Skrydžiai į žvaigždes
5 (100%) 1 vote

Skrydžiai į žvaigždes

Mokslo istorijos referatas

‚‚Kosmosas vakar, šiandien ir rytoj“

Darbą atliko:

Renaldas Gudas

Plungė,2005

ĮVADAS

„Skrydžiai į žvaigždes“-amžina žmogaus svajonė,kurios ryški šviesa sklinda iki mūsų iš amžių glūdumos.Ji atsispindi senovės Graikijos legendose ir mituose,indų poemos“Ramajana“eilutėse,senuosiuose rusų metraščiuose.Žmogus veržėsi į Saulę Ikaro sparnais.Tolimas,mįslingas ir rūstus žvaigždžių,didelių bei mažų planetų pasaulis šiandien atskleidžia savo paslaptis žmonėms,ima jiems ištikimai ir teisingai tarnauti.Žmogus apie Žemės rutulį paleido skriejančius palydovus,į tolimus žvaigždžių reisus pasiuntė automatinius robotus.Ir nors kelias į žvaigždes kasmet vis platėja,tačiau eiti juo nelengva.

Tirti ir užkariauti Visatos okeano platybes mums padeda naujas ,tačiau jau daug pasiekęs mokslas-kosminė biologija ir medicina.Jų interesų sfera apima daugybę klausimų,ji sprendžia daugybę problemų šių dienų ir ateities žmonijos naudai.

DARBO TIKSLAS-Pamąstyti ar galima gyventi kosmose.

DARBO UŽDAVINIAI- 1.Kokią įtaką daro žmogui kelionė į kosmosą kosminiu laivu?

2.Kokie tyrimai atlikti kosminėje erdvėje?

3.Pavojus kurį kelia kosminiai kūnai Žemei.

1.ISTORIJA

Kada gimė svajonė skristi į žvaigždes?Į šį klausimą istorija tiksliai neatsako.Sakoma,kad ši svajonė tokia sena,kaip pati žmonija.Pirmasis žmonių mėginimas atsiplėšti nuo Žemės,pakilti į didžiulį aukštį susijęs su paukščio skrydžio mėgdžiojimu.

Poetiška legenda apie Ikarą,pasakojimas apie Persų imperatoriaus Kei Kazuso sostą kurį pakėlė keturi ereliai,epas „Padūkėlis Orlandas“,bylojantis apie kelionę į Mėnulį vežimu,pakinkytu ketvertu arklių,pasakojimas apie šventą Juozapą iš Kopertino,galėjusį skrajoti virš žemės-liaudies svajonės ir vaizduotės vaisius.

1883m.K.Ciolkovskis[1887-1935] parašė savo pirmąjį kūrinį „Laisvoji erdvė“.Jame šis Kalugos aiškiaregys padarė išvadą,jog būsimuosiuose kosminiuose laivuose būtina remtis reaktyviniu principu.Paskui išėjo jo veikala „Svajonės apie Žemę ir dangų“, „Gyvybė tarpžvaigždinėje erdvėje“ir „Žmogaus gyvenimas ne Žemėje ir ne planetoje“.K.Ciolkovskis-fizikos mokytojas išKalugos buvo nenuilstantis svajotojas.Nuo pirmųjų straipsnių,kuriuose jis dėstė reaktyvinio judėjimo teoriją,mąstė apie „Eterio gyvenvietes“,tolimas kosmines keliones.K.Ciolkovskis daug jėgų skyrė ir biologinėms astronautikos problemoms nagrinėti.Savo veikaluose K.Ciolkovskis teigia,kad žmogus nors visa savo esybe susijęs su gimtąja planeta,be galo daug laimės,jeigu pamažu užkariaus kosminę erdvę.Jis įrodė jog įmanoma neribotai ilgai išbūti kosminėje erdvėje vien vartojant reguliuojamą Saulės energiją.K.Ciolkovskis buvo nepavargstantis kovotojas dėl Žmonijos pažangos ir jos kultūros.Pagrindinis jo gyvenimo siekis buvo pastūmėti žmoniją nors truputį priekin.

Skridimo sąlygų poveikį žmogui pirmasis pradėjo nagrinėti akademikas J.Zacharovas.1804m.birželio30d.mokslininkas oro balionu pakilo į 2550m.aukštį. 3val.40min.jis stebėjo orą,taip pat kvėpavimo ir klausos funkcijų pakitimus.D.Mendelejevas oro balionu pakilo į 3000m.aukštį.1875m.D.Mendelejevas pirmasis pareiškė,kad skrendant į aukštutinius atmosferos sluoksnius,būtinai reikalinga hermetiška kabina,ir sukūrė aerostato su tokia kabina schemą.

Erdvės užvaldymo idėja XIX ir XXamžiuje tampa viena iš populiariausių.Mokslininkų kolektyvai sprendžia tokias problemas,kaip deguonies sumažinto dalinio slėgio įtaką žmogaus organizmui kosmose,regėjimo funkcijų,klausos,vestibulinio aparato pakitimai,triukšmo,vibracijos,pagreičio poveikis ir t.t.Beto mokslininkų kolektyvai,remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis,bendradarbiaudami su konstruktoriais,inžinieriais ir lakūnais,ieško būdų ir priemonių,kurios nepalankų skridimo veiksmų poveikį organizmui pašalintų arba susilpnintų,ir diegia tai praktikoje.

2.KUR PRASIDEDA KOSMOSAS?

Kiek kilometrų skiria mus nuo paslaptingosios erdvės,gaubiančios Žemės rutulį.Į šiuos klausimus atsakyti sunku,nes priklauso nuo to,kurio mokslo požiūriu mėginsime jį apibrėžti.Astrofizikų ir geofizikų nuomone,kosmosas prasideda maždaug 1000 kilometrų aukštyje nuo Žemės paviršiaus.Tai aukštis kurį pasiekia paskutiniosios poliarinių pašvaisčių zonos dalelės.Fizikos-mokslo,nagrinėjančio Žemę gaubiančios erdvės savybes požiūriu,200 kilometrų virš Žemės-jau kosmosas.Šiame aukštyje judantys kūnai nepatiria beveik jokio pasipriešinimo.Biologų manymu, kosmosas prasideda ten,kur neįmanoma gyvybės palaikyti kitaip,kaip tik hermetiškoje ir uždaroje kabinoje su dirbtine dujų aplinka,t.y.16kilometrų aukštyje.

Neapsaugotam žmogui ,kad ir kaip tai paradoksalu „Kosmosas“prasideda 5 kilometrų aukštyje.Jau čia jis negali dirbti ir jaustis taip kaip Žemėje.

3.GRĖSMĖS

IŠKYLANČIOS KELIAUJANT Į KOSMOSĄ.

Deguonies kiekis ore yra viena iš daugelio kliūčių žmogaus kelyje į žvaigždes. Šias kliūtis mokslininkai vadina fiziologiniais barjerais. Su jais susiduriama ties oro erdvės riba.Ten būnant labai pasikeičia svarbūs biologiniai procesai. Jeigu deguonies ore sumažėja, žmogus pradeda kvėpuoti dažniau ir giliau , nes organizmas ir toliau reikalauja gyvybę užtikrinančio įprasto deguonies kiekio. Tačiau tai padeda tik tuomet, kai deguonies slėgis truputį sumažėja. Jei jis mažėja ir toliau, rimtai persitvarko visos organizmo funkcijos. Daugiau nei 3,5 kilometrų aukštyje deguonies slėgis toks mažas, kad kvėpavimas pasunkėja, atsiranda vadinamoji hipoksija (deguonies stygius). Tai pirmasis fiziologinis barjeras, kurį reikia įveikti kelyje į kosmosą. Sparčiai kylant aukštyn, prasideda dekompresiniai sutrikimai. 1875 metais pavasarį , balandžio 15 dieną, trys prancūzų tyrinėtojai Kročė-Spinelis, Sivelis ir Gastonas Tisandjė startavo oro balionu ‚‚ZENITAS‘‘. Jie pakilo į 8600 metrų aukštį, bet po pusketvirtos valandos iš narsiųjų aeronautų į žemę grįžo tik vienas. Prancūzų aeronautų žuvimo priežastis buvo dalinis deguonies slėgio sumažėjimas ore.

15 kilometrų aukštyje susiduriame su dar vienu fiziologiniu barjeru. Tai anoksija-visiškas deguonies badas. Kitaip tariant,ten nėra reikalingo slėgių skirtumo ir deguonis jau nebegali prasiskverbti pro alveolių sieneles. Organizmų jautrumas deguonies stygiui nevienodas. Žemesnieji organizmai gali egzistuoti beveik vakuumo sąlygomis, vadinasi, be deguonies (mikroorganizmai ir sporos).

Kitas ‚‚dangaus aukštas“-stratosfera. Čia 30-60 kilometrų aukštyje, ploname ozono sluoksnyje absorbuojami gyvoms būtybėms ir organizmams pražūtingi ultravioletiniai Saulės spinduliai. Aukščiau 80-ties kilometrų prasideda jonosfera. Šiose Žemės ‚‚apylinkėse“, 200-400 kilometrų aukštyje , driekiasi pilotuojamų erdvėlaivių,palydovų ir orbitinių stočių trasos. Oro tankis šiame aukštyje milijoną kartų mažesnis kaip prie mūsų planetos paviršiaus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1056 žodžiai iš 3519 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.