Skolų geografija pasaulinė skolų krizė labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Skolų geografija pasaulinė skolų krizė labaratorinis

VI PRAKTIKOS DARBAS

SKOLŲ GEOGRAFIJA (PASAULINĖ SKOLŲ KRIZĖ)

Užduotys:

1. Išsiaiškinti prielaidas, nulėmusias pasaulinę paskolų krizę;

2. Breidžio plano (1988m.) esmė;

3. Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ir tarptautinės valiutos fondo vaidmuo įsiskolinimo geografijoje.

4. Nustatykite didžiausias ,,valstybes – skolintojas” ir ,, valstybes – skolininkes”, pagal statistinius duomenis parenkite žemėlapį bei išnagrinėkite skolų cirkuliavimo priežastis;

5. Panagrinėti skolų geografiją atskirais regionais (Europa be NVS, Azija be NVS, NVS, Lotynų Amerika, JAV, Kanada, Afrika, Australija…);

6. Kaip pakito pinigų srautas po didžiosios paskolų krizės (tiesioginės investicijos į gamybą, ar paskolos?);

7. Lietuvos skolos rodiklių 1998 – 2003m analizė.

Atsakymai:

1. Išsiaiškinti prielaidas, nulėmusias pasaulinę paskolų krizę

Paskolų krizė prasidėjo 1982 m., kai Meksika nesugebėjo gražinti savo šalies skolas komerciniams užsienio bankams. Yra išskiriamos 10 priežastys, dėl kurių įvyko ši krizė:

1. Iki 7 dešimtmečio vidurio finansinių resursų išsivysčiusių šalių buvo dvipusė šalių pagalba – privatūs tiesioginiai kapitalo indeliai ir eksporto kreditai. Nuo 70-ųjų vid. išaugo bankų kredito dalis. Bankų kreditavimo struktūra buvo pažeista TNB staigiu kreditų augimu. Paskolas suteikdavo individualūs kreditoriai arba sindikatoriai. Sindikuotas kreditas vyko tokiu būdu, keletas organizatorių formavo paskolos pasiūlymą, į kurio dalyvavimą buvo pritraukiami kiti bankai, kurie nebuvo kontakte su skolintoju. Šis sindikavimo mechanizmas leido mobilizuoti stambias sumas, negu individualūs sandėriai. Valstybinių bankų kreditavimas, valst. bankų, kompanijų plėtra buvo apsaugoti valstybės garantijų. Po 70-ųjų, bankų aktyvumas augo Kanadoje, Japonijoje, Prancūzijoje, nors Amerikos ir Dž.Britanijos bankai išlaikė svarbų vaidmenį, Europos bankai buvo mažiau aktyvūs, išskyrus Dž.Britanijos.

2. Kai 1973 m. naftos kaina išaugo 10 kartų, įvyko mokesčių balansų deficito augimas sekančiomis operacijomis, naftą importuojančių šalių, ypač besivystančių. Todėl TNB pradėjo teigiamo mokesčių balansų saldo reciklinimą OPEC šalių. Naftą eksportuojantys, negalėjo pilnai naudotis lėšomis, kurias gavo už naftą, savo ekonomikoje. Euro rinka leido pirmaujantiems TNB naudoti ne reguliarius trumpalaikius depozitus kreditavimo tikslais, o sindikavimo mechanizmą privilioti ne didelių regioninių bankų kreditavimui. Tuo pačiu metu daugelis tradicinių klientų iš vakarų šalių, sumažino paklausą eurokreditams. Visa tai suteikė galimybes paskolų suteikimo augimui besivystančioms šalims iš TNB pusės.

3. Pernešimas TNK į besivystančias tradicinės pramonės šalis, iššaukė atskiruose Trečiojo pasaulio valstybėse investicinės paklausos išaugimą.

4. Naudojimasis valstybinėmis garantijomis, rizikos perdavimas skolintojui, turint omenyje: komisinių padidinimas, sutrumpintas grąžinimo termino, suteikdavo TNB saugumą nuo kreditavimo rizikos.

5. Nestabilios valiutos kurso periodu, stiprios infliacijos ir sumažėjusio paskolų naudojimo aktyvumo metu, silpnino naftą importuojančių šalių prisitaikymo galimybes prie naujos ekonominės padėties.

6. Mobilizuojamos lėšos paskolų kapitalo rinkoje, buvo naudojamos valstybių ir korporacijų išlaidoms finansuoti, ir senų skolų gražinimui.

7. 80 metų pr. daugelio besivystančių šalių procentai ir išmokėtina grąžinimui pagrindinė skolos dalis išaugo nuo 10 iki 40 procentų.

8. Didžioji paskolų dalis buvo suteikiama Amerikos doleriais.

9. Visa tai vėl padidino kreditų paklausą, tačiau jau tam , kad apmokėti skolas. Bet bankai staigiai sumažino paskolų teikimą besivystančioms šalims.

10. kapitalas iškeliavo į užsienį, tą sumą sudarė apie 50 proc. visų besivystančių šalių skolų 1975-1985 m. laikotarpio.

Apibendrinus:

Prastas finansų valdymas, netinkama investavimo politika, didėlės palūkanos ir milžiniški delspinigiai, kurie tekėjo stiprių valstybių link, sutrukdė ekonomiškai atsilikusioms šalims laiku gražinti skolas ir tai įšaukė didžiulę paskolų krizę.

TNB-transnacionalinis bankas, TNK- transnac. kompanija

OPEC- Термин „корзина“ ОПЕК (OPEC Reference Basket of crudes) был официально введен 1 января 1987г. В ОПЕК входят Алжир, Индонезия, Иран, Ирак, Кувейт, Ливия, Нигерия, Катар,Саудовская Аравия, ОАЭ и Венесуэла. В этих странах сосредоточены около двух третей разведанных запасов нефти в мире. Организация стран – экспортеров нефти (ОПЕК)

2. Breidžio plano esmė (1988m.)

Breidis buvo JAV finansų ministru. Tas planas buvo strategija sumažinti skolas besivystančių šalių. Vakarų šalys ryžosi atsisakyti dalies skolų. Jo planas leido sudaryti palankias sąlygas gauti naujų paskolų ir pagyvinti ekonomiką bei pagerinti skolų gražinimo galimybes. Dėl to gerokai sumažėjo Lotynų Amerikos ir Azijos šalių skolos. Tačiau iki šiol yra prasiskolinusi atogrąžų Afrika.

Plane buvo pasiūlyta prasiskolinusioms šalims imtis ekonominių reformų , kad kreditoriai
investuotų į tas šalys savo lėšas ir galėtų kurti juose bendras įmones, naudotis tų šalių pigesnę darbo jėga. Bankams suteikusioms besivystančioms šalims kreditą Breidis siūlė sumažinti joms skolas, mainais už kreditų pavertimą jav obligacijomis, mažesne nei rinkos kaina.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 2242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.