Skoliniai – semantizmai
Semantizmai – žodžiai, pavartoti netinkama reikšme. Tai
dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos.
Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų
(ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš
kaimyninių kalbų.
Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais:
pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.
Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir
germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš
suomių, latvių ir prūsų kalbų.
Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų
tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra
slavizmai.
Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos.
Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos
tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį
lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:
1. Tikruosius skolinius.
2. Tarptautinius žodžius.
3. Svetimybes.
Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia
labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi
lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių,
jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ pavadinimo. Tvirtai
lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas,
botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t,
germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški
žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį
bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali
nustatyti, jog tai – svetimos kilmės žodžiai.
Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri
daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės
kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis.
Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos
fonetikos, gramatikos,
rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir
vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.
Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma
įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos
kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.
Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač
daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės
Svetimybės, arba barbarizmai yra tokie skoliniai, kurių
svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Tai žodžiai, kurie neatitinka
bendrinės kalbos normų ir lieka už jos ribų. Bendrinėje kalboje visi jie
turi adekvačius pakaitalus. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje
barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota. Bet šnekamojoje liaudies
kalboje jų vartojama dar gana daug. Barbarizmai yra laikomi neigiamu kalbos
reiškiniu. Kalbos mokslo jie traktuojami kaip normos priešybė, t.y. kalbos
klaidos. Barbarizmų vartojimas pateisinamas tik grožinės literatūros
kūriniuose kaip tam tikra stilizavimo priemonė Skoliniai, atėję į kalbą,
visų pirma pasikeičia fonetiškai. Garsai, neturintys analogiškų lietuvių
kalbos fonologinėje sistemoje, arba pakeičiami kitais, akustiniu požiūriu
panašiais garsais, arba visai netariami. Skolinių kirčio vieta paprastai
išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žodis kilęs ar iš kurios
į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio