas melas ar sąmoningas tiesos iškraipymas. Pasirenkant šeimyninio gyvenimo partnerį dažnai būna nepakankamai įsisamoninti, t.y. kaip reikiant nesuprasti, paties besirenkančiojo poreikiai. Neretai „paslėpti“, neįsisamoninti poreikiai tarsi papildo vieni kitus, atsiranda įdingas charakterių sutapimas, kuris vėliau tampa skyrybų dėl „nesutampančių charakterių“ priežastimi.

4. Skyrybų pasekmės

4.1 Skyrybų pasekmės sutuoktiniams

Pasikeitusi šeimyninė situacija, dramatiška jų priešistorė, paveikia abiejų buvusių sutuoktinių psichologinę pusiausvyrą. Vyrauja neišspręstų konfliktų, neigiamų emocijų atmosfera. Šis didelės įtampos emocijų sūkurys neleidžia objektyviai įvertinti susidariusios situacijos. Dažnai išsiskyrusieji, stengdamiesi įrodyti aplinkiniams(o kartais ir patys sau), koks blogas buvęs sutuoktinis, sutirština spalvas, pabrėžia vien jo trūkumus ir neigiamus bruožus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1020 žodžiai iš 1977 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.