Skoliniai1
5 (100%) 1 vote

Skoliniai1

Skoliniai – semantizmai

 

Semantizmai – žodžiai, pavartoti netinkama reikšme. Tai

dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos.

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų

(ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš

kaimyninių kalbų.

Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais:

pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.

Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir

germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš

suomių, latvių ir prūsų kalbų.

Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų

tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra

slavizmai.

Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos.

Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos

tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį

lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:

1. Tikruosius skolinius.

2. Tarptautinius žodžius.

3. Svetimybes.

Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia

labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi

lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių,

jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ pavadinimo. Tvirtai

lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas,

botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t,

germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški

žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį

bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali

nustatyti, jog tai – svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri

daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės

kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis.

Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos

fonetikos, gramatikos,

rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir

vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma

įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos

kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.

Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač

daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės

Svetimybės, arba barbarizmai yra tokie skoliniai, kurių

svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Tai žodžiai, kurie neatitinka

bendrinės kalbos normų ir lieka už jos ribų. Bendrinėje kalboje visi jie

turi adekvačius pakaitalus. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje

barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota. Bet šnekamojoje liaudies

kalboje jų vartojama dar gana daug. Barbarizmai yra laikomi neigiamu kalbos

reiškiniu. Kalbos mokslo jie traktuojami kaip normos priešybė, t.y. kalbos

klaidos. Barbarizmų vartojimas pateisinamas tik grožinės literatūros

kūriniuose kaip tam tikra stilizavimo priemonė Skoliniai, atėję į kalbą,

visų pirma pasikeičia fonetiškai. Garsai, neturintys analogiškų lietuvių

kalbos fonologinėje sistemoje, arba pakeičiami kitais, akustiniu požiūriu

panašiais garsais, arba visai netariami. Skolinių kirčio vieta paprastai

išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žodis kilęs ar iš kurios

į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 544 žodžiai iš 1082 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.